Eismas

2018.06.06 13:46

Vilniaus sankryžoje – nesusipratimas, kuris aklajam gali baigtis liūdnai

Neįgaliesiems, tuo metu ir akliesiems, yra sukurtas ne vienas inžinerinis sprendimas, kuris palengvina jų judėjimą tiek mieste, tiek užmiestyje. Tačiau ne visada tokiomis priemonėmis galima naudotis saugiai.

Vilniuje gyvenantis Kasparas Vaitkevičius pastebėjo nesusipratimą, kuris aklajam gali baigtis liūdnai. Akliesiems skirtame šaligatvio ruože jis pamatė ir nufotografavo įrengtą stulpą su žemėlapiu, kuriame vaizduojamas Šeškinės takas. Šis ženklas įrengtas Saltoniškių ir Pieninės gatvių sankryžoje.

K. Vaitkevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotrauka su užfiksuotu ženklu ir klausia, ar nuotraukoje matoma šaligatvio dalis su geltonos spalvos trinkelėmis yra skirta akliesiems? Iš tikrųjų, tai specialus inžinerinis sprendimas skirtas akliesiems, kuris nurodo, kuria kryptimi einant bus pasiekta kelių sankirta.

Klaida bus ištaisyta nedelsiant

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vadovas Tomas Kamaitis paaiškino, kodėl galėjo atsirasti toks nesusipratimas.

„Vilniaus miesto savivaldybė pernai mieste įrengė daugiau nei 100 pažintinių takų informacinių stovų. Vienas jų buvo pastatytas ir Saltoniškių gatvėje, ties sankryža su Pieninės gatve. 

Investuotojas, įrengdamas neregių vedimo sistemą ir klodamas šaligatvius, nepakoregavo gamtinio tako informacinio stovo vietos ir neinformavo savivaldybės apie atliekamus darbus“, – sako T. Kamaitis.

Jis taip pat pabrėžia, kad įmonė, kuri atsakinga dėl informacinių stendų įrengimo, yra įpareigota ištaisyti savo klaidą. 

„Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo bendrovę nedelsiant perstatyti informacinį stendą taip, kad jis netrukdytų neįgaliųjų judėjimui“, – teigia T. Kamaitis.

Tai pavojinga ir nedovanotina

Pasak Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Justo Džiugelio, tai – ne vien nesusipratimas, bet realų pavojų žmogui kelianti klaida: „Situacija būtų tik graudi ir apgailėtina, jeigu nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, o tai jau nedovanotina.

Nenorėčiau tikėti, kad miesto architektai, planuojantys viešąsias erdves, galėtų taip neatsakingai suprojektuoti sankryžą. Greičiausiai tas stulpas atsirado dėl paprasčiausio statybininkų nesuvokimo, kam tokios priemonės, kaip geltonasis takelis, reikalingos. O tai jau susiveda į visuomenės nežinojimą ir neišprusimą.

Turime kuo daugiau kalbėti, šviesti ir aiškinti, kad kada nors, statant štai tokį informacinį stulpą, darbuotojams natūraliai nekiltų minčių ardyti silpnaregiams ir akliesiems skirtą takelį, nes tai kelia pavojų žmonėms“, – kalbėjo J. Džiugelis.