Lietuvoje jau nuo 2018 m. veikia vidutinio greičio matuokliai, prie kurių didžioji dalis vairuotojų seniai yra įpratę. Visgi kai kuriems vis dar iškyla klausimų, kaip ši įranga veikia. Visai neseniai tarp vairuotojų vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje kilo diskusija, ar sumontuotos kameros geba fiksuoti ne tik vidutinį, tačiau ir momentinį transporto priemonių greitį įvažiuojant į matuojamą ruožą ar išvažiuojant iš jo.
Matuoja ar nematuoja – štai kur klausimas
Vairuotojams skirtoje „Facebook“ grupėje vienam iš internautų kilo klausimas, ar sumontuota vidutinio greičio matavimo įranga gali užfiksuoti automobilį, jei šis viršija greitį įvažiuodamas į matuojamą ruožą.
„Jeigu kelyje greitis yra 90 km/val., o aš, tarkime, pro pirmą kamerą į ruožą įvažiuoju ant 110 km/val., tai ar mane jau užfiksuoja, kad viršijau greitį, ar ne? Nes vėliau jau visą ruožą tikrai važiavau tvarkingai ir netgi lėčiau, nei galima“, – socialiniame tinkle klausė vaikinas.
Iškart po jo įrašu vienas po kito pasipylė įvairūs komentarai. Vieni internautai tikino, kad įranga geba fiksuoti tik vidutinį greitį. Kiti tuo metu aiškino, kad įrašo autorius turės nemalonumų, kadangi minėta įranga stebi ir transporto priemonių momentinį greitį tiek įvažiuojant į matuojamą ruožą, tiek iš jo išvažiuojant.
„Matuoja ir įvažiuojant, ir išvažiuojant. Ir jei tuo momentu viršiji greitį, man rodos, irgi fiksuoja iškart“, – rašė kitas vairuotojas.
Kelių direkcija nuramino
Internete kilus diskusijai tarp vairuotojų, LRT.lt kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų vidutinio greičio matuokliai fiksuoja ir momentinį transporto priemonių greitį. Kaip tikino įstaigos atstovas, minėta įranga tokios funkcijos neatlieka.
„Vidutinio greičio matuokliai momentinio greičio nefiksuoja, fiksuoja tik vidutinį greitį“, – portalui patikino Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.
LAKD atstovas priminė, kad vidutinio greičio matavimo sistemos ruožo pradžioje ir ruožo pabaigoje užfiksuoja automobilio valstybinį numerį bei laiką. Užfiksuoti duomenys persiunčiami į eismo informacinę sistemą, kur išmatuojamas transporto priemonės vidutinis greitis, patikrinami kelių mokesčio sumokėjimo (jeigu taikomas), techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo galiojimai.
„Užfiksavus pažeidimą, duomenys automatiškai perduodami į administracinių nusižengimų registrą, kuriame kontroliuojančios institucijos administruoja pažeidimus. Fiksuojamų transporto priemonių nuotraukų spalva priklauso nuo paros meto. Šviesiu paros metu fiksuojamos spalvotos transporto priemonių nuotraukos, tamsiu paros metu – nespalvotos. Nuotraukų fiksavimo spalva priklauso nuo vidutinio greičio matavimo sistemos gamintojo naudojamos įrangos“, – paaiškino S. Jansonas.
Įrangos tinklą plečia
LAKD atstovo teigimu, iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, įrengti 81 kelio ruože, ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose.
„Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą. Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami rengti ir pradeda veikti dar 50 sistemų, t. y. 100 įrenginių“, – tikino S. Jansonas.
LRT.lt jau rašė, kad LAKD pateiktame žemėlapyje matyti, jog didžioji dalis naujų vidutinio greičio matuoklių bus įdiegti aplink šalies didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų. Taip pat ir aplink mažesnius miestus: Trakus, Plungę, Prienus.
Taip pat skaitykite
Itin daug dėmesio sulauks keliaujantieji iš Vilniaus Ukmergės link – čia ketinama įrengti tris matuojamus kelio ruožus, kurių bendras ilgis praktiškai be tarpų sudarys apie 50 kilometrų.
Perspėja specialūs ženklai
LAKD duomenimis, per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 m., ruožuose, kuriuose nuo 2021-ųjų jau veikia 56 naujos vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS), per eismo įvykius buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie 7 žuvusius per vienus metus.
Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti naujieji radarai, per 2021 m. buvo sužeisti 26 ir žuvo 2 eismo dalyviai. Statistiškai vertinant, šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius vien per vienus metus.
„Nors tai dar tik vienų metų rezultatai, bet jie dar kartą patvirtina, kad VGMS plėtrą vykdyti tikslinga. Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti VGMS tinklą šalyje. Akivaizdu, kad ši greičio kontrolės sistema padeda ne tik formuoti, bet ir lavinti vairuotojų įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį, o greičio viršijimas – dažniausiai nulemianti itin skaudžias eismo įvykių pasekmes priežastis“, – teigė LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius.
Anot LAKD, greičio matuoklių įrengimo darbai vykdomi etapais: atliekami įrangos derinimo bei metrologijos darbai, todėl veikiančių ruožų skaičius taip pat kinta kasdien. Apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, informuoja kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.
„Atkreipiame dėmesį, kad greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias autoįvykių pasekmes, todėl prašome vairuotojų laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu“, – primena LAKD atstovai.
