Eismas

2018.06.30 16:56

Geriau suprasti Kelių eismo taisykles padėtų vadovėlis

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2018.06.30 16:56

Lietuvoje galiojančios Kelių eismo taisyklės yra per daug „sausos“, todėl tiek būsimi, tiek esami vairuotojai neturi galimybės suprasti, kaip jos veikia realybėje ir nemoka jų tinkamai interpretuoti. LRT.lt kalbinti ekspertai pateikia pavyzdžių, kuriuos, vadovaujantis tik KET, suprasti yra sudėtinga.

Vairavimo mokyklos „Amplius“ direktorius ir saugaus eismo mokytojas Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad daugelį KET punktų būtų galima paaiškinti pakankamai suprantamai ir aiškiai, jeigu egzistuotų tam skirtas vadovėlis.

„Regitros“ testuose ir tuose, kuriais ruošiamasi vairavimo mokyklose ar savarankiškai internete, yra klausimų ne tik apie taisykles, pavyzdžiui, kas pirmas važiuoja per sankryžą, bet ir tokių, kaip elgtis slidžiame kelyje, kokie ypatumai važiuojant tamsoje, automobilio stabdymo ypatumai.

Tačiau šių dalykų Kelių eismo taisyklėse nėra. Žinoma, visagaliame internete yra visokios informacijos ir jos yra daug, tačiau ji gali būti ir teisinga, ir neteisinga. Todėl manyčiau, kad turėtų būti vadovėlis, nesvarbu, popierinis ar skaitmeninis, bet, kad jis būtų patvirtintas kaip tinkamas mokyti“, – įsitikinęs A. Pakėnas.

Jis priduria, kad šiuolaikinės KET yra paremtos savitarpio pagarbos ir atsargumo principais. Tačiau atsargumas ir pagarba gali būti suprantami skirtingai net ir identiškoje situacijoje.

„Yra dalis žmonių, kuriuos labai glumina koks nors apibendrintas pasakymas. Jam pasakai, kad „taip daryk“ ir jis nesupranta. Jam reikia paaiškinti labai konkrečiai. Jei jam pasakai užduotį, pavyzdžiui, kad du kartus po du visada yra keturi, tai viskas gerai, nes jis žino ir išmoko atsakymą. 

Tačiau [...] kai jo paklausi, kiek bus devynis kartus po devynis – atsakymo nėra. Nes jis atsakymą gali būti tik išmokęs, bet sukurti atsakymo nesugeba“, – LRT.lt pasakoja A. Pakėnas.

Skirtingai suprantamos tos pačios taisyklės

Kad kelių eismo taisyklėse yra nesusipratimų, sutinka ir vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas. Jis pateikia vieną pavyzdį, kai atrodytų vairuotojas elgiasi teisingai, tačiau atsižvelgiant į kitas aplinkybes gali būti pažeidėju.

„Vairuotojai, kurie naudojasi mobiliuoju telefonu vairuodami ir neturi laisvų rankų įrangos, kartais [norėdami kalbėti telefonu] sustoja ir net išjungia variklį. Galima sakyti vieną taisyklių punktą kaip ir įvykdo. Klausimas, ar tikrai sustojo tinkamoje vietoje?

Pavyzdžiui, turi būti mažiausiai 50 arba 100 metrų matomumas, priklausomai nuo to, ar sustojama mieste, ar užmiestyje. Kitas klausimas, ar apskritai ten, kur jis sustojo, tai daryti galima? Manau, kad šioje vietoje vairuotojai kartais labai tiesmukai elgiasi“, – sako D. Kanapinskas.

Jis taip pat mano, kad Kelių eismo taisyklėse kai kurios situacijos galėtų būti paaiškinamos konkrečiau, nes kartais jas interpretuoti galima per daug laisvai ir tai gali kelti pavojų sveikatai ir gyvybei.

„Vienas iš keistesnių dalykų, kaip žmonės supranta KET ir ką reikėtų pakoreguoti, tai dėl pėsčiųjų situacijos įvertinimas. Taisyklėse parašyta, kad pėsčiasis turi įvertinti artėjančio automobilio greitį ir atstumą iki jo.

Man šioje situacijoje prieš akis visada iškyla vaikai. Ar jie turi pakankamai įgūdžių, kad įvertintų atvažiuojančio automobilio greitį? Taip pat yra ir žmogiškasis faktorius. Vienam atrodo, kad automobilis gali sustoti ir jis drąsiai žengia į pėsčiųjų perėja, nors iš tikrųjų, greitis yra per didelis ir sustoti tikrai nepavyks“, – LRT.lt komentuoja D. Kanapinskas.

„Kitas dalykas, susijęs su pėsčiaisiais – tai, kad nespėję pereiti gatvės jie turi laukti salelėje, o jei jos nėra, ant ašinės arba įsivaizduojamos ašinės linijos. Viskas būtų kaip ir gerai, bet aš visada klausiu, kas atsitiks jeigu pakliūsite tarp dviejų pravažiuojančių autobusų ar krovininių automobilių, ypač jei jie važiuoja didesniu greičiu? Šioje vietoje veikia aerodinaminiai gūsiai, kurie, ypač lengvesnį žmogų, gali patraukti. Manau ši vieta taisyklėse turėtų būti išplėtojama“, – priduria D. Kanapisnkas.

Kelių eismo taisyklės gali kirstis tarpusavyje

O ką daryti eismo dalyviui, jei toje pačioje vietoje jis turi vadovautis dviem skirtingais to paties skyriaus KET punktais? Pavyzdį, kaip tai gali sugluminti, pateikia D. Kanapinskas.

„Yra vienas keistas dalykas, kuris vyksta realybėje, ypač kur yra rekonstruojamos sankryžos. Ten sumontuojami šviesoforai, kuriuose parodytas ir pėsčiojo, ir dviračio simbolis. Tačiau ant kelio nupiešta tik pėsčiųjų perėja, tai yra dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių.

Iš vienos pusės šviesoforas kaip ir leidžia sankryžą kirsti važiuojant dviračiu, bet kelio ženklinimas tai draudžia. Todėl ar tikrai keliuose turėtų būti tokios neaiškios situacijos, kuriose kertasi Kelių eismo taisyklės?“, – klausia vairavimo mokytojas.

Pavyzdžių, kai KET reikalavimai kertasi tarpusavyje, yra ir daugiau. Kaip teigia A. Pakėnas, būtų galima įvardinti ne vieną tokį atvejį. Tačiau, kad suprasti būtų lengviau, jis įvardija porą dažnų kasdienių situacijų.

„Iš autobusų stotelės mes turime išleisti viešąjį transportą. Tačiau kas parašyta viešajam transportui? Kad jis turi įsitikinti, ar jam duodamas kelias. Vyksta kažkoks konfliktas.

Tas pats ir su užtrauktuko principu. Vienas turi įleisti, kitas turi įsitikinti, kad jį praleidžia. O kaip suprasti, kad esi įleidžiamas? Gal tiems vairuotojams pasiskambinti vienas kitam? Gal pirštais kažkaip susikalbėti?“, – dar vieną situaciją be aiškaus KET apibrėžto atsakymo, pateikia A. Pakėnas.