Pirmaisiais šių metų mėnesiais eismo įvykių ir juose sužeistų bei žuvusiųjų skaičius šoktelėjo aukštyn, palyginti su praėjusiais metais, tad institucijos, kurioms pavesta užtikrinti eismo saugumą kelyje, ėmėsi veiksmų. Nors kalbėdamas apie institucijas galvoje tikriausiai turiu vieną – Lietuvos kelių policijos tarnybą.
Praėjo vos du mėnesiai, o pareigūnai, matydami tai, kas vyksta keliuose, nusprendė netylėti. Sausį visoms šmėkloms – taip kai kurie vairuotojai vadina kelyje be šviesą atspindinčių elementų besiblaškančius pėsčiuosius, dalino žvakutes, vasarį iš vairuotojų rankų atiminėjo mobiliuosius telefonus, dešrainius ir visa kita, kas trukdo susikaupti ir visą dėmesį skirti vairavimui.
Jau nekalbant apie policijos pareigūnų organizuojamus reidus keliuose, į kuriuos nuolat pakliūva neblaivūs ar šiaip eismo saugumui abejingi asmenys.
Tačiau kartais jiems norisi pasiūlyti nedaryti nieko – nepatruliuoti žymėtais ar nežymėtais automobiliais, neorganizuoti reidų, netikrinti vairuotojų blaivumo, nebudėti perėjose, išjungti eismą reguliuojančius šviesoforus (nors už juos atsakingos savivaldybės, bet gal pavyks susitarti) ir atsakiklyje palikti balso pranešimą: „Jūs paskambinote Lietuvos kelių policijos tarnybai. Šiuo metu visos operatorės ir pareigūnai atostogauja. Prašome paskambinti po savaitės.“
Tegul policijos pareigūnai pailsi, juk ir mes, eismo pareiginguoliai, galėtume atsikvėpti, nes kelyje pamačius pareigūnus ar nujaučiant, kad vienur ar kitur jie gali būti, reikia pernelyg daug pastangų – stebėti, ar važiuoji leistinu greičiu, pristabdyti prieš perėją, iš matymo lauko patraukti mobilųjį telefoną ir išjungti feisbuką, ar apsimetant itin kultūringu praleisti besirikiuojantį ar iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį.
Tai kelia tokią įtampą... jeigu žinotum, kad policijos pareigūnų šiandien, rytoj, poryt tikrai nebus, kad pažeidimo nefiksuos greičio matuokliai, važiuotum atsipalaidavęs, galėtum viską tiesiogiai transliuoti savo feisbuko draugams, kramsnoti dešrainį, užsigerdamas kava, nepraleisti pėsčiojo, sankryžą kirsti tada, kada nori, o ne tada, kai leidžia taisyklės... tiesiog būtų geriau.
Tuomet suprastume, kiek kiekvienas esame geras eismo dalyvis, kiek žinome, atsimename ir praktikoje taikome galiojančias Kelių eismo taisykles ir ar nesavanaudiškai elgiamės kelyje.
