Eismas

2021.10.21 21:32

Aplinkos ministras „labai gerai“ vertina medžių sodinimą sostinės Konstitucijos prospekte, o invazinių robinijų klausimą vadina užbaigtu

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.10.21 21:32

„Žaliosios bangos“ iniciatyvą ir ketinimą Vilniuje pasodinti daugiau kaip milijoną krūmų, medžių ir vijoklių spalio pradžioje paskelbęs Remigijus Šimašius sulaukė daugiau kritikos nei pagyrų, be kita ko pasakęs, jog invazinėmis laikomų baltažiedžių robinijų savivaldybė ne tik nenaikins, bet jas ir sodins. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, sutarimas šiuo klausimu rastas – miestas nesiims sodinimo, o ministerija – Vilniuje jau nuo seno vietomis augančių robinijų naikinimo.

LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ aplinkos ministras kalbėjo ir apie kitą sostinės savivaldybės pastarųjų savaičių iniciatyvą – Konstitucijos prospekte, tarp eismo juostų, pasodinti eilę medžių. Idėją jis sakė vertinantis „labai gerai“.

Svarbus pokalbis. Simonas Gentvilas pritaria medžių sodinimui Konstitucijos pr. Vilniuje: tai – sektina idėja

„Problema, kad kai kuriose vietose turime asfalto dykumas. Ir Konstitucijos prospekto aplinkoje žalumos trūksta ir tai, keičiantis klimatui, esant stipraus lietaus potvyniams, (vandeniui) nėra kur susigerti, o esant karštam orui susidaro karščio dykumos. Medžiai turi daugiafunkcinį poveikį, visų pirma, priartina gamtą prie žmogaus, antra, saugo nuo klimato pokyčių“, – laidoje sakė S. Gentvilas.

Bene daugiausia pastabų savivaldybė sulaukė dėl to, jog šie medžiai viduryje gatvės lietuviškų žiemų neištvers – vieta jiems augti ir taip ne itin palanki, o nepakeliamai žalinga taps ant kelio barstoma druska.

„Yra tekę būtini Nur Sultane (buvusi Kazachstano sostinė Astana – red. past.), kur kiekvienais metais persodinami medžiai, nes stepėje jie neauga, o čia, Vilniuje, jie tikrai auga, ir įvairūs. Aišku, barstydami druska kelius mes juos pažeidžiame, medžiui apskritai nėra patogu augti mieste po plytelėmis, bet tai neturi būti argumentu medžių nesodinti iš viso. Man atrodo, kryptis yra gera, kad sodinami medžiai vietoje perteklinio asfalto“, – komentavo S. Gentvilas.

Paklaustas apie robinijas, klaidingai dar vadinamomis akacijomis, S. Gentvilas sakė, jog šis klausimas yra išspręstas. Prieš kurį laiką ir R. Šimašius, iš pradžių planavęs ir daugiau šių augalų mieste bei piktinęsis Aplinkos ministerijos „biurokratais“, toną pakeitė bei pirminio sumanymo atsisakė.

„Gal mes uždarėme šį klausimą. Toks sutarimas yra, kad miestas nesiims sodinimo, mes nesiimsime naikinimo“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė S. Gentvilas.

„Akacijos nėra tipinis augalas Lietuvoje. Mes turime Kaune Perkūno alėją, Vilniuje – daug kitų alėjų, apsodintų akacijomis, bet tai nėra savaime gerai. Gražus medis, bet ekosisteminiu požiūriu jis yra dominuojantis. Yra savi pavojai. Tam yra gamtos mokslus baigę mokslininkai, kurie mato, kaip kitos, Lietuvoje tipinės rūšys, atsitraukinėja. Ir čia, man atrodo, reikia uždaryti šią temą ir kalbėti apie tai, kad yra tikrai gražių lietuviškų augalų, kurie Lietuvoje yra puikiai prigyjantys“, – pridūrė ministras.

Jis sakė Vilniaus savivaldybę miesto žalinimo atžvilgiu galintis išskirti kaip pavyzdinę.

„Prieš tai kalbėjome, kad Vilnius sodina medžius ir tikrai turi didelius tikslus sužalinti miestą dar labiau, yra tik klausimas, kokia rūšimi“, – sakė S. Gentvilas.

Patarimų, kokiais augalais žalinti miestą, ministerija nedalija, mat tai – savivaldos kompetencija. Pats S. Gentvilas šiuos klausimus sakė deleguojantis mokslininkams, kurie verti pasitikėjimo.

„Aš, kaip ministras, nesu visų galų meistras ir politikams kartais reikia suvokti savo kompetencijos ribas. Šiuo atveju tikrai pasikliauju žmonėmis, baigusiais mokslus, kraštovaizdžio specialistais, jie praleidžia metų metus siekdami suprasti, kas yra geriausia ir kokioje aplinkoje“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos vadovas.

Tiesa, ministerija ragina savivaldybes sekti Žalumo indeksu ir diegti kai kurias priemones, jog miestuose būtų daugiau gamtos.

„Tai yra savivaldybių reikalas, mes kišamės į saugomas teritorijas. Vilniuje jų yra nemažai – ir draustiniai, ir regioniniai parkai, Klaipėdoje yra ir nacionalinis parkas Kuršių nerijoje. Mūsų interesas yra iš esmės apsaugoti tai, kas valstybiniu lygiu saugoma, už savo kraštovaizdį ir žalinimą miestai atsakingi patys. Aplinkos ministerija ką tik sukūrė žalumo indeksą ir ragina savivaldybes juo pasiekti – apsodinti fasadus, neasfaltuoti tiek daug, kurti žaliuosius gyvūnų ir botaninius koridorius, kalbam ir apie tai, kad nebūtinai reikia tiesti vamzdynus paviršinio lietaus vandens nutekėjimui, galbūt sukurti dirbtinius tvenkinukus, kur vanduo susikauptų, kad neapkrautume valymo įrengimų. Rekomendacijas mes tikrai duodame, bet labai nesikišame į tai, kaip miestai tvarkosi“, – sakė S. Gentvilas.

Laidos „Svarbus pokalbis“ įrašas – LRT Audiotekoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt