Trečiadienio Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerija pristatė atnaujintą Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, jame siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. naikinti dabar galiojantį automobilių registracijos mokestį ir pradėti taikyti kasmetinį taršos mokestį, kurio tarifai – dvigubai didesni, nei svarstyta pradžioje.
Toks mokestis sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos, tačiau trečiadienį Vyriausybė įstatymo projektui pritarė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad svarbiausi yra du dalykai.
„Jei šeima turi du vaikus ir jai reikia didesnio automobilio, svarbu pasirūpinti, kad ji galėtų pasikeisti taršų automobilį. Taip pat svarbūs regionų gyventojai, aš ir pats gaunu įvairiausių žinučių, tarkim, gyvenu nutolusioje teritorijoje ir pas mane greitoji žiemą negali atvažiuoti, nes kelias nenuvalytas, todėl reikia galingesnio, 4 ratais varomo [automobilio], kad galėčiau išvažiuoti. Man atrodo, čia svarbu pereinamieji laikotarpiai ir būtent įvertinti mokesčio naštos aspektą, ir girdėdamas diskusijas Seime neabejoju, kad tai bus padaryta iki galutinių sprendimų, o su galutiniais sprendimais bus ir daugiau sprendimų – tam tikros mokesčių peržiūros“, – komentavo M. Skuodis.
Prieš posėdį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad jau ne kartą Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė siūlė taršą mažinančių priemonių – ribojimų taršioms transporto priemonėms patekti į miestų centrus, tačiau, anot jos, dabar kalbama tik apie mokestį, nors reikėtų, kad mokesčiai mažėtų. Ji nurodė, kad siūlomą metinį taršos mokestį būtų galima įvardyti kaip turėjimo mokestį.
„Man atrodo, kad yra svarbūs taršos mažinimo tikslai, taršos mažinimas, kova su klimato kaita, tai yra absoliučiai teisingi tikslai ir mes turime matyti bendresnį paveikslą, bet čia yra mokestis ir mokesčio vieno, ištraukto iš konteksto, nematyti, ką dar Finansų ministerija turi darbo grupėje, tai yra sunku, bet tai yra diskusijų pradžia. Diskutuokime, bet norisi ir mokesčių mažinimą rimtai aptarti, kai bus aptariamas rimtai mokesčių didinimas“, – komentavo A. Armonaitė.
Tokios pat pozicijos A. Armonaitė laikėsi ir per posėdį.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad jau dabar įstatymo projekte pasiūlyta pereinamųjų laikotarpių, jie yra labai logiški.
„Beveik 10-ies metų laikotarpis iki 2023-iųjų, kai mes jau turime būti labai smarkiai apmažinę savo CO2 emisijas, tai pirmai stadijai tikrai yra pakankamai logiškas. (...) Čia yra du dalykai. Viena vertus, kai mes diskutuojame apie šitą mokestį, tai visą laiką kitoje pusėje turime diskusiją, kad nėra alternatyvų, kita vertus, alternatyvoms kurti yra reikalingi finansiniai ištekliai. Tai man atrodo, kad čia užsidaro žiedas, kai šios lėšos skiriamos tiems tikslams, kad tų alternatyvų atsirastų, ir už tai yra atsakingos pirmiausia savivaldybės ir Kelių direkcija, kiek tai yra susiję su nacionaliniais ir kitais didesniais keliais ir infrastruktūra. Tokiu būdu elgesio kitimas negali atsirasti labai greitai, bet labai akivaizdu, labai matyti, kaip paskatos sukuria tam tikrą struktūrą, nes tai, kad dyzelinis automobilis suprantamas kaip pigesnė alternatyva, nors tai yra kitų neigiamų pasekmių turintis pasirinkimas, tai tiesiog per ilgą laiką be jokių sprendimų turim tokią struktūrą automobilių parko, kuri yra gana nepalanki. Matyt, galima senamiestį užtvarais apklijuoti iš visų pusių, bet tai yra labai lokalus sprendimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sportiniams automobiliams išimčių nebus
Lietuvos automobilių sporto federacijos atstovai į Vyriausybę kreipėsi su prašymu, kad toks mokestis nebūtų taikomas sportiniams automobiliams, tačiau aplinkos ministras teigė, kad toks sprendimas nebūtų teisingas ir būtų pamintas solidarumo aspektas.
„Tai yra solidarumo aspektas. Senjorai niekada nenusisamdys brangios advokatų kontoros, o automobilių sportas yra vienas brangiausių sportų kartu su sportine aviacija, tai reikia suprasti, kaip aš atrodyčiau siūlydamas išimtis automobilių sportui, kai kiti vidutines pajamas gaunantys piliečiai turi automobilius būtinosioms reikmėms, o čia yra laisvalaikio sportas, tarša yra tarša, tai aš negaliu būtinųjų reikmių apmokestinti, o laisvalaikio priemonių nesiūlyti apmokestinti.
Antras patarimas yra neregistruoti automobilio dalyvauti eisme, lygiai tas pats galioja ir kitiems – kemperiams, istoriniams automobiliams, veteraniniams automobiliams, kurie yra savaitgaliniai automobiliai. Jei jūs pasižymite, kad dalyvavimas eisme yra nutraukiamas, tai mokestis mokesčių inspekcijos bus apskaičiuojamas proporcingai už tą dienų skaičių, kai jūs dalyvaujate eisme. Tai sportiniai automobiliai, na, jie iš esmės tik savaitę per metus ir dalyvauja eisme. Tai mano atsakymas, kad tai iš esmės nepagrįsti lūkesčiai yra, ir aš iš esmės solidariai kvestionuočiau laisvalaikio brangaus sporto išimtis, kai mes kalbame apie būtinųjų transporto priemonių apmokestinimą, apie regionų atskirtį“, – sakė S. Gentvilas.
Aplinkos ministerija dar praėjusią savaitę skelbė, kad, pradėjus taikyti tik kasmetinį automobilių taršos mokestį, kas antras šalies vairuotojas (54 proc. savininkų) metinio taršos mokesčio mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų, o didžiausia mokesčio našta tektų automobilių savininkams, kurių transporto priemonės išmeta daugiau kaip 200 g/km emisijų.
Atnaujintame Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekte numatyta, kad, panaikinus registracijos mokestį, kasmetinio mokesčio įkainiai didėtų dvigubai ir anksčiau siūlytas tarifas nuo 0,28 iki 0,75 Eur/g pasiektų dydį nuo 0,56 iki 1,50 Eur/g.
Pereinamasis laikotarpis ir lengvatos
Įstatymo pataisose numatoma, kad nuo 2023 metų mokestis bus skaičiuojamas tik tiems gyventojams, kurių transporto priemonės CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui. Vėliau kiekvienais metais ši riba mažės po 10 gramų, kol 2026 metais pasieks 100 gramų CO2 kilometrui ribą.
CO2 išmetimams siekiant 131–160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121–160 gramų, nuo 2025 metų – 111–160 gramų, o nuo 2026 metų 101–160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161–200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201–250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčiui administruoti – 2,3 mln. eurų kasmet. Numatoma, kad įvedus metinį automobilių taršos mokestį kasmet pavyktų surinkti apie 170 mln. eurų, o nuo 2024 iki 2030 metų ši suma siektų 1,19 mlrd. eurų.
Tiesa, nors mokesčio įsigaliojimo data planuojama 2023 m. sausio 1 d., visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
Taip pat keičiama mokesčio lengvatų struktūra. 50 proc. lengvata bus taikoma piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, neįgalų asmenį prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų amžiaus sulaukusiems automobilio savininkams. Nuo taršos mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai. Taršos mokestis nebus skaičiuojamas ir tuomet, jei automobilis nebus eksploatuojamas – neturės galiojančios techninės apžiūros arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Registracijos mokestis sulaukė prieštarų iš Europos
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė LRT.lt anksčiau teigė, kad Aplinkos ministerija rengė viešąsias konsultacijas, po kurių, įvertinus ekspertų nuomonę, buvo priimtas sprendimas registracijos mokesčio atsisakyti.
„Registracijos mokesčio taikymas galimai prieštarautų Europos Sąjungos teisei dėl vienos rinkos principo, kai iš kitų Europos Sąjungos šalių įvežami automobiliai, lyginant su esančiais vidinėje rinkoje, yra apmokestinami skirtingai. Apžvelgus šiuos kilusius klausimus buvo nuspręsta pereiti prie vieno, tačiau stipresnio instrumento, kuris iš esmės padėtų pasiekti tuos pačius tikslus – mažinti aplinkos oro taršą ir mažinti poveikį klimato kaitai“, – anksčiau LRT.lt komentavo G. Krušnienė.
Viceministrė pabrėžė, kad visa apimtimi automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025 metais, todėl vairuotojai turės pakankamai laiko tam pasiruošti.
„Manome, kad likę metai būtų tinkamas laikas patiems įsivertinti situaciją, ypač žmonėms, vairuojantiems itin taršius automobilius. Iš esmės, didesni tarifai visa apimtimi įsigalios tik nuo 2025 metų, todėl iš viso gyventojai turės 3 metų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė G. Krušnienė.
Aplinkos ministerija skelbė, kad Lietuva ir Estija – paskutinės dvi Europos Sąjungos valstybės, kuriose iki šiol netaikomas metinis (naudotojo) mokestis. O G. Krušnienė taip pat pabrėžė, kad, nesiėmus reikiamų veiksmų, Lietuvai bus taikomos milijoninės baudos.
„Lietuvai yra labai svarbu pasiekti numatytus tikslus – ypač mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iš transporto sektoriaus. To nepadarius, šio dešimtmečio vidury grėstų iki 500 mln. eurų dydžio sankcijos iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai buvo siekiama ambicingai sustiprinti naudotojo mokestį, kad ne tik turint taršų automobilį kiltų didesnis noras jo atsisakyti, tačiau net ir šiuo metu renkantis automobilį šis mokestis taptų svarbiu argumentu taršaus automobilio nesirinkti“, – anksčiau aiškino aplinkos viceministrė.
Gyventojai galės rinktis
Prieš posėdį aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad automobiliai yra pagrindinis teršėjas Lietuvoje – tiek atmosferos, tiek miestų teritorijų oro. Jis aiškino, kad trečdalis į šalį įvežamų transporto priemonių savininkų jau dabar nemoka registracijos mokesčio, jis taikomas tik tokiu atveju, jei automobilio emisijų kiekis viršija 130 g/km ribą. Anot jo, jei tokia tendencija išliks, mat ir mokestis formuojamas, kad siųstų tokį signalą, tai ir ateityje vairuotojai šio ar metinio taršos mokesčio galės išvengti.
Ministras teigė, kad už taršą surinktos lėšos bus skiriamos savivaldybėms autobusams ir kitoms alternatyvoms įsigyti, alternatyvioms transporto priemonėms judėti reikalingai infrastruktūrai įrengti. Kalbėdamas apie tolimesnes perspektyvas, S. Gentvilas aiškino, kad ateityje netaršių automobilių kainos nebeturėtų ženkliai skirtis nuo taršių automobilių kainų.
„2026 metais galima tikėtis, kad elektromobilių kaina susivienodins su vidaus degimo variklius turinčių automobilių kaina, o tai reiškia, kad iš esmės prasidės visiškai ekologiško transporto era, todėl žiūrėdami į priekį numatėme mažesnį taršos limitą, kad išvien su Europa, su kaimyninėmis valstybėmis mažintume paskatas pirkti automobilius, turinčius vidaus degimo variklius.
Nebus taip, kad visi artimiausiu metu persėsime į elektromobilius, jie yra per brangūs Lietuvoje, nes esame naudotų automobilių importo šalis, ne naujų automobilių šalis, bet mes tikrai galime pasirinkti mažalitražius, mažataršius automobilius. Lietuva yra išskirtinė Europoje, kad tokių realių mokesčių neturi, kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, sumokama dviguba ar triguba kaina už taršų automobilį.
Šis projektas yra ne mano, kaip aplinkos ministro, asmeninė iniciatyva, o yra tarptautinių įsipareigojimų ir jei jų neatliksime Europos Sąjungai, tai bus šimtamilijoninės baudos, nes yra priimtas Europos klimato įstatymas ir kiti įstatymai, kurie liepia šalims Europoje susimažinti [taršą], o Lietuvoje, kadangi transporto tarša yra pagrindinė ir auganti, na, tai natūralu, kad reikia ir griežtesnių priemonių“, – komentavo S. Gentvilas.
Aplinkos ministras teigė, kad šio įstatymo projekto bendraautorė yra ir Susisiekimo ministerija, o jis buvo rengiamas bendradarbiaujant tiek su „Regitra“, tiek su Valstybine mokesčių inspekcija.
„Tai yra bendras projektas, jį tiesiog pateikia Aplinkos ministerija. Tai nėra turto mokestis, tai yra taršos mokestis, nes gyventojai, kurie važinėja su automobiliais, išmetančiais iki 130 g/km CO2, šio mokesčio nemokės. Jeigu būtų reikšmingas akcizo kėlimas, tai mes apmokestintume tiesiog visus, ir regionų, ir miestų gyventojus, o degalų kaina įeina į kiekvieną produktą, kiekvieno produkto savikainoje yra degalų kaina. Taip mes sukeltume dar didesnę infliaciją, kainų kilimą, jeigu viską perkeltume tik į akcizą. Galų gale, paskatintume ir kontrabandą, ir iš esmės tranzitinis srautas Lietuvoje, logistikos sektoriuje, nebesipiltų. Todėl akcizų kėlimas įmanomas tik iš dalies, o automobilių taršos mokestis yra taršos, o ne turto mokestis, nes jo tikrai galima išvengti perkant ekologiškesnius automobilius“, – kalbėjo aplinkos ministras.
