Eismas

2018.06.28 18:24

Kelių kokybės audito rezultatai: padaryta žala – mažiausiai 16 mln. eurų

LRT RADIJAS, LRT.lt2018.06.28 18:24

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė realią situaciją, piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastą. Ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių, teigiama ministerijos pranešime.

Net 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš audito metu tirtų kelių.

Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.

„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Net 90 procentų tirtų kelių neatitinka reikalavimų. Tai stebinantys skaičiai, kurie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 milijonų eurų žala. Privalo keistis pats suvokimas, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

BNS nuotr.

Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. Bendrą jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 milijonai eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų“, – sako laikinai einantis pareigas LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas.

Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.

Kelių kokybės tyrimus LAKD  atliko kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI.

Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.

Atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Konkrečių veiksmų buvo imtasi dar vykstant kelių kokybės auditui: buvo pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4 cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai. Techninę priežiūrą atliekančios įmonės informuotos apie kelių kokybės audito pirmo etapo metu nustatytus trūkumus ir jų paprašyta ateityje atkreipti dėmesį į vis pasikartojančias problemas.

Kelių kokybės auditu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje. Susisiekimo ministerija ir LAKD, įvertinę šio audito rezultatus, spręs dėl galimybės panašius auditus tęsti ir ateityje.

„Lietuvos keliai“: auditas vykdytas neskaidriai

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas tvirtina, kad šis auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti įstatymams prieštaraujantiems Susisiekimo ministerijos veiksmams, teigiama „Lietuvos kelių“ išplatintame pranešime.

Asociacijos turimais duomenimis, audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, kad visas kelias yra brokuotas.

„Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti su rangovais“, – teigė R. Gradauskas.

Teigiama, kad ministerijos vykdomo audito metu buvo ištirti 33 2014–2017 metais rekonstruoti keliai, tačiau tiriamų objektų sąrašas nuo visuomenės ir rangovų buvo kruopščiai slepiamas, rašoma asociacijos pranešime.

Asociacija „Lietuvos keliai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad po ministerijos įvykdytos kelių priežiūros reformos buvo sukurta įmonė „Kelių priežiūra“, kuriai, pažeidžiant vidaus pirkimų draudimą, patikėta darbų už 80 mln. eurų.

„Ši įmonė pradeda dalyvauti ir kelių tiesimo, ir rekonstrukcijos konkursuose, kurie šiemet vykdomi kaip niekada lėtai. Per pirmą pusmetį buvo panaudota tik ketvirtadalis Kelių plėtros ir priežiūros fondo lėšų. Dėl to jau ėmėmės tam tikrų teisinių veiksmų Briuselyje, nes dabartinė situacija prieštarauja viešajam interesui turėti modernią ir gerai prižiūrimą kelių infrastruktūrą bei civilizuotai funkcionuojančią paslaugų rinką“, – piktinosi R. Gradauskas.

Anot jo, šiuo metu situacija yra labai prasta: „Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir prižiūrimi, infrastruktūra degraduoja, kelininkų įmonėse darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo maždaug 9000 iki 6000. Kenčia tiek Lietuvos ekonomika ir verslai, tiek visos Lietuvos žmonės, kurie iš savo kišenės dengia kylančias logistikos sąnaudas, leidžia laiką spūstyse ir važinėja nesaugiais keliais.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.