Eismas

2021.10.28 11:08

Savivaldybė pristatė 12 principų, pagal kuriuos tvarkomos sostinės gatvės: dėmesys pėstiesiems, dviratininkams, žalesniam miestui

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.10.28 11:08

Ketvirtadienį savivaldybės atstovai pristatė 12 principų, pagal kuriuos šiuo metu planuojamos, rekonstruojamos ar tvarkomos sostinės gatvės. Miesto vyriausiojo inžinieriaus Antono Nikitino teigimu, daugiau dėmesio skiriama pėstiesiems, dviratininkams, miesto žalinimui.

Sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad miestas pasistūmėjo teigiama linkme: atsirado dvigubai daugiau dviračių takų, sostinėje pagerėjo pėsčiųjų takai, matomi pokyčiai ir gatvėse.

„Tikslas būtų, kad mylimiausia gatvė būtų ta, kurioje gyvenama arba dirbama. Nedaug kas gali tuo pasidžiaugti, bet aš manau, kad tokia galimybė yra“, – akcentuoja meras. Jis aiškina, kad siekiama desovietizuoti miesto gatves.

Išvardijo 12 principų

A. Nikitino teigimu, sostinės gatvių standartą sudaro 12 principų, pagal kuriuos patikrinama, ar gatvė atitinka miesto viziją, bei penki skyriai, kurie tuos principus detalizuoja.

„Tai yra geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo dalis“, – vardija A. Nikitinas.

Pagrindinis principas, anot A. Nikitino, yra „medis visada pirmas“. „Tai reiškia, kad projektavimą mes pradedame nuo medžio, pasižymime esamus medžius, sugalvojame, kaip pasodinti naujų ir išsaugoti esamus, kad gatvėse atsirastų žalioji banga“, – paaiškina jis.

Antras principas – želdiniais sukurtas žaliasis gatvės perimetras, pabrėžia savivaldybės atstovas.

„Medžiai ir krūmai suteikia pavėsį, sugeria daugiau lietaus vandens, [...] apsaugo nuo triukšmo“, – pažymi inžinierius.

Trečias principas, pasak A. Nikitino, yra važiuojamoji kelio dalis be perteklinio asfalto.

„Šis principas kelia daug diskusijų jau šiandien. Kai mes siauriname eismo juostų plotį, nepainioti su tuo, kad mes siauriname gatves, nes gatve mes laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų“, – kalba A. Nikitinas. Anot jo, sutaupoma erdvė gali būti skiriama parkavimo vietoms, pėstiesiems ir dviratininkams.

Ketvirtas principas – nenutraukti pėsčiųjų ryšiai, įvardija jis. „Arba užtikrinta, kad gatvės ne skirtų skirtingus krantus, o jungtų“, – priduria sostinės vyr. inžinierius.

Penktas principas, A. Nikitino teigimu, yra apšvietimas. „Čia požiūrį keičiame labai stipriai, kad ne apšvietimo, kuris šviečia į gatvę, pakaktų pėstiesiems, kiek liko nuo tos šviesos, o apšvietimą pirmiausia suprojektuotume pėsčiajam“, – pažymi jis.

Sostinės vyr. inžinieriaus aiškinimu, svarbu ir tai, kad visi gatvės elementai būtų juodi. Taip pat, kad kelio dangos įtvirtintų pėsčiųjų pirmumą.

„Labai ilgą laiką Statybos techniniuose reglamentuose turime punktą, kad įvažiavimai į teritorijas ir ramaus eismo gatves turi būti iškelti į pėsčiųjų lygį. Projektuotojai ne visada tai padaro, bet svarbiau, kad simbolizuotume, jog pėsčiųjų danga nenutrūksta“, – aiškina jis.

Kitas svarbus principas, anot inžinieriaus, kad automobilio parkavimas dažniausiai būtų lygiagretus. Tai svarbu dėl saugumo, akcentuoja A. Nikitinas.

„Nustatėme du pagrindinius miesto gatvių greičius: sakome, kad iš principo didžiojoje dalyje gatvių yra greitis arba 50, arba 30, 20, jeigu tai yra gyvenamoji zona, tai visose šiose gatvėse galėtų atsirasti parkavimas, priklausomai nuo aplinkos, užstatymo, pločio ir t. t.“, – tvirtina A. Nikitinas.

Anot jo, gatvėse būtų klojamos skirtingos dangos, jos kurtų gatvės charakterį.

„Jeigu turime baldų zoną, kur yra suoliukai, šiukšlių dėžės, ten galėtų būti smulkios plytelės, kurios atskirtų tas zonas“, – kaip pavyzdį pateikia A. Nikitinas.

Jo tvirtinimu, svarbi ir vizualinė švara bei laisvė nuo perteklinių elementų. „Mes techninių šaligatvių atsisakome ten, kur jų nereikia. Techniniai šaligatviai yra įprasta, brangu, bet jų poreikis – abejotinas. Prie parkavimo vietų išlipti, taip, būtina, kitur – reikia žiūrėti“, – kaip pavyzdį pateikia vyr. inžinierius.

A. Nikitinas nurodo, kad vienas iš gatvių standarto principų – kad pastato šeimininkai naudotųsi erdve ties pastato fasadu, ją žalintų ir ja rūpintųsi. Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais, augalais, suoliukais, pastatyti kėdžių.

Paskutinis aspektas – mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai, teigia sostinės vyr. inžinierius.

„Sankryžos yra vienos iš esminių vietų, kur įvyksta eismo įvykiai. Turime suprasti, jog jose greitis turi būti toks, kad būtų saugu. Visas pasaulis nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Didžiosios Britanijos, nuo Olandijos net iki Maskvos supranta, kad per didelės sankryžos, per dideli spinduliai, deja, daro neigiamą įtaką eismo saugumui ir mes turime skirti tik tiek, kiek būtina ten važiuojančiam transportui. Žinoma, jeigu ten važiuoja viešasis transportas, jeigu važiuoja sunkiasvoris transportas ir pan., spindulys bus didesnis“, – dėsto A. Nikitinas.

Siekia žalesnių ir ramesnių gatvių

Jau prieš kurį laiką sostinėje pradėtas įgyvendinti ramaus eismo gatvių projektas. Pagal naująjį standartą Vilniuje pertvarkyta dalis Naujamiesčio ir kitų miesto rajonų gatvių.

Pavyzdžiui, Naujamiestyje esanti Naugarduko gatvė per pastarąjį laikotarpį išgyveno daug pokyčių: joje nemažai vietos suteikta dviratininkams, transporto priemonėms judėti skirta gatvės dalis susiaurėjo.

Panašaus likimo sulaukė ir Baltupiuose esanti Didlaukio gatvė. Čia sutvarkyti pėsčiųjų takai, pasodinta naujų želdinių, paženklintos parkavimo vietos, susiaurinta važiuojamosios dalies atkarpa.

Susiaurinta ir dideliu eismo srautu pasižyminti Žirmūnų žiedinė sankryža. Pagal gyvenamųjų rajonų gerinimo sprendinius atnaujinta Žirmūnų gatvės atkarpa nuo Minties gatvės iki Šeimyniškių gatvės.

Vilniaus miesto savivaldybė neseniai skelbė, kad Konstitucijos prospektas bus susiaurintas, o jo viduryje vietoj dabar nenaudojamos asfalto juostos atsiras žalioji zona su medžiais ir veja.

Miesto valdžia jau anksčiau akcentavo, kad visi išvardyti gatvių pertvarkos elementai formuoja ramesnę, saugesnę, gyvybingesnę bei ekonomiškai efektyvesnę aplinką, prioritetas yra gyventojai, o ne varikliu varomos transporto priemonės.

Remdamasi įvairių tyrimų duomenimis, savivaldybė seniau taip pat nurodė, kad lėto eismo gatvės turi ir didesnį ekonominės naudos potencialą nei didelio greičio gatvės: jose padidėja nekilnojamojo turto (NT) vertė, be to, vaikštinėjantys, o ne automobiliais pralekiantys žmonės yra tie, kurie užtikrina didesnes pajamas mažmeninei prekybai bei paslaugų teikėjams, tai skatina vietos ekonomiką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt