Eismas

2018.04.26 17:58

R. Bružas: būna prakeiktų laikotarpių, kai nesugebi susitarti su „motodievais“

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt2018.04.26 17:58

„Važiavau kartą motociklu iš Klaipėdos į Vilnių šešias valandas, nes lijo be sustojimo. Aikštelėje, galvojau, truputį pailsėsiu, nuimsiu įtampą, išsitrauksiu cigaretę ir parūkysiu. Išsitraukiu pakelį, o jis – taip pat kiaurai šlapias. Bet tai yra tikras kelionės žavesys, motociklas leidžia „persikrauti“ – LRT.lt sako dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Rimas Bružas, šią vasarą su savo plieniniu žirgu besileisiantis į kelionę senąja Prūsijos siena.

Lietuvos istorija nuo seno besidomintis žurnalistas R. Bružas praėjusiais metais parengė šešias dokumentinių filmų ciklo „Istorijos perimetrų“ serijas, kurios buvo transliuotos per LRT TELEVIZIJĄ. Šio filmo tikslas buvo nuvažiuoti 1732 kilometrus motociklu ir papasakoti mūsų šalies istoriją. Kai kurie etapai buvo filmuoti žiemą. R. Bružas sako, kad apsnigtus Aukštaitijos kelius teko įveikti ir spaudžiant 8 laipsnių šalčiui ir, nors motociklo rankenos buvo šildomos, net ir tai nepadėjo sušilti. Kad būtų patogiau ir saugiau, tuomet jis važiavo motociklu su „lopšiu“

Su pasakojimais apie Nepriklausomą Lietuvą aplankęs tolimiausius šalies kampelius šiemet R. Bružas motociklo vairą suks į pietvakarius nuo Lietuvos – ten, kur kadaise driekėsi Prūsija.

„Praėjusiais metais „Istorijos perimetrai“ driekėsi Lietuvos perimetrais. Praėjusių metų tikslas buvo šešiose serijose papasakoti Lietuvos sienų atsiradimo istoriją sudėtingiausiu laikotarpiu, buvo kalbama apie 1918–1923 metus, kai susiformavo daugiau mažiau tokia Lietuvos teritorija, kokią mes ją žinome šiandien, žinoma, tuo metu dar be Vilniaus krašto.

Šiemet aš važiuosiu senąja Prūsijos siena, pasakosiu labai konkrečius istorinius įvykius. Ir vėl bus šešios dalys. Vietoj istorikų, žmonių iš akademinio pasaulio daugiau kalbinsiu vietos šviesuolius, kraštotyrininkus, istorijos entuziastus. Pasistengsiu, kad Lietuvos istorija taptų dar patrauklesnė, dar suprantamesnė mūsų žiūrovams“, – žada R. Bružas.  

Ilgiausia R. Bružo kelionė buvo apvažiuojant Lietuvą vienu prisėdimu – tąkart jis įveikė 1270 km: „Tai nėra perimetru, nes juo yra gerokai daugiau kilometrų. Aš pasirinkau istorinių automobilių ir motociklų ralio maršrutą, jį susiradęs tarpukario spaudoje. Norėjau jį atkartoti ir pažiūrėti, kaip pasikeitusi kelių infrastruktūra.“

Yra pakeitęs ne vieną motociklą

Šiuo metu žurnalistas vairuoją „Harley Davidson Sportster“. R. Bružas sako, kad motociklus mėgsta išbandyti vis kitokius. Prisimena ir pirmąjį, kurį padovanojo tėtis.

„Man tuomet buvo, berods, 16 metų. Tai buvo sena, sulūžusi sovietinė-čekiška „JAWA“. Ir tėtis atvežė visišką laužą – sugriuvusį, sulūžusį motociklą. Jis pasakė, kad jei iš tiesų norėsiu juo važiuoti, susiremontuosiu motociklą. Per žiemą susiremontavau, perrinkau variklį, bet tai buvo pirmas ir gal paskutinis tokio dydžio remontas. Gal dėl to ir užsifiksavo, kad aš neremontuoju motociklų, aš jais tik važiuoju. Pradžia buvo tokia“, – skaičiuoja R. Bružas.

Vėl aktyviau važinėti su motociklu R. Bružas pradėjo 1989-aisiais, taigi, kaip pats skaičiuoja, juo važinėja jau daugiau nei pusę savo gyvenimo. Žurnalistas sako, kad visiškai į motociklizmą įklimpo 31-ojo gimtadienio proga sau pasidovanojęs motociklą.

Motociklas, greta tiesioginės paskirties, estetinės funkcijos ir filosofijos, R. Bružui visada buvo dar ir tyrinėjimo objektas. Paties R. Bružo darbo kabinete yra daugybė istorinių nuotraukų ir plakatų iš kelionių su motociklais, žurnalistas gerai išmano ir pasakoja apie motociklų atsiradimą, raidą Lietuvoje.

LRT žurnalistas sako, kad motociklas jam yra transporto priemonė Nr. 1, padedanti greičiau įveikti eismo spūstis. „Vilnius dūsta „kamščiuose“, o motociklai, jei ne eliminuoja, tai gerokai „atkemša“ tuos „kamščius“. Važiuodamas motociklu jauti gamtą, kelią – tai yra laisvė. Tie du ratai turi privalumų“, – tikina R. Bružas.

Vis tik keliaujant su motociklu susiduriama ir su nemažai iššūkių. „Važiavau kartą motociklu iš Klaipėdos į Vilnių šešias valandas, nes lijo be sustojimo. Aikštelėje, galvojau, truputį pailsėsiu, nuimsiu įtampą, išsitrauksiu cigaretę ir parūkysiu. Išsitraukiu pakelį, o jis – taip pat kiaurai šlapias. Bet tai yra tikras kelionės žavesys, motociklas leidžia „persikrauti“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, būna „prakeiktų laikotarpių“, kai arba pavyksta susitarti su „motodievais“, arba ne.

„Būna, kad vos išvažiavus iš Vilniaus pradeda lyti ir lyja visą dieną. Visą dieną! Atrodo, kažkas danguje paspaudžia mygtuką ir tau tenka su tuo susitaikyti. Motociklu nevažinėjantis tikriausiai nežino, kad per lietų labai patogu važiuoti už sunkvežimio. Jei važiuoji kelyje vienas, lietaus lašai skaudžiai dilgina veidą. Tai – labai destruktyvi akimirka. O jei važiuoji už sunkvežimio, būni tarsi „kišenėje“. Žinoma, joje yra šlapia, bet bent jau tie lašai tavęs „nebado“. Tada važiuoji 85 km/val. greičiu už sunkvežimio“, – iššūkius, su kuriais tenka susidurti kelyje, vardija R. Bružas.

Be to, pasak žurnalisto, kelionės motociklu padeda organizuoti gyvenimą turint minimalų kiekį daiktų. „Keliaudamas motociklu supranti, kiek tau iš tiesų reikia drabužių, avalynės. Man reikia lygiai dviejų komplektų, kad sušlapus galėčiau persirengti. Juk ir keliaujant lėktuvu yra ribojamas bagažo dydis, o su motociklu – dar paprasčiau. Daugiau dėmesio skiri kelionei, pasiimi palapinę, kitų daiktų. Supranti, kiek nedaug tau iš tikrųjų gyvenime reikia“, – sako R. Bružas.

Siūlo nepamiršti, kad neturime supermeno apsiausto

LRT žurnalistas sako, kad eismas nėra saugi terpė ir keliuose reikia būti atidiems visiems dalyviams: „Važiuodamas motociklu esi labiau pažeidžiamas, nei vairuodamas automobilį, bet jei esi sąmoningas, adekvačiai vertini savo gebėjimus ir suvoki, kad neturi supermeno apsiausto, esi mirtingas, tada viskas bus gerai. Tiesiog reikia nepervertinti ir saugoti save.“

R. Bružas visiems eismo dalyviams linki nepamiršti, kad šiame pasaulyje mes nesame vieni, ir kelyje visi esame lygūs.

„Jei mes išmoksime vienas kitą gerbti artimoje aplinkoje, išmoksime gerbti ir kelyje. Tiek kiekvienam asmeniškai, tiek bendrai visuomenės sveikatai tai yra į naudą. Aš kalbu apie empatiją, supratimą. Jei mes išmoksime būti tolerantiški ir pakantūs kelyje, gal vienaip ar kitaip tai persikels ir į mūsų asmeninį gyvenimą. Gal taip tapsime truputį geresni vieni kitiems“, – svarsto R. Bružas.

Plačiau žiūrėkite vaizdo įraše:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.