Nuo automobilių srautų vasarą dūstanti Neringa sprendžia, kaip paskatinti poilsiautojus į kurortą atvykti ne nuosavu automobiliu, o alternatyviu transportu. Pavyzdžiui, traukiniu, laivu ar dviračiu. Teigiama, kad tai yra būtina, nes automobilių statymo problema ateityje tik didės.
Automobiliais vykstančių į Kuršių neriją – gausu. Kad nesusidarytų eilės, keltai juos kelia be grafiko. Tačiau kitame marių krante keliaujantys į Jūrų muziejų transporto priemones priversti palikti jau kone pusiaukelėje ir toliau eiti pėstute.
Automobilių sausakimšos ir Neringos gyvenvietės. Ir ne tik savaitgaliais, kai į kurortą suplūsta poilsiautojai. Rasti, kur palikti automobilį, ypač Nidos centre – sudėtinga ir eilinę dieną. Automobiliais užkimšti daugiabučių, privačių namų kiemai, aikštelės.
Vasarą per mėnesį į Neringą atvyksta apie 30 tūkst. lengvųjų automobilių arba kone po tūkstantį per dieną, neskaitant autobusų. O parkavimo vietų visoje Kuršių nerijoje – vos apie 700. Kurorto mero teigimu, statyti naujas parkavimo aikšteles sudėtinga dėl išskirtinio Neringos statuso, įvairių draudimų bei ilgai trunkančių teritorijų planavimo procedūrų.
„Sprendimo būdas vienas – skatinti žmones atvykti alternatyviu transportu į Kuršių neriją - autobusais, traukiniais, laivais, dviračiais. Galų gale mainų automobiliai, kuriais galima dalintis atvykus. Žinoma, galbūt šiandieną didesnei šeimai tai gali būti brangu vykti kitu transportu, tačiau tą reikia vystyti“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Būdų, kaip paskatinti poilsiautojus išlipti iš nuosavų automobilių ir keliauti alternatyviu transportu, ieško į Nidą atvykę įvairių šalių reklamos specialistai. Teigiama, kad automobilių srautai – ne tik Neringos, bet ir daugelio pasaulio kurortų bei didelių miestų problema.
Išsamiau – Marijos Gabrienės reportažas.
