Eismas

2018.07.24 18:25

Lietuvių „nulaužti“ paspirtukai greičiu primena motorolerius: policija nežino, kaip elgtis

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.07.24 18:25

Miestų gatvėmis ir šaligatviais šiemet rieda kaip niekad daug elektrinių paspirtukų. Jų pardavėjai skaičiuoja, kad šių metų pirmąjį ketvirtį parduota 10 kartų daugiau. Tačiau tokiam bumui Lietuvoje, atrodo, nepasiruošta – įstatymai nesureguliuoti, kontrolės nėra, o greičio ištroškę lietuviai paprastus paspirtukus perdaro į greitesnius.

Įprastinio elektrinio paspirtuko maksimalus greitis gali siekti apie 20 km/val. Tačiau tokio greičio kai kuriems lietuviams nepakanka – jie šias transporto priemones įsigudrina „nulaužti“ ir priversti riedėti greičiau. Panaršius internete, nesunku rasti patarimų, kaip tai padaryti patiems, taip pat skelbimų meistrų, siūlančių „nulaužimo“ paslaugas.

Elektrinių paspirtukų pardavėjai įspėja – modifikuotiems garantija nebetaikoma, o ir patys paspirtukininkai važiuodami greitesniu nei 25 km/val. greičiu praranda saugumo jausmą ir rizikuoja savo gyvybe.

„Kai kurie gamintojai nėra užkardę tokio dalyko, vienus paspirtukus galima perdaryti, kitų – ne. Yra tikrai pavojinga važiuoti greičiau nei 25 kilometrai per valandą. Maži ratukai, nėra amortizatorių, vienas judesys, ir gali atsidurti griovyje, o modifikavus, važiuojant 40 kilometrų per valandą greičiu, galima net ir lūžiais neatsipirkti“, – LRT sako „Topo centro“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Žilvinas Kulvinskis.

Pardavėjai lietuvių norą skrieti kuo greičiau vadina fenomenu, esą Vakarų šalyse tokių minčių niekam nekyla.

„Kiek yra tekę būti, kitose šalyse nesu matęs elektrinio dviračio, kuris važiuotų greičiau nei 25 kilometrai per valandą, matosi, kad važiuoja normaliu greičiu. Lietuvoje žinau, kad tikrai yra tokių, kurie perdaro ir perdaro taip, kad labai greitai lekia. <...> Ten sudėti specialūs akumuliatoriai, kone kaip motoroleryje, ir jie važiuoja nemindami pedalų“, – pasakoja UAB „Dviračių arena“ direktorius Robertas Jasiulevičius.

Papirtukams be variklio galioja tos pačios saugaus eismo taisyklės kaip ir pėstiesiems. Jeigu paspirtukas ar kita dviratė priemonė turi elektrinį variklį, kurio galingumas – iki kilovato, o jo maksimalus greitis – iki 25 km/val. - tokiai transporto priemonei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir dviračiams. Jei priemonė galingesnė - jau reikia vairuotojo pažymėjimo, valstybinio numerio ir registracijos, techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo. Tačiau „Regitra“ teigia, kad paspirtukų, kaip transporto priemonės, statusas nėra apibrėžtas, ir esą iki šiol nėra išdavusi registracijos numerio būtent paspirtukui. Policija taip pat nežino, kaip elgtis su tokiomis transporto priemonėmis.

„Tai nesukeltų visuomenės pasitikėjimo, jei mes pradėtume kiekvieną paspirtuką stabdyti ir tikrinti, ar jis atitinka, ar neatitinka, jeigu jis iš esmės nekelia grėsmės, o iš patirties galiu pasakyti, kad šių transporto priemonių savininkai pakankamai atsargūs keliuose. <...> Per pastaruosius trejus metus įvyko ne daugiau kaip 10 tokių eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba nukentėjo paspirtukų, riedžių vairuotojai“, – LRT sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Daugiau apie tai – Luko Šniolio reportaže.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.