Eismas

2021.12.05 18:59

Avaringiausios Kauno gatvės – ilgiausios: vairuotojai lekia nesidairydami, tačiau situaciją pakeistų ir sankryžų atnaujinimas

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.12.05 18:59

Nuo sausio iki spalio Kaune įvyko 337 eismo įvykiai. Policijos teigimu, daugiausia incidentų nutiko bene ilgiausiose miesto gatvėse. Kauno savivaldybė tvirtina, kad, sprendžiant šią problemą, kasmet kelios sankryžos pertvarkomos, o perėjos tampa reguliuojamos. Tačiau atsakomybė krinta ir ant vairuotojų pečių: užsimenama, kad reikėtų dažniau padėti vieni kitiems, ypač tiems, kurie dar tik pradeda vairuoti arba jaučiasi neužtikrintai painiose gatvėse.

Nukentėjusiųjų daugiau nei incidentų

Kaip LRT.lt informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, šiais metais nuo sausio iki spalio mėnesio Kauno mieste įvyko 337 eismo įvykiai, per juos žuvo 2 asmenys, dar 374 buvo sužaloti. Pasak jos, šiemet Kaune daugiausia avarijų fiksuota Savanorių, V. Krėvės, Pramonės prospektuose, Raudondvario plente bei Kovo 11-osios gatvėje.

Pasak O. Vaitkevičienės, beveik visose tose pačiose gatvėse daugiausia eismo įvykių nutiko ir pernai.

Pareigūnai, anot O. Vaitkevičienės, pastebi kelias priežastis, dėl kurių Kaune dažniau pasitaikė eismo įvykių. Pirmoji – nesilaikoma reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei: ar sukant į kairę, ar apsisukant pirmenybė nesuteikiama tiesiai arba į dešinę sukantiems automobiliams. Kita priežastis – nesaugus greitis, nesilaikoma saugaus atstumo.

Kauno policijos atstovė taip pat paminėjo, kad eismo įvykių nutikdavo ir vairuotojams nevykdant pareigų pėstiesiems, nepraleidžiant jų gatvę kirsti leidžiančiose perėjose. Prisideda ir dviratininkai, nesilaikantys kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

„Siekiant mažinti eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių pirmiausia reikalingas ypatingas vairuotojų ir kitų eismo dalyvių sąmoningumas. Sąmoningumas laikytis KET, būti atidžiais, pakančiais ir kultūringais eismo dalyviais“, – aiškino O. Vaitkevičienė.

Ji pridūrė, kad reikalingos ir kitos kompleksinės priemonės, vykdomos policijos pareigūnų bei savivaldos, tokios kaip gatvių ir ypač perėjų apšvietimas, reguliuojamų pėsčiųjų perėjų diegimas, infrastruktūros gerinimas ir tobulinimas, greičio, neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės, įvairių prevencinių, šviečiamųjų ir eismo dalyvių sąmoningumą didinančių priemonių įgyvendinimas.

Padėti, net jei turi pirmenybę važiuoti

Kaune veikiančios mokyklos „Driving Academy by Autojuta“ ekstremalaus vairavimo instruktorius, ralio lenktynininkas Vytautas Švedas LRT.lt teigė, kad nėra vienos priežasties, dėl ko miesto gatvėse įvyksta avarijų.

„Dažniausiai eismo įvykius lekia keli faktoriai: dėmesio, koncentracijos praradimas, kelio dangos ar eismo sąlygų neįvertinimas, galų gale prie to prisideda ir neaiškesnė, painesnė vienos ar kitos vietos įveikimo schema. Jeigu žmogus neužtikrintas, neįvertina situacijos ir dar atsiduria klaidžioje sankryžoje, tada turbūt ir yra didesnė eismo įvykio tikimybė“, – komentavo V. Švedas.

Paklaustas, kurios Kauno vietos gali būti sudėtingos vairuotojams, jis paminėjo šalia centro ir senamiesčio esantį vadinamąjį pilies žiedą.

„Kai kuriose vietose net man kyla klausimų, nors turiu nemenką stažą“, – pridūrė pašnekovas.

V. Švedo teigimu, reikia belstis į vairuotojų pasąmonę ir tinkamais pavyzdžiais rodyti, kaip reikia atlikti veiksmus. Jis pasakojo, kad net ir turėdamas pirmumo teisę dažnai mato neužtikrintų vairuotojų ir jiems padeda, sudaro sąlygas išvažiuoti iš šalutinės gatvės, kirsti kelią ir nesukelti spūsčių.

„Kiekvienas patyręs, profesionalas vairuotojas turėtų įdėti savo indėlį į miesto eismo kultūrą ir pagelbėti tiems žmonėms, kurie tik pradeda vairuoti arba jaučiasi neužtikrintai. Aš manau, padėtų, jeigu kiekvienas iš mūsų įdėtų savo indėlį, galų gale – vairavimo mokyklose instruktoriai skiepytų, kad reikia padėti, sudaryti sąlygas. Eisme jūs ne vieni, eismas yra didelis organizmas, padėkime prasčiau besisukantiems krumpliaračiams pasisukti ir taip nesukelti papildomo laiko eikvojimo visiems kitiems. Taip galima išvengti avarinių situacijų“, – dėstė V. Švedas.

Pasak jo, KET ignoruojančius vairuotojus labiau sudrausminti padėtų ne padidintos baudos už taisyklių nesilaikymą, o, pavyzdžiui, sugrąžinta baudos balų sistema. LRT.lt primena, kad prieš kelerius metus Vyriausybėje kelią skynėsi ši tvarka: keliuose galiojančias taisykles pakartotinai pažeidžiantiems vairuotojams, kurie per metus sukaupė 10 baudos balų, būtų atimta teisė vairuoti.

„Manau, kad drausminimo priemonė, kuri yra konkrečiai susijusi su galimybe prarasti teisę vairuoti vienokiam ar kitokiam laikui arba pareiga kartoti kursą dėl nusižengimų, galbūt suveiktų kaip didesnis saugiklis nei baudų padidinimas“, – sakė V. Švedas.

Padėkime prasčiau besisukantiems krumpliaračiams pasisukti ir taip nesukelti papildomo laiko eikvojamo visiems kitiems. Taip galime išvengti avarinių situacijų.

V. Švedas

Kasmet rekonstruojamos sankryžos, keičiamos perėjos

Kalbėdamas apie avaringiausias miesto vietas Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius LRT.lt teigė, kad policijos išvardytos gatvės yra vienos ilgiausių Kaune, todėl natūralu, kad jose didžiausi transporto srautai.

„Kuo didesnis transporto srautas, tuo didesnė eismo įvykio rizika“, – pridūrė jis.

Taikos prospektas šiemet jau nebeminimas kaip vieta, kurioje nutiko daugiausia eismo įvykių, nes, M. Matusevičiaus teigimu, ten atliktas kapitalinis remontas: atnaujinta važiuojamoji dalis, šaligatviai ir dviračių takai. Patogesnis susisiekimas neabejotinai turėtų sumažinti eismo įvykių skaičių. Panašaus poveikio tikimasi ir Kovo 11-osios gatvėje, mat ten dvi nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pakeistos į šviesoforu reguliuojamas.

„Kiekvienais metais rekonstruojamos 5–7 sankryžos, atsižvelgiant į jų apimtis ir sudėtingumą. Pastaraisiais metais spręsdami problemas sankryžose didelį dėmesį skiriame posūkiams į kairę – paprastai jiems įrengiame atskiras juostas ir sureguliuojame šviesoforų signalų fazes. Siekiame, kad skaudžių avarijų mieste būtų kuo mažiau“, – komentavo M. Matusevičius.

Be to, kitais metais Kaune bent trys nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos bus pertvarkytos į reguliuojamas. Konkrečios perėjos ir sankryžos, kuriose vyks pertvarkos, paaiškės kitų metų pradžioje.

„Prieš tvarkant perėjas atsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir eismo intensyvumą. Kaune visos pėsčiųjų perėjos įrengiamos su kryptiniu apšvietimu, didesnio atspindžio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu. Ant važiuojamosios dalies įrengti rombai įspėja vairuotojus apie artėjančias pėsčiųjų perėjas. Be to, per pastaruosius dvejus metus Kaune įrengtose nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose neužfiksuota nė vieno žuvusiojo“, – dėstė Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Didelį dėmesį skiriame kairiniams posūkiams – paprastai jiems įrengiame atskiras juostas ir sureguliuojame šviesoforų signalų fazes.

M. Matusevičius

Kitokie šviesoforai

Pašnekovo teigimu, Kaune saugumą didins ir perreguliuojamos šviesoforinės sankryžos, atskiriant susikertančius srautus. Kaip pavyzdį jis įvardijo S. Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtą, kurioje vyrauja vienpusis eismas.

„Šioje sankryžoje nustatėme, kad žalias signalas pėstiesiems degtų nuolatos ir išsijungtų tik kai nuo A. Mickevičiaus gatvės pusės atvažiuotų transporto srautas. Jam pravažiavus, sankryžoje vėl įsijungia žalias signalas pėstiesiems. Taip laiko sutaupo ir pėstieji, ir vairuotojai. Siekiame, kad ateityje tokių sankryžų mieste būtų įrengta daugiau“, – aiškino M. Matusevičius.

Jis pridūrė, kad miesto gatvėse situaciją stebi Eismo valdymo centras, galintis, esant būtinybei, reguliuoti šviesoforų darbą. Jeigu vienoje ar kitoje vietoje susidaro spūstis, šviesoforų darbas reguliuojamas taip, kad spūstys būtų kuo mažesnės arba jų apskritai neliktų.

„Tai ypač padėjo remontuojant pilies žiedinę sankryžą ir jos prieigas, kai transporto srautai padidėjo Savanorių prospekte ir aplinkinėse gatvėse“, – aiškino M. Matusevičius.

Nors gatvėse imamasi visų priemonių eismo saugumui užtikrinti, vairuotojai kelyje turėtų išlikti dėmesingi ir atsargūs, ypač šaltuoju metų laiku.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt