Eismas

2021.10.24 22:40

Žmones aplinką tausoti raginanti valdžia pati neskuba – teigia, kad atsisakyti taršių automobilių reikės laiko

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.24 22:40

Kasmečiu taršių automobilių mokesčiu ir didesniais akcizais degalams gyventojus į aplinką mažiau teršiančius automobilius persėsti skatinanti valdžia ir pati dar nėra atsisakiusi taršių automobilių. Premjerė ir aplinkos ministras pripažįsta, kad politikai turi rodyti pavyzdį, bet sako, kad tam reikia laiko.

Aplinkos ministras darbo reikalais po Vilniaus miestą važinėja šiuo nedideliu ministerijai priklausančiu elektromobiliu, įkrovus galinčiu nuvažiuoti 120 kilometrų. Ministras nuolat kartoja, kad jo inicijuojamas kasmetis taršių automobilių mokestis, kuris planuojamas nuo 2023 m., skirtas keisti gyventojų įpročius, kad jie atsisakytų taršių automobilių. Tačiau sako neturintis informacijos, ar Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos, taip, kaip ir jis, rodo pavyzdį gyventojams.

Panorama. Valdžia ragina rinktis mažiau taršius automobilius, bet pavyzdžio nerodo: premjerė sako, kad reikia laiko

„Viešasis sektorius šiandien irgi nėra geras pavyzdys, tai taršos mokestį turės mokėti kiekviena institucija nuo Lietuvos Geležinkelių iki VSD ir tada bus pergalvojama, kokius automobilius mes kiekvienas turim savo autoparke, ar jie apmokestinami“, – kalbėjo aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės surinktais duomenimis nė vieno dyzelinio automobilio nebeturi tik Vyriausybės kanceliarija, sveikatos apsaugos, teisingumo, energetikos ir žemės ūkio ministerijos.

Po vieną dyzelinį turi aplinkos, vidaus reikalų, krašto apsaugos ir susisiekimo ministerija, kuri turi ir vieną tokį pat nedidelį elektromobilį, kaip aplinkos ministerija ir vieną hibridinį. Ekonomikos turi du dyzelinius automobilius.

Finansų, švietimo, turi tik dyzelinius – po keturis. Kurių kubatūra – du litrai ir daugiau. Užsienio reikalų irgi keturis. Bet ir benzininių, tarp kurių daugiau kaip dviejų litrų „Jaguar“ markės automobilis. Galingiausius trijų litrų dyzelinius automobilius – 2012 ir 2014 metų „Volkswagen Faeton“ turi Kultūros ir Švietimo ministerijos. Taršieji automobiliai įsigyti ankstesnių vyriausybių.

„Aš manau, kad jie dar prieis prie autoparko ir atsisakys vienos kitos transporto priemonės arba pereis prie mažiau taršių priemonių, nes šitos tikrai yra senos ir tikrai keistinos ir daugumoje dyzelinės, tai sakyčiau, kad reikia prisėsti prie šio klausimo ir spręsti tai iš esmės. Matau, kad naujai įsigyti automobiliai yra arba benzininiai arba elektromobiliai. Tai yra labai smagu“, – sakė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Tačiau centriniame viešųjų pirkimų portale matyti, kad valstybės institucijos ir dabar perka dyzelinius automobilius. Vienas iš didžiausių automobilių pirkėjų tarp biudžetininkų šiuo metu – policija, planuojanti įsigyti 31 naują automobilį. Policijos atstovas žiniasklaidai patvirtina, kad visi jie bus dyzeliniai.

„Todėl, kad šitie automobiliai bus reagavimo automobiliai, kurių rida planuojama labai didelė nuvažiavimui, tai mums yra būtini tokie automobiliai“, – kalbėjo policijos atstovas žiniasklaidai Ramūnas Matonis.

Viena iš perkamų naujienų – ypač brangus, galingas, o kartu ir taršus BMW.

„Vėlgi tas automobilis mums reikalingas tam, kad gaudytume visus greičio chuliganus. Jis bus skirtas dirbti magistraliniuose keliuose, taip pat planuojama labai didelė rida, labai dideli atstumai nuvažiuojami ir dyzelinis variklis mums tinkamesnis šiuo atžvilgiu“ – pridūrė R. Matonis.

„Tai nelogiška, kaip ir manau, kad ir Vilnius nelogiškai nusipirko dyzelinius viešojo transporto autobusus, bet žinot vėlgi mes galim užsiakcentuoti blogais pavyzdžiais. Kalbamės su švietimo ministerija, kad pakeistų pirkimo sąlygas iš dyzelinių autobusiukų moksleiviams į elektrinius“, – aiškino aplinkos apsaugos ministras S. Gentvilas.

„Turėtų rodyti pavyzdį ir manau, kad pavyzdį rodo ne tik pirkdamos įvairias transporto priemones ekologiškesnes, bet ir atsisakydamos dalies savo transporto parko, tai tas iš karto nepasidarys, bet toks valstybės institucijų pavyzdys turėtų būt pirmiausia“, – pridūrė S. Gentvilas.

Vyriausybės kanceliarijos vienintelis turimas automobilis hibridinis.

„Šiandieną galbūt dar nėra to perėjimo prie žaliausių automobilių, bet tai turėtų būti“, – aplinkos ministrui pritarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras ir jo kolegė Seime taip pat sako, kad valdžia šiuo metu yra įsipareigojusi, kad šiemet žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip dešimtadalį, kitais metais pusę, o nuo 2023 metų – 100 procentų viešųjų pirkimų vertės. Prezidentūra, kaip matyti centriniame viešųjų pirkimų portale, taip pat planuoja įsigyti du automobilius – vieną įkraunamą hibridą, vieną elektrinį automobilį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt