Eismas

2021.10.21 05:30

LRT apklausa: automobilių taršos mokestis vertinamas dvejopai, jam labiausiai pritaria miestiečiai

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.10.21 05:30

Nors ekspertai tikina, kad automobilių taršos mokestis yra itin svarbus ir privalomas siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tik dalis visuomenės iš tiesų įžvelgia šio mokesčio naudą ir poreikį. LRT.lt užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė lietuvių automobilių taršos mokesčiui nepritaria.

Labiausiai nepritaria vidutinio amžiaus vyrai

Apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina siūlomą naują automobilių taršos mokestį. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad apskritai tokiam mokesčiui nepritaria 56 proc. apklaustųjų, 33 proc. teigia, kad toks mokestis yra reikalingas, o 12 proc. nurodė neturintys nuomonės. Tiesa, moterys (38 proc.) šį mokestį vertino palankiau nei vyrai (27 proc.) – 64 proc. pastarųjų respondentų teigė nepalaikantys šio mokesčio taikymo, tokią pat nuomonę išsakė 49 proc. moterų.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad tokio mokesčio įvedimą labiau palaiko patys jauniausi – 18–24 metų (34 proc.) – ir vyresnio amžiaus žmonės – atitinkamai 38 proc. 65–74 metų amžiaus ir 39 proc. 75–105 metų amžiaus respondentai. Jaunesni, maždaug 25–34 metų, apklausos dalyviai dažniau nepritaria automobilių taršos mokesčiui, o mažiausią palaikymą išreiškė 45–54 metų Lietuvos gyventojai.

Tiesa, gana ryškiai išsiskyrė mieste ir kaimiškosiose vietovėse gyvenančių respondentų atsakymai. Apklausa parodė, kad miestų gyventojai labiau įžvelgia taršos mažinimo poreikį ir pritaria šiam mokesčiui, o gyvenantieji labiau nuo miestų nutolusiose vietovėse yra linkę manyti, kad toks mokestis – nereikalingas. Atitinkamai už automobilių taršos mokestį pasisakė 38 proc. miestiečių ir 21 proc. gyvenančiųjų kaimiškosiose vietovėse. Tiesa, svarbu paminėti, kad nuomonės išsiskiria net ir pagal miestų dydį, pavyzdžiui, tokiam mokesčiui pritarė 48 proc. vilniečių (40 proc. nepritarė), o taip manančių panevėžiečių – tik 24 proc. (64 proc. nepritarė), kiti respondentai teigė neturintys nuomonės.

Automobilių taršos mokesčio taikymą palaiko 38 proc. aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių respondentų (51 proc. nepalaiko), 28 proc. įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą arba vidurinį su profesine kvalifikacija (62 proc. nepalaiko) bei 16 proc. respondentų, kurie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo (64 proc. nepalaiko).

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad tokiam siūlymui labiau pritaria aukštesnes pareigas (39 proc.) ir didesnes pajamas (48 proc.) gaunantys žmonės. Labiausiai automobilių taršos mokesčiui nepritaria ūkininkai – 78 proc., pritaria vos 14 proc. – ir apklaustieji, kurių vieno namų ūkio nario pajamos per mėnesį yra iki 150 eurų – 65 proc. (pritaria 23 proc. tokių respondentų).

Neigiamą reakciją sukelia alternatyvų trūkumas

Artūras Mizeras, automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt vadovas, susipažinęs su apklausos rezultatais, teigė, kad tai naujas mokestis, todėl natūralu, kad visuomenės reakcija yra neigiama. Tiesa, jis pažymėjo, kad tokį rezultatų pasiskirstymą lemia ir tai, kiek žmonių iš tiesų įžvelgia šio mokesčio naudą ir supranta, kiek tiesioginės įtakos jis turės taršos mažinimui.

„Pasižiūrėjus į apklausos rezultatus, atsižvelgiant į demografines grupes, galima akcentuoti, kad nuomonių diferenciacija atsiranda dėl kelių skirtingų dalykų. Pirmiausia – kiek šis mokestis palies kiekvieną gyventoją, antra – ar jie turi alternatyvų, kurias galėtų pasirinkti, trečia – kiek būtent taršos problema yra artima ir svarbi konkrečiam žmogui“, – aiškino A. Mizeras.

Pašnekovas teigė, kad jo minėtus tris aspektus atspindi miestuose gyvenančių žmonių atsakymai, mat čia žmonės ne tik gauna didesnes pajamas, bet ir labiau jaučia taršos daromą poveikį, be to, jiems sudarytos sąlygos pasinaudoti alternatyvomis. Anot pašnekovo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad didžiuosiuose miestuose automobilių parkas yra naujesnis, todėl iš dalies galima daryti prielaidą, kad ir mokesčio dydis tokių automobilių savininkams bus mažesnis.

„Iš apklausos matyti, kad miesteliuose ir kaimiškosiose vietovėse yra nepalankiausias šio mokesčio vertinimas, o mažiausiai palaikymo išreiškia ūkininkai. Tai yra natūralu, nes tikėtina, kad čia gyvenančių žmonių gaunamos pajamos yra mažesnės, dėl to ir mokesčio dydis bus labiau jaučiamas, be to, nėra alternatyvos, kuria pasinaudojus šio mokesčio būtų galima nemokėti. Vienoks ar kitoks transportas žmogui yra reikalingas, tačiau tokiose vietovėse, tikėtina, viešojo transporto infrastruktūra neatitinka gyventojų poreikių – kursuoja retai, apribotos galimybės vežtis krovinį.

Svarbu ir tai, kad net ir mažiau taršaus transporto įsigijimas čia gyvenantiems žmonėms būtų sunkiau pasiekiamas, nes tokia alternatyva arba pastebimai daugiau kainuotų, arba galbūt jos net ir nėra. Tad apklausa ir rodo, kad į tokią situaciją patekęs žmogus šį mokestį iš esmės vertina neigiamai“, – įžvalgomis dalijosi Autoplius.lt vadovas.

Vis dar trūksta komunikacijos apie naudą visuomenei

Pašnekovas teigė, kad palankiausiai šį mokestį vertina patys jauniausi respondentai, tačiau tikėtina, jog mąstant apie ateitį šios amžiaus grupės žmonėms taršos tema yra pati aktualiausia, kadangi būtent jiems teks gyventi jaučiant didesnius ar mažesnius klimato kaitos padarinius. Tiesa, nemažą palaikymą šiam mokesčiui išreiškė ir vyriausi respondentai, tačiau A. Mizeras pažymėjo, kad tokį palaikymą galėjo lemti tai, jog tik nedidelė dalis senjorų vis dar turi automobilį ir juo naudojasi, todėl iš esmės didesnio šio mokesčio finansinio poveikio pajusti neturėtų.

„Ekonomiškai šiai grupei taršos mokestis beveik neturi įtakos, tačiau problemas, susijusias su tarša, sprendžia, todėl natūralu, kad vyriausi gyventojai išreiškia didesnį palaikymą. Tikėtina, kad panaši situacija yra ir su jauniausiais respondentais, mat tik mažesnė jų dalis turi automobilį, dėl kurio jiems būtų numatyta finansinė mokesčio našta. Vis dėlto didesnė dalis vertina priemones taršai mažinti, todėl ir palaikymas yra didesnis“, – aiškino pašnekovas.

A. Mizeras taip pat atkreipė dėmesį, kad neigiamą gyventojų reakciją į šį mokestį gali lemti ir tai, kad vis dar trūksta komunikacijos, paaiškinimų, kaip tiesiogiai šis mokestis prisidės prie taršos mažinimo.

„Kuo aiškiau būtų suvokiamas ryšys tarp mokesčio ir to, kam jis bus panaudotas, tuo jo vertinimas būtų palankesnis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma visuomenės į šį mokestį žiūri kaip į blogį, galima daryti prielaidą, jog tokios komunikacijos vis dar labai trūksta ar net nėra. Šiuo metu taikomos tam tikros subsidijos, tačiau jomis pasinaudoti gali mažuma, todėl normalu, kad jokios apčiuopiamos naudos kol kas žmonės nemato“, – komentavo A. Mizeras.

Reikalingi ryžtingi sprendimai

Pašnekovas aiškino, kad šiuo metu siūlomas automobilių taršos mokestis, ko gero, yra taikomas plačiausiai, dėl ko tikėtina, kad vienokį ar kitokį efektą, siekiant sumažinti lengvųjų automobilių sukeliamą taršą, pasiekti pavyks. Anot jo, tai yra iniciatyva, skatinanti neturėti taršaus automobilio ir galbūt rinktis alternatyvius keliavimo būdus. Tiesa, jis pažymėjo, kad registracijos mokestis atlieka kitą funkciją ir nėra itin efektyvūs.

„Žinoma, yra ir tarpinių variantų, kurie nėra priimami kaip visuotinis apmokestinimas. Dažniausiai tokios priemonės taikomos apmokestinant kelius ar įvažiavimą į miestus. Jau turime kamerų, kurios gali fiksuoti transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, todėl jos galėtų būti naudojamos nustatyti didžiausiems teršėjams, kurie atitinkamai ir sumokėti už taršą turėtų daugiau. Pavyzdžiui, jei žmogus retai naudoja automobilį ar gyvena kaimiškojoje vietovėje, kur taip pat nesukelia didelės taršos, galbūt jis galėtų būti atleistas nuo tokio mokesčio. Tokių variantų yra, tačiau tuomet reikėtų atsižvelgti, kur tokią tvarką įvesti būtų tikslinga.

Šiuo metu pagal automobilių parko sukeliamą taršą ir senumą esame Europos sąrašo gale, todėl iš tiesų norint sumažinti taršą ir atnaujinti automobilių parką reikia ryžtingų sprendimų. Kita vertus, vertinant, ar šios priemonės iš tiesų padės realiai sumažinti taršą, ar tiesiog paskatins nurašyti mažiau naudojamus automobilius, reikia būtinai nepamiršti ir skatinamosios dalies“, – teigė pašnekovas.

A. Mizeras aiškino, kad esant skatinamųjų priemonių nurašytų automobilių padaugėja tris kartus, tačiau šiomis priemonėmis gali pasinaudoti tik nedidelė žmonių dalis, kadangi subsidijos teikiamos tik elektromobiliams bei naujiems ir apynaujiems automobiliams įsigyti, kurių kaina ženkliai didesnė nei turėto ir sunaikinto taršaus transporto.

„Tie, kas naudojasi taršiausiais automobiliais, net ir juos sunaikindami ir norėdami persėsti į aplinkai draugiškesnį transportą, turi perlipti labai didelį laiptą. Kitaip sakant, jei žmogus nori pasinaudoti parama ir sunaikina turimą automobilį, kuris kainuoja 2 000–2 500 eurų, tai net ir gavęs šią paramą, tačiau norėdamas persėsti į 5 metų senumo automobilį, turės perlipti didelį finansinį laiptą, kadangi tokio automobilio kaina vis tiek bus kur kas didesnė ir artima 10 tūkstančių eurų. Vadinasi, toks pokytis, o kartu ir parama daugeliui nėra pasiekiama“, – aiškino A. Mizeras ir pridūrė, kad norint, jog subsidijos būtų prieinamos didesnei daliai žmonių, minėtas finansinis laiptelis turėtų būti žeminamas, o kartu galbūt padidinta automobilių amžiaus riba.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad užsienio šalyse dažnai taikomos kelios priemonės – tiek metinis mokestis, tiek miestuose įrengtos mažos taršos zonos, į kurias įvažiuojant reikia mokėti papildomai. Jis pažymėjo, kad būtent tokiu būdu už taršą daugiausia sumoka tie, kurie tose teritorijose važinėja daugiausia.

Mokesčiai nėra populiarūs iš esmės

Marius Dubnikovas, finansų analitikas, teigė, kad apklausos rezultatai rodo ne tik nepritarimą tokiam mokesčiui, bet ir apskritai visuomenės požiūrį į mokesčius plačiąja prasme. Jis aiškino, kad apskritai Lietuvos gyventojų požiūris į mokesčius yra negatyvus, o didžiausias visuomenės priešiškumas tenka automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčiams.

„Kad ir koks tas mokestis būtų, tikėtina, kad žmonės jo vis tiek nepalaikys, nes mano, jog važinėti nuosavu automobiliu yra kone prigimtinė teisė. Dėl to išanalizavus apklausos duomenis susiformuoja nuomonė, kurią tikrai buvo galima nuspėti: didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės tokio mokesčio taikymą palaiko didesne apimtimi.

Kita vertus, didžiuosiuose miestuose gyvenančių žmonių pajamos yra didesnės ir jie supranta, kad per metus sumokėti 60 ar 100 eurų, o gal net ir dar daugiau per daug gyvenimo nesugadins. Be abejonės, didmiesčiuose gyvenantys žmonės labiau jaučia ir taršos pasekmes: kvėpuoja nešvariu oru, neišvengia smogo ir kitų reiškinių, kuriuos galima pajusti fiziškai. Mažesniuose miestuose ir kaimiškosiose vietovėse tarša ne taip juntama, o dėl gaunamų mažesnių pajamų ir taršos mokestis labiau nepriimtinas“, – aiškino M. Dubnikovas.

Finansų analitikas teigė, kad apklausos rezultatai atspindi charakteringą jaunų žmonių nepritarimo didėjimą. Jis aiškino, kad tokią tendenciją galima sieti su mažomis pajamomis ir tuo, kad 18–24 metų žmonės dažniausiai būna pradedantieji vairuotojai, norintys turėti savo transportą, dažnu atveju su galingu varikliu, kuris ir teršalų išskiria daugiau.

Anot M. Dubnikovo, šiuo metu aplinkos ministro Simono Gentvilo pasiūlytas taršos mokestis yra kur kas racionalesnis nei iki šiol galiojantis registracijos mokestis. Ji nurodė, kad yra tikėtina, jog dabar siūlomas mokestis iš tiesų privers žmones keisti nuomonę. M. Dubnikovas aiškino, kad žmonių nepritarimas vis tiek išliks, tačiau ateitis tokia, kad teršėjai turi mokėti, todėl tikėtina, jog einant laikui žmonių požiūris keisis. Anot jo, žmonės jau dabar vis sąmoningiau vertina aplinką, kurioje gyvena, įvertina taršos poveikį ir visa kita, todėl priešiškumas tokiems mokesčiams taip pat turėtų mažėti.

Skatinti vartotojiškumą nėra gerai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas profesorius doc. dr. Saugirdas Pukalskas, susipažinęs su apklausos rezultatais, teigė, kad tokią visuomenės reakciją lemia informacijos trūkumas, kaip šis mokestis prisidėtų prie taršos mažinimo.

„Manau, kad dabar jis pateiktas ne visai gerai – norima apmokestinti automobilį, kuriuo iki šiol žmogus važinėjo nemokėdamas jokių papildomų mokesčių. Negana to, siūloma tokį automobilį utilizuoti ir pirkti ne tokį taršų, tačiau siūlant tokią tvarką pamirštama, kad automobilio utilizavimas taip pat reikalauja energijos, o kartu sukelia taršą, lygiai taip pat, kaip ir naujo automobilio gaminimas. Toks modelis skatina vartotojiškumą, o tai reiškia, kad nėra itin tvarus.

Manyčiau, kad būtų daug tikslingiau, jei, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų būtų įvestas mokestis, kuris būtų taikomas naujai įsigytiems naujiems ar naudotiems taršiems automobiliams. Jei būtų įvestas toks modelis, automobilį keičiantis asmuo žinotų, kad taršaus automobilio pirkti neapsimoka, nes už jį reikės mokėti, tokiu atveju labiau apsimoka pirkti tokį, kuris terš mažiau. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jei vienas žmogus tokiu pat taršiu automobiliu išvažiuoja vos kartą per savaitę, o kitas kiekvieną dieną ir įveikia daug didesnius atstumus, tai taikyti tokį patį mokestį būtų neteisinga. Galbūt viena iš išeičių būtų taršą apmokestinti didinant degalų akcizą“, – svarstė doc. dr. S. Pukalskas.

Mokslininkas pridūrė, kad žmonių pritarimas ar nepritarimas automobilių taršos mokesčiui koreliuoja ir su gaunamomis pajamomis, gyvenamąja vieta bei įgytu išsilavinimu. Anot jo, didmiesčiuose gyvenantys žmonės pernelyg dažnai susiduria su taršos problemomis, kurios pradeda erzinti, todėl ir jų palaikymas taršos mažinimo priemonių įvedimui yra didesnis. Žinoma, tam įtakos turi ir kiti veiksniai, mat kaimiškosiose vietovėse labai aiškiai matoma atvirkštinė reakcija.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią LRT užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, buvo vykdoma rugsėjo 24 – spalio 17 dienomis.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų, vyresnių nei 18 metų, 784 jų buvo apklausta telefoninės apklausos būdu ir dar 216 – internetu. Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kaip jie vertina siūlymą nuo 2023 metų taikyti metinį taršos mokestį automobilių savininkams.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt