Prezidento Algirdo Barzausko namai, signataro Petro Klimo gyvenamasis namas, pogrindžio spaustuvė, Beižionių vaikų globos namai, Pelėdų kalnas Kaune – visus šiuos ir kitus objektus aplankys savaitgalį vyksiančio motociklų ralio dalyviai. Šiemet jų prie starto linijos stos arti pusės tūkstančio. Organizatoriai sako, kad laimės protingiausi – gebantys efektyviausiai suplanuoti maršrutą, pažinti istoriją ir įveikti suplanuotą kelionę.
Kaip ir kasmet, „BMW Mototourism Sprint Vilnius-Kaunas“ motociklų ralis su šimtais dalyvių kelia visuomenei aktualią temą, kuri sujungs apie 30 prasmingų istorinių ir kultūros paveldo objektų.
„Šiemet plėtojame su valstybės šimtmečiu susijusią temą. Pavadinome ją „Valstybės pradžia“. Keliaudami ralyje bandysime atrasti įkvepiančių pavyzdžių – kaip prasidėjo Lietuvos valstybė, kiek tai kainavo žmonių pastangų, kas tie lyderiai, kurie tada ir dabar prisiima atsakomybę. Kas padėjo ir deda pagrindą, kad Lietuva išliko ir išliks kaip valstybė“, – sakė vienas ralio organizatorių Markas Dolgovas.
Sprinto dalyviai neatsitiktinai startuoja Vilniuje ir finišuoja Kaune. Toks formatas pasirinktas siekiant pažymėti Lietuvos šimtmetį, nes startas duodamas mieste, kur buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o finišuos dalyviai tarpukario Lietuvos sostinėje.
„Startas vyks mieste, kur buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dalyviai finišuos Kaune – tarpukario Lietuvos sostinėje, kuri atsiskleidė visu grožiu per modernizmo architektūrą, per laikinosios sostinės prasmę“, – dėstė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Kviečia atsigręžti į savo praeitį
KPD direktorė D. Varnaitė atkreipė dėmesį, kad 2018-uosius Europos komisija paskelbė Europos kultūros paveldo metais, taip kviečiant atsigręžti į savo praeitį, geriau pažinti išlikusį palikimą.
„Tai yra ženklas – Lietuva yra Europos kultūros paveldo metų dalyvė. Mums, prieš šimtmetį atkūrusiems nepriklausomą valstybę, tai yra dviguba sukaktis. Mototurizmo sprinto organizatoriai, pasirinkę temą „Valstybės pradžia“, – labai prasmingai, teisingai ir nuosekliai įsilieja į šios temos atskleidimą, į visuomenės priartinimą prie mūsų palikimo plačiąja šio žodžio prasme“, – pastebėjo KPD direktorė.
D. Varnaitė teigia matanti paralelę tarp 1918 m. atkurtos valstybės šviesuolių ir šiandien ralio suburiamų piliečių.
„Aš net įžvelgiu paralelę, kai mes kalbame apie modernią valstybę, kuri buvo atkurta 1918 m. Kalbu apie tuomečius šviesuolius, kurie budino visuomenę atkurti savarankišką valstybę. Vertybėmis ir buvo pagrįstas nepriklausomos valstybės atkūrimas. Šiandien, tam tikra prasme, šio ralio organizatoriai ir jo dalyviai atlieka šį vaidmenį. Taip suburdami aktyvią ir intelektualią piliečių bendruomenę, kuri ir pati domisi istorija, ir kitus budina tam. Kažin, ar šiam renginiui rasime analogų“, – kalbėjo ji.
Nuo Pelėdų kalno iki pogrindžio spaustuvės
Nemaža dalis ralio punktų bus išsidėstę tarp Vilniaus ir Kauno, taip pat Kaune. Organizatorius M. Dolgovas atskleidė vieną punktų.
„Tai yra VDU Fizikos ir chemijos institutas bei planuotas universitetinis miestelis, statytas signataro Jono Vailokaičio dovanotame sklype. Tai punktas, kurio šiandien nėra. Jei jis būtų vystomas toliau tokiu pačiu tempu ir mastu kaip prieš šimtmetį, tai greičiausiai būtų kažkas panašaus į visiems žinomą Silicio slėnį“, – pastebėjo M. Dolgovas.
Kaip teigė KPD direktorė D. Varnaitė, kalbant apie punktus, vertėtų paminėti Kaune esantį Pelėdų kalną.
„Šiandien apie šį objektą girdime įvairiomis prasmėmis. Neseniai jį galėjome išvysti ir viename iš filmų. Labai svarbiu akcentu tampa ir apie mūsų istoriją bylojantys skulptūrų autoriaus Vinco Grybo kūriniai. Jis sukūrė garsiąsias pelėdų skulptūras, kurios šiandien tampa ir laisvės simboliu“, – pažymėjo ji.
Į užduočių knygą taip pat bus įtraukti šie objektai: Laisvės paminklas Žiežmariuose, Kruonio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir Oginskių rūmai, Poeto Jono Aiščio tėviškė ir paminklas, Prezidento A. Brazausko namai, signataro Petro Klimo gyvenamasis namas ir kapas Petrašiūnų kapinėse, paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui Kaziui Veverskiui, Pogrindžio spaustuvė „AB“, signataro Jono Vailokaičio įsteigta Palemono keramika, Beizionių vaikų globos namai ir kiti.
Daugelis iš šių objektų, kaip pastebėjo organizatoriai, nėra visuomenei plačiai žinomi ir turistų lankomi.
„Ralio ir jo dalyvių tikslas – ne tik patiems pažinti, bet taip pat atkreipti visuomenės dėmesį ir pakviesti pažinti tas vietas, kurios dar neatrastos, bet yra labai svarbios mūsų istorijai“, – sako organziatorius M. Dolgovas.
Dviguba nauda: eismo kultūra ir intelektuali pramoga
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, kuris ir pats vairuoja motociklą, tikino, kad ši iniciatyva rodo, jog galima pajusti malonumą važiuojant motociklu ir laikantis Kelių eismo taisyklių (KET).
„Noriu padėkoti organizatoriams už puikią iniciatyvą. Tai parodo, kad su dvirate transporto priemone, laikantis KET, galime pažinti šalį, žinoma, nerizikuojant nei savo, nei aplinkinių sveikata ir gyvybe. Šis pavyzdys yra tikrai užkrečiantis, pastebime, kad motociklų vairuotojai atranda motyvacijos paisyti KET, yra drausmingi eismo dalyviai. Tikiuosi, kad stebėdami ralį pareigūnai neturės papildomo darbo, norime būti motociklininkų bendruomenių bičiuliais“, – vylėsi V. Grašys.
Paklaustas, kaip suderinti varžymąsi ir pažinimą, ralio ambasadorius ir kunigas, vyriausias policijos kapelionas Algirdas Toliatas sakė, kad kuo daugiau skubi, tuo mažiau turi laiko.
„Ralis gali būti kultūringas, neskubant. Aš džiaugiuosi, kad ralis apjungia ir saugų eismą, ir kultūrą, pažinimą, laisvę, dvasingumą. Padeda kurti pagarbą keliuose, pakeisti mentalitetą, kad su motociklu galima važiuoti ne tik greitai; kad motociklų ir automobilių vairuotojai nėra priešininkai. Policija ir vairuotojai yra vienoje pusėje. Ralio idėja prasidėjo nuo Baltijos kelio. Tuomet buvome susikabinę rankomis, šiandien tikslas – apkabinti Lietuvą keliaujant“, – kalbėjo A. Toliatas.
Prie punktų atrankos dirba mažiausiai šimtas ekspertų
Pasidomėjus, kiek laiko užtruko darbas atrenkant lankytinus objektus, organizatoriai ir partneriai įvardijo būrį ekspertų ir nesibaigiantį procesą.
„Kai rengiame punktus, suvedame labai daug potencialių punktų. Didžioji jų dalis būna atidėti į „stalčių“ kitam kartui. Nes svarbu ne tik tema, bet ir punkto vieta žemėlapyje. Jei ankščiau atrodydavo, kad užtenka savų žinių, tai jau seniai supratome, kad ne“, – pastebėjo M. Dolgovas.
Pagal organizatorių pasirinktą temą „Valstybės pradžia“ padėjo rengti istorikai Simonas Teškevičius, VU prodekanas Salvijus Kulevičius, Kultūros paveldo departamentas bei jo direktorė D. Varnaitė, Kauno miesto savivaldybė. Dalį punktų rekomendavo Valstybinis turizmo departamentas, o ateityje organizatoriai planuoja įtraukti studentus.
„Pasibaigus vienam raliui, pradedame dirbti su kitu. Prie punktų atrankos prisideda Kultūros paveldo departamento darbuotojai, ir aš pati asmeniškai. Taip pat dirba bendruomenių seniūnai, kultūros darbuotojai, įvairių punktų savininkai, muziejininkai. Su kiekvienais metais telkiasi vis didesnis bendraminčių būrys“, – pasakojo D. Varnaitė.
Laimėtojų strategija
Praėjusių metų ralį laimėjusios komandos kapitonas Rytis Markevičius pasidalijo strategija, kaip laimėti tokį ralį.
„Esmė ne laimėjimas, o galimybė išskirtiniu būdų pažinti tas visas išskirtines vietas. Ir tik gilindamasis į užduotis ir aprašymus, planuodamas bei darniai dirbdamas su komanda gali laimėti. Dar vienas labai svarbus dalykas – bendravimas su vietiniais. Dažnai čia pasitinkanti ir gyvenanti močiutė viską žino geriausiai. Laimėjimas ne tik prizinė vieta, bet ir punktų pažinimas. Jis man svarbiausias. Ir tai ne tik žodžiai. Aš po ralio aplankiau visus punktus, nes tai yra laimėjimas“, – patirtimi dalijosi R. Markevičius.
