Eismas

2021.12.09 05:30

Taršos mokesčiai užsienyje įsikūrusių tautiečių nejaudina: čia žmonės nesipiktina net sumokėdami antrą automobilio kainą

Eglė Girdenytė, Eglė Zubriūtė, LRT.lt2021.12.09 05:30

Aplinkos ministerijai nusprendus keisti planuojamo įvesti automobilių taršos mokesčio sąlygas ir ne tik panaikinti registracijos mokestį, bet ir naudotojo kasmetį mokestį padidinti dvigubai, vairuotojai netruko išreikšti pasipiktinimo. Automobilių savininkai tikina, kad toks mokestis yra per didelis, o ir jokios realios naudos mažinant transporto sukeliamą taršą neduos. Vis dėlto užsienyje gyvenantys lietuviai teigia, kad kitose šalyse automobilių taršos mokestis nesutinkamas priešiškai, net priešingai – kylant mokesčio kainoms žmonės supratingai prisitaiko prie naujovių.

Paryžiuje gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Goda Klimavičiūtė teigė, kad prancūzams taršos mokestis nėra naujovė, o nuo Naujųjų metų jis bus dar labiau griežtinamas.

„Registruojant naują transporto priemonę mokamas ekologinis mokestis. Pildant transporto priemonės registracijos dokumentus atsižvelgiama į variklio galią ir taikomas mokestis už fiskalinę arklio galią. Nuo 2022 metų sausio 1 dienos įsigalioja Finansų įstatymo projektas, kuriuo, siekiant kovoti su klimato atšilimu, automobilių mokestis sugriežtinamas. Jis bus skaičiuojamas nuo 128 g/km CO2 emisijos ribos, iki šiol šia riba laikyta 133 g/km“, – komentavo G. Klimavičiūtė.

Pašnekovė aiškino, kad ekologinio mokesčio skaičiavimas 2020 metų kovo mėnesį taip pat buvo keistas. Būtent šiais metais CO2 emisija buvo pradėta skaičiuoti ne pagal NEDC, o pagal WLTP standartą, tad remiantis pastaruoju standartu buvo pradėtas skaičiuoti ir taršos mokestis. Tiesa, 2020 metais, pereinamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos dvi CO2 mokesčio skalės.

Paryžiaus lietuvė nurodė, kad papildomas mokestis taikomas ir importuojamoms transporto priemonėms. Tiesa, kai kuriems automobiliams gali būti taikomos ir šio mokesčio nuolaidos, pavyzdžiui, Vokietijoje įsigytiems naudotiems ar naujiems automobiliams taikoma nuolaida atsižvelgiant į pirmos registracijos metus.

„Pavyzdžiui, už 2020 metų balandžio mėnesį įregistruotą A klasės 250 AMG „Mercedes“, kurio CO2 emisija siekia 157 g/km, mokestis bus 592 eurai, o ne 1 761 euras“, – aiškino pašnekovė.

Automobiliai suskirstomi į grupes

G. Klimavičiūtė išskyrė ir dar vieną kovos su oro tarša būdą – „Crit'Air“ lipdukus, klijuojamus ant automobilių. Šie lipdukai suskirstyti į 6 kategorijas, pagal jas transporto priemonės klasifikuojamos pagal išmetamų teršalų kiekį. Nesvarbu, ar žmogus gyvena mieste, dalyvaujančiame šioje kovos su tarša programoje, ar tik važiuoja pro šalį, kiekvienas vairuotojas privalo laikytis kiekviename didmiestyje galiojančių taisyklių.

„Miestai, kurie pasirinko diferencijuoto eismo sistemą, gali apriboti išmetamo CO2 kiekį, ypač per taršos piką. Todėl ši ekologinė sistema skirta labiausiai aplinką teršiančioms transporto priemonėms, kurioms nebeleidžiama įvažiuoti į tam tikrus miesto rajonus apskritai niekada arba atsižvelgiant į nustatytą taršos lygį.

Transporto priemonė klasifikuojama pagal du kriterijus: pirmos registracijos datą ir degalų rūšį. Jei tai elektrinė transporto priemonė, gaunamas lipdukas „Electric“. Turint šį „Crit'Air 0“ lipduką nereikia jaudintis, kad nebus leista įvažiuoti į miestą, nes elektriniai automobiliai neišskiria CO2. „Crit'Air 1“ lipdukas skirtas hibridinėms transporto priemonėms ir visoms visų kartų dujomis varomoms transporto priemonėms, taip pat tam tikriems „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartus atitinkantiems benzininiams automobiliams.

Sąrašo apačioje yra tik dyzeliniai automobiliai, laikomi labiausiai teršiančiais aplinką. Taigi dyzeliniam automobiliui, pagamintam nuo 2001 metų sausio iki 2005 metų gruodžio, kuris atitinka „Euro 3“ standartą, klijuojamas „Crit'Air 4“ lipdukas, o automobiliui, pagamintam nuo 1997 metų sausio iki 2000 metų gruodžio ir atitinkančiam „Euro 2“ standartą, klijuojamas paskutinis „Crit'Air 5“ lipdukas. Visiems senesniems nei 1996 metų gruodžio lengviesiems automobiliams nepriklausomai nuo degalų rūšies negali būti klijuojami jokie lipdukai, jie nebepatenka į jokias kategorijas. Nesilaikant „Crit'Air“ taisyklių, numatoma 68 eurų bauda“, – aiškino G. Klimavičiūtė.

Paryžiuje gyvenanti lietuvė nurodė, kad CO2 mokestis šalyje didinamas siekiant kompensuoti pagalbą, teikiamą naujiems elektromobiliams įsigyti, už kuriuos nuo 2021 metų liepos 1 dienos pirkėjams skiriama ekologinė priemoka, sudaranti 27 proc. įsigijimo kainos, tačiau neviršijanti 6 000 eurų.

„Vyriausybė taip pat nustatė 5 000 eurų premiją už perėjimą prie elektra varomų arba iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių. Premija sumažinama iki 3 000 eurų už naują arba naudotą vidaus degimo varikliu varomą transporto priemonę. Yra ir daugiau pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, 900 eurų premija, jei transporto priemonės variklio galia yra lygi arba didesnė nei 3 kW“, – kompensacijas, teikiamas vairuotojams, įvardijo pašnekovė.

Brangesnis draudimas skaičiuojamas už nuvažiuojamus kilometrus

Norvegijoje gyvenantis Vytautas aiškino, kad šioje šalyje nėra atskiro automobilių taršos mokesčio, tačiau už taršą sumokama įsigyjant automobilio civilinės atsakomybės draudimą.

„Pas mus tik taršos mokesčio nėra, mes už taršą mokame įsigydami draudimą, o anksčiau buvo atskiras kelių mokestis, kurį mokėdavome kasmet. Viskas pasikeitė prieš 2–3 metus, kai buvo pakeista tvarka numatant, kad kelių mokestis įskaičiuojamas perkant draudimą. Atskiras taršos mokestis nėra mokamas ir įsigyjant automobilį, jis tiesiog būna įskaičiuotas į automobilio kainą. Mokamas tik pirmos registracijos Norvegijoje mokestis“, – komentavo Vytautas.

Vadinamasis kelių mokestis skaičiuojamas pagal variklio darbinį tūrį, pagal jo tipą – dyzelinis, benzininis, hibridinis ar elektrinis. Elektrinių automobilių savininkams kelių mokesčio mokėti nereikia, tačiau hibridiniams automobiliams šis mokestis skaičiuojamas. Pašnekovas teigė, kad nurodyti hibridiniams automobiliams taikomą mokestį yra sunku, tačiau benzininių automobilių savininkams kasmet tenka sumokėti apie 2 400 kronų (236 eurus), dyzelinių modelių vairuotojams – apie 3 000 kronų (295 eurus).

„Šis mokestis skaičiuojamas tik pagal variklio tipą, o civilinės atsakomybės draudimas skaičiuojamas pagal automobilio galingumą ir planuojamus nuvažiuoti kilometrus. Čia perkamas draudimas kilometrams – nesvarbu, kad draudimas perkamas metams, bet jį perkant reikia įrašyti, kiek kilometrų automobilis nuvažiuos per metus. Tada pagal automobilio variklį – benzininis, dyzelinis ar hibridinis – ir kilovatų skaičių skaičiuojamas draudimas. Kuo galingesnis automobilis, tuo brangesnis draudimas. Dyzeliniams automobiliams jis brangesnis, o benzininiams – pigesnis.

Pats dabar turiu „Volkswagen Passat“ ir senesnę „Toyota“. Ji yra varoma benzinu, tačiau galios skirtumas tarp šių automobilių nėra didelis. Abiem automobiliams pirkau draudimą 16 tūkst. kilometrų – „Passat“ modeliui su įskaičiuotu kelių mokesčiu toks draudimas metams kainavo beveik 7 tūkst. kronų (688 eurus) o už „Toyota“ teko sumokėti beveik 4 700 kronų (462 eurus). Šis mokestis nesikeitė jau kurį laiką, vienintelis pokytis, kad dabar mokestis pridėtas prie draudimo. Anksčiau sąskaitą už kelių mokestį gaudavome sausį, ją reikėdavo sumokėti iki balandžio. Jei mokestis nebūdavo sumokamas, automobilis būdavo išregistruojamas“, – aiškino Vytautas.

Norvegai nesivaiko galingų modelių

Pašnekovas teigė, kad Norvegijoje diskusijų dėl mokesčių nėra, mat šioje šalyje retas vairuotojas perka galingus automobilius – dauguma ieško vidutinių, ekonomiškų automobilių. Jis pabrėžia, kad už brangesnį automobilį ir mokesčių tenka sumokėti daugiau.

„Norvegijoje mažai galingų automobilių su didelio darbinio tūrio varikliais. Tuo ši šalis ir skiriasi nuo Lietuvos. Lietuviai nori pirkti kuo galingesnį automobilį, o norvegai renkasi ekonomiškus modelius“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Norvegijoje gyvenantis lietuvis teigė, kad įdomu ir tai, jog veteranais vadinamiems automobiliams Norvegijoje taikomi mažesni mokesčiai. Veteranai – tai tokie pat automobiliai kaip istoriniai, rudais numerio ženklais žymimi automobiliai Lietuvoje. Skiriasi tai, kad tam, jog automobilis taptų veteranu, norvegams nereikia pildyti jokių papildomų prašymų. Vos automobiliui sueina 30 metų, jis priskiriamas šiai kategorijai.

„Jei automobiliui yra 30 metų ar daugiau, jam skaičiuojamas kelių mokestis sumažėja per pusę, o ir draudimas tampa pigesnis, todėl iš esmės visos išlaidos būna mažesnės. Šiai kategorijai automobiliai priskiriami tada, kai nuo pagaminimo datos arba pirmos registracijos Norvegijoje praeina 30 metų. Jei naujas automobilis buvo registruotas Norvegijoje, tada šis laikotarpis skaičiuojamas būtent nuo registracijos datos, jei importuojamas naudotas automobilis, tada 30 metų skaičiuojama nuo jo pagaminimo datos.

Valdžia skaičiuoja, kad tokią amžiaus ribą pasiekęs automobilis yra mažiau naudojamas, juo nuvažiuojama mažiau kilometrų, todėl ir taikomi mokesčiai yra mažesni. Tokiai transporto priemonei ribojimai nėra taikomi, pati valstybė yra paskaičiavusi, kad žmonės turėtų mažiau naudoti tokį automobilį“, – komentavo Vytautas.

Mokesčiai iki 3 000 eurų

Mokesčiai už automobilio taršą – neatsiejama ir Danijoje gyvenančių vairuotojų gyvenimo dalis. Šioje šalyje įsikūrusi LRT RADIJO bendradarbė Aistė Hoffbeck teigė, kad šiuo metu Danijoje taikomi keli mokesčiai automobiliams.

„Danijoje galioja du papildomi mokesčiai automobilių savininkams. Iki 2021-ųjų liepos 1 dienos pagaminti ir įregistruoti automobiliai moka senąjį žaliąjį mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal tai, kiek kilometrų automobilis nuvažiuoja sunaudodamas litrą degalų. Tokiu atveju mažesnių, naujesnių ir ekonomiškesnių automobilių savininkai moka mažiau.

Minimalus mokestis yra apie 90 eurų per metus ir jis taikomas tik tais atvejais, jei automobilis nuvažiuoja mažiausiai 20 kilometrų sunaudodamas litrą benzino. Vairuotojai, turintys tokius automobilius, kurie sunaudodami litrą degalų nuvažiuoja 14–15 kilometrų, per metus turi sumokėti apie 400 eurų. Jei vairuotojas nori važinėti galingesniu automobiliu, atitinkamai kyla ir skaičiuojamas mokestis už taršą. Vairuojantiesiems galingus sportinius arba senus ir itin taršius automobilius mokesčio lubos yra 3 000 eurų per metus. Turint dyzelinius automobilius taip pat taikomas specialus 150 eurų taršos mokestis, tačiau jo galima išvengti. Kasmet papildomų 150 eurų mokėti nereikia tiems dyzelinių automobilių vairuotojams, kurie automobiliuose sumontuoja specialius dalelių filtrus“, – komentuoja Danijos lietuvė.

A. Hoffbeck teigė, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai apmokestinami apskaičiuojant jų galią pagal tam tikrą formulę ir teorinį degalų suvartojimą. Vis dėlto, anot jos, tokių automobilių savininkai visada patenka į mažiausiai mokančiųjų kategoriją.

Pašnekovė pabrėžė, kad antras mokestis pradėtas taikyti šiais metais, tačiau taikomas tik naujiems ir nuo liepos 1 dienos įregistruojamiems automobiliams.

„Remiantis naujuoju mokesčiu, naujų ir naujai registruojamų transporto priemonių savininkams žaliojo mokesčio mokėti nereikia, tačiau jie moka vadinamąjį CO2 mokestį. Jis apskaičiuojamas pagal tai, kiek gramų anglies dvideginio automobilis išmeta per nuvažiuotą kilometrą. Šiuos duomenis, gavęs iš gamintojo, nurodo ir mokesčiu ministerijai perduoda automobilio pardavėjas.

Tiesa, taikant šį mokestį taip pat numatytos pakopos tarp 90 ir 3 000 eurų. Mažiausias mokestis taikomas elektromobilių ir hibridinių automobilių savininkams, nes šių automobilių išmetamas emisijų kiekis yra labai mažas arba jo apskritai nėra. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje atskaitos tašku laikoma 130 g/km CO2 riba, o Danijoje tokias CO2 emisijas išmetantys automobiliai laikomi vidutiniškai taršiais ir jų savininkams numatytas kasmetis mokestis siekia apie 160 eurų. Žinoma, papildomai 150 eurų turi susimokėti vairuojantieji dyzelinius automobilius be dalelių filtro“, – komentuoja A. Hoffbeck.

Registracijos mokestis už automobilio kainą

Danijos lietuvė taip pat atkreipia dėmesį, kad šalyje taikomas ir dar vienas mokestis, sumokamas registruojant transporto priemonę.

„Danijoje perkant naują automobilį mokamas didelis registracijos mokestis. Jis gali siekti beveik 100 proc. automobilio vertės. Tiesa, nuo šių metų bus skaičiuojamos nuolaidos. Viena tokių bus baterijos nuolaida – turintieji elektrinį ar hibridinį automobilį galės sutaupyti apie 10 proc. registracijos mokesčio. Dar viena nuolaida vadinama ankstyvo paukščio nuolaida, tai iki 2030 metų taikoma mokestinė iniciatyva perkantiesiems naujus elektrinius automobilius. Pasinaudojus šia iniciatyva naujų elektromobilių vairuotojams suteikiama didžiulė nuolaida – jie mokės nuo 40 iki 65 proc. registracijos mokesčio vertės. Ši nuolaida kasmet mažės iki 2030 metų.

Ši nuolaida sulaukė ypač didelės sėkmės Danijoje, dėl to šalyje labai padaugėjo elektrinių automobilių. Galima palyginti: šių metų sausį, kai nuolaida dar negaliojo, elektriniai ir hibridiniai automobiliai sudarė 7 proc. visų naujai įregistruotų transporto priemonių. Rugpjūtį, kai jau įsigaliojo nuolaidos, elektriniai ir hibridiniai automobiliai sudarė 40 proc. visų naujai įregistruotų automobilių. Žinoma, žinodami apie įsigaliojančias nuolaidas žmonės laukė vasaros, tačiau šis pokytis – tikrai reikšmingas“, – kalbėjo Danijos lietuvė.

Nesipiktina, nes žino, kam panaudojami pinigai

Danijoje gyvenančiai Aistei antrino šioje šalyje įsikūręs Gediminas. Jis atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog Danijoje taikomas vienas didžiausių registracijos mokesčių, čia gyvenantys žmonės tuo piktintis neskuba.

„Danijoje yra vienas didžiausių registracijos mokesčių, todėl sakoma, kad Liuksemburge gali nusipirkti „Mercedes“, o Danijoje išeis tik „Volkswagen Golf“. Vis dėlto dėl šio taršos mokesčio Danijoje niekas nesipiktina ir niekam klausimų nekyla, nebent užsieniečiams, nes jie viskuo nepatenkinti. Danai žino, kad šitie pinigai naudojami geriems tikslams, ir niekam nekyla abejonių dėl mokesčio, nebent vienetams, tačiau mano aplinkoje esantiems danams, su kuriais pasikalbu, šis mokestis neigiamų emocijų nesukelia. Jiems labiau rūpi, kad kyla dujų, degalų, elektros kainos, o automobilių mokestis nėra toks svarbus, jis nėra didelis“, – pasakojo Gediminas.

Mokestis – nedidelis, bet reikšmingas

Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje siūlomas automobilių taršos mokestis nėra didelis, tačiau labai reikalingas. Jis pabrėžė, kad jau 22 šalys Europoje taiko tokį mokestį, ne išimtis turėtų būti ir Lietuva.

„Šis mokestis yra privalomas, kad šalyje neturėtume vadinamųjų laužų. Pavyzdžiui, Vokietijoje už 3 litrų darbinio tūrio dyzelinį variklį turintį automobilį vairuotojams kasmet tenka sumokėti apie 500 eurų. Tokie automobiliai yra eksportuojami ir į mūsų šalį, žmonės jų nori ir juos perka, tačiau turime suprasti, kad atėjo laikas jų atsisakyti tiek dėl taršos, tiek dėl kitų aspektų, tokių kaip perpildyti kiemai“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Pašnekovas aiškino, kad negalima teigti, jog užsienio praktika Lietuvoje negali būti taikoma, nes lietuviai uždirba mažiau nei Vakarų Europos gyventojai, mat mokesčiai skaičiuojami pagal procentinę dalį, atsižvelgiant į gaunamas pajamas.

„Mokesčiai Lietuvoje yra gana maži ir, jei pažiūrėtume į reitingus, pagal apmokestinimo patrauklumą viršuje yra Baltijos šalys. Jei kalbėtume apie mokesčius, svarbu paminėti, kad yra numatytas atitinkamas procentinis punktas, o tai reiškia, kad nesvarbu, kiek žmogus uždirba, mokesčiai skaičiuojami procentiškai“, – komentavo pašnekovas.

Finansų analitikas pabrėžė, kad taip pat klaidinga šį mokestį vadinti turto mokesčiu, mat jo dydis yra tiesiogiai susijęs su automobilio išmetamu CO2 kiekiu: kuo taršesnis automobilis vairuojamas, tuo didesnis mokestis turės būti sumokėtas.

„Šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su automobilio sukeliama tarša – CO2 emisija, degalų rūšimi, „Euro“ standartu. Tikrai negalima šio mokesčio vadinti turto mokesčiu, nes jis skaičiuojamas už sukeliamą taršą“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Pašnekovas teigė, kad šis mokestis prieš perkant automobilį vairuotojus privers pagalvoti, ką įsigyti apsimoka labiau. Jo nuomone, jau turintieji automobilius, tikėtina, jų keisti neskubės, tačiau panorę atsinaujinti ir įsigyti kitą automobilį susimąstys, kokiais atvejais taršos mokestis bus mažesnis, ar jo apskritai bus galima išvengti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt