Eismas

2021.11.25 15:39

Ekonomistas prakalbo apie automobilių taršos mokesčio kuriozus: kai kada už mažiau taršų automobilį tektų sumokėti daugiau

Kristina Jackūnaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.25 15:39

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2023 metų įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį. Taip pat siūlo didinti akcizą dyzelinui, kad po poros metų benzino ir dyzelino kaina susilygintų. Viena iš valdančiųjų Laisvės partija sako, kad negalima tik didinti mokesčius ir užsimena, kad Seime, kuris turi priimti galutinius sprendimus, visko gali nutikti.

Po metų daugumai vairuotojų teks pakratyti pinigines. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui nuo 2023 metų įvesti automobilių taršos mokestį, kurį tektų mokėti kasmet. Ministerija skelbia, kad vidutinis mokestis siektų 138 eurus, o jo tikslas – paskatinti persėsti į mažiau taršias transporto priemones.

Kalbinti praeiviai nevienareikšmiškai vertina tokį sprendimą: vieni teigia, kad tai paskatins saugoti gamtą, kiti teigia, kad verčiau susimokės mokestį nei pirks brangų automobilį.

Iš pradžių taršos mokesčio išvengtų maždaug penktadalis vairuotojų, nes reiktų mokėti už automobilius, išmetančių daugiau nei 130 gramų anglies dioksido kilometrui. Tačiau kasmet kartelė augtų, kol 2026 metų mokėtų ir tie, kurių mašinos išmeta 100 gramų anglies dioksido. Pirmus dvejus metus būtų taikomas perpus mažesnis mokestis.

„Tarša turi kainuoti, nes ji sukelia ir ligas, ir klimato pasekmes. Ji kainuoja visuomenei ir ta kaina turi būti, tarša neturi būti nemokama. Mes tikrai galim pasirinkti mažalitražius, mažiau taršius automobilius ir signalas turi būti“, – aiškina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pagal Aplinkos ministerijos parengtus pavyzdžius, turintys 10 metų, 2 litrų, 125 kW galios benzininį „Audi A6“, išmetantį 174 gramus, 2023–2024 metais mokėtų po 73 eurus, o nuo 2025 – jau 146 eurus per metus, o, pavyzdžiui, už 2010 metų, 1,6 litro, 77 kW dyzelinį „Volkswagen Passat“, išmetantį 119 gramų, 2023–2024 metais nereikėtų mokėti, o nuo 2025 metų tektų mokėti net 153 eurus per metus.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Seimui teks perrašyti Aplinkos ministerijos parengtą mokesčio įstatymą, akcentuojantis į anglies dioksido išmetimą, nes jis sukeltų kurioziškų situacijų, kai už mažiau taršius automobilius tektų mokėti daugiau.

„Jeigu mes paimtume „Fiat Tipo“ 1,4 benzininiu varikliu, pagamintą iki 2018 metų, asmuo mokės 70 eurų, o už šiek tiek švaresnį jo variantą, pagamintą nuo 2018 metų, asmuo jau mokės 110 eurų“, – tikina Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Aplinkos ministerijos parengtą automobilių taršos mokestį kritikuoja ir Laisvės partijos deleguoti ministrai.

„Aš net neabejoju, kad Seime tie klausimai ir mokesčio dizainas keisis. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas, taip žvelgiant plačioj perspektyvoj, jei mes didinam kažkur, jei bus priimtas sprendimas didinti, tai kurioje vietoje mes mažinsime, kad subalansuotume vidutinei šeimai balansą“, – LRT TELEVIZIJAI sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Tai yra diskusijų pradžia, diskutuokime, bet norisi ir mokesčių mažinimą rimtai aptarinėti, kai bus aptariamas rimtai mokesčių didinimas“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pensininkai kelerius metus mokėtų perpus mažesnį mokestį, neįgalieji visai nemokėtų. Vyriausybė taip pat teikia seimui Aplinkos ministerijos siūlymą nuo 2023 metų didinti dyzelino akcizus.

„Tai yra principinė pozicija, kad dyzeliniai automobiliai turi būti mažiau skatinama alternatyva“, – teigia S. Gentvilas.

Ministro teigimu dėl didesnio akcizo dyzelinas kasmet brangtų 3-4 centais, kad 2025 jo kaina susilygintų su benzinu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt