Eismas

2018.07.04 17:48

Motociklininkai rekomenduoja tris istoriškai svarbias vietas valstybės himnui giedoti

LRT.lt2018.07.04 17:48

Visa Lietuva ruošiasi liepos 6-ajai, kai minima Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Šią ypatingą mūsų valstybei dieną milijonai Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių tautiečių gieda „Tautišką giesmę“. Tie, kurie dar neapsisprendė kur ją giedoti, gali pasinaudoti motociklininkų patarimais ir išsirinkti vieną iš trijų įspūdingų Lietuvos vietų.

Valstybės šimtmečio proga šimtai motociklininkų, keliaujančių intelektualiame ralyje „Ryterna modul Mototourism rally“ rekomenduoja 3 dėmesį prikaustančias vietas valstybės himnui giedoti. Tai ne tik vaizdingos ir itin gražios, bet ir istoriškai svarbios vietos, rašoma pranešime spaudai.

Punios piliakalnis – duoklė istorijai

Šalia didžiosios Nemuno kilpos, Alytaus rajone esantis Punios piliakalnis dosnus vaizdais: matosi tekanti upė ir toli nusidriekęs įspūdingas miškų masyvas. Beje, Punia – istoriškai svarbi vieta. Čia stovėjo medinė Punios pilis, tiesa, XV a. pabaigoje ji buvo suniokota kryžiuočių. 

Praėjusiais metais Punios miestelis buvo tapęs mažąja Lietuvos kultūros sostine, tad šioje vietoje stūksantį piliakalnį Mindaugo karūnavimo dieną aplankyti būtų tautiška bei simboliška. 

Tado Blindos arba raganų piliakalnis

Žemaitijos Šatrija – viena gražiausių kalvų ir vienas žymiausių archeologinių paminklų Lietuvoje. Telšių rajone esantis Šatrijos piliakalnis (dar vadinamas Luokės piliakalniu) garsus dėl dviejų dalykų: neva čia rinkdavosi visos Lietuvos raganos ir tikėtina, jog kadaise šioje vietoje buvo pagrindinis pagonių tikėjimo centras. 

Tiesa, legendinis Tadas Blinda taip pat susijęs su Šatrija – šios vietovės mena garsųjį „svieto lygintoją“. „Ryterna modul Mototourism“ dalyviai aplankę šį piliakalnį rekomenduoja Šatriją kaip puikią, legendomis apipintą vietą, kur liepos 6-ąją turėtų nuskambėti lietuviška tautiška giesmė.

Kęstučio triumfas: 50 žygių ir 17 pilių

Maišiagalos piliakalnio apylinkės nusipelnė tautinės giesmės – teigiama, kad netoli šių vietų buvo sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai. Kadaise čia stovėjo Bonos pilis. Pasakojama, kad iki Kęstučio ir Algirdo laikų lietuviams pilis užimti nesisekė. 

Tuo tarpu Algirdas net gulėdamas ligos patale buvo nenugalimas. Atsakydami į kryžiuočių išpuolius, kurių metu buvo užgrobtas ir Veliuonos piliakalnis, Kęstutis surengė 50 žygių ir sunaikino 17 kryžiuočių pilių. Tai buvo įspūdingas rezultatas.