Eismas

2021.10.14 05:30

Europa degalų kainų augimą stebi su siaubu: kilimas nesustos, o litras benzino gali kainuoti net 2 eurus

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.10.14 05:30

Kylančios degalų kainos kelia vis daugiau nerimo vairuotojams. Nors dar neseniai įsipilti litrą benzino buvo galima tik už kiek daugiau nei eurą, šiais metais kainos gerokai šoktelėjo ir siekia 1,40 Eur ar netgi daugiau. Neseniai vienos iš degalinių tinklų švieslentėje per klaidą pasirodžiusi 1,60 Eur kaina už litrą 95 benzino gerokai išgąsdino vairuotojus. Džiaugdamiesi, kad tai tik klaida, jie vis dėlto svarstė, kas iš tiesų laukia ateityje.

Kylant kainoms latviai dairosi į elektromobilius

Tai, kad degalų kainos kyla visoje Europoje, patvirtina ir kaimyninėse šalyse gyvenantys tautiečiai. Rygoje gyvenantis LRT RADIJO bendradarbis Rolandas Žalnierius teigė, kad degalų kainos Latvijoje kilo ištisus metus, o tam, anot jo, didelę įtaką turėjo minimalaus darbo užmokesčio kilimas ir apskritai algų augimas šalyje. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kylant degalų kainoms valstybė vis daugiau dėmesio skiria elektromobiliams.

„Latvijos politika valstybės mastu – sumažinti benzininių, dyzelinių automobilių skaičių ir skatinti elektromobilių plitimą. Latvijos valstybė nemažina ir nestabdo minėto degalų kainų augimo, bet kompensuoja elektromobilių pirkimą ir elektros įkrovos stotelių statymą“, – komentavo R. Žalnierius.

Rygoje gyvenantis lietuvis taip pat nurodė, kad, nepaisant to, jog kainos kyla, gyventojai dėl to pernelyg nesijaudina, o kai kurie didelių pokyčių nė neįžvelgia.

„Gyventojai priprato prie kainų augimo. Daugelis teigia, kad per pandemiją važinėti teko mažai, todėl didelių pokyčiu nemato“, – sakė pašnekovas.

R. Žalnierius nurodė, kad dabar skirtingose degalinėse 95 benzino kaina svyruoja nuo 1,407 iki 1,444 Eur. Tiesa, neatsilieka ir dyzelino kainos, mat nors kai kuriose degalinėse šių degalų litro kaina yra 1,334 Eur, kitose ji viršija netgi benzino ir siekia 1,467 Eur. Kainų kilimo neišvengė ir dujos, kurių litras Rygoje šiuo metu kainuoja nuo 0,715 Eur iki 0,745 Eur.

Estijoje situacija taip pat panaši – 95 benzino kainos svyruoja apie 1,47 Eur, dyzelino apie 1,25 Eur, o už dujų litrą tenka mokėti apie 0,70 Eur.

Lenkijoje dar didesnio kainų kilimo tikimasi po Vėlinių

Kainų kilimas nuo metų pradžios fiksuojamas ir Lenkijoje. Čia gyvenantis LRT RADIJO bendradarbis Laurynas Vaičiūnas aiškino, kad visus metus kylančios kainos dar labiau šoktelėjo vasaros pabaigoje, o didesnis dyzelino kainos augimas pastebėtas pirmą spalio savaitę.

„Praėjusiais metais per pirmą bangą kainos buvo smarkiai kritusios. Buvo apie 4,50 zloto (1 eurą) už litrą. 2021-aisiais pradėjo augti ir tas augimas pastebimas. Dabar litras 95 benzino kainuoja 5,82 zloto (1,28 Eur), litras dyzelino – 5,70 zloto (1,25 Eur), o dujų – 2,98 zloto (0,65 Eur). 6 zlotai yra savotiška psichologinė riba. Pastarąjį kartą tokia rekordinė kaina buvo prieš dešimtmetį, tačiau kalbama, kad po Vėlinių kainos šią ribą tikrai turi viršyti“, – komentavo L. Vaičiūnas.

Lenkijoje gyvenantis lietuvis aiškino, kad vietos gyventojai tokiam degalų kainų pokyčiui dėmesio skiria mažiau, mat brangsta ir kitos prekės bei paslaugos, todėl dažniau kalba apie infliaciją, didėjančias šildymo ir maisto kainas. Tiesa, L. Vaičiūnas nurodė, kad spalio 6 dieną centrinis bankas netgi padidino palūkanų normas.

Po Naujųjų – 2 eurai už litrą benzino

Apie reikšmingą degalų kainų kilimą pranešė ir Vokietijoje gyvenantis LRT RADIJO bendradarbis Mindaugas Savickas. Vyras teigė, kad degalų kainos Vokietijoje pastarąjį pusmetį žymiai išaugo. Jis aiškino, kad praėjusią žiemą, pačiame pandemijos įkarštyje, litras 95 benzino kainavo maždaug 1,30 Eur, tačiau šiomis dienomis kaina siekia 1,70 Eur. Dyzelino litro kaina taip pat pakilo – pigiausiose degalinėse ji prasideda nuo 1,50 Eur.

„Vakarų Vokietijos miesto Herfordo „Esso“ degalinėje litras dyzelino šiomis dienomis kainuoja 1,539 Eur. Litras 95 benzino su 10 proc. bioetanolio kainuoja 1,699 Eur, mažiau skiestas – su 5 proc. bioetanolio – 1,759 Eur. Suskystintųjų automobilinių dujų litras priklausomai nuo degalinės kainuoja 70–80 centų.

Prognozuojama, kad išlaidos degalams augs ir ateityje. Kainų stebėjimo organizacijos ekspertai mano, kad jau po Naujųjų metų 95 benzino litro kaina pasieks 2 eurus – tiek dėl pabrangusios naftos, tiek dėl augančių mokesčių. Nuo šių metų pradžios degalų ir dujų tiekėjai moka po 25 eurus už kiekvieną toną anglies dvideginio, kuris išsiskiria degant degalams. Benzino litro kainoje šis mokestis sudaro maždaug 6 centus, bet jis augs. Planuojama, kad iki 2025 metų degalų tiekėjai turės mokėti po 55 eurus už kiekvieną anglies dvideginio toną. Tai reiškia, kad vien dėl šio mokesčio benzino litras pabrangs maždaug 16 centų“, – aiškino M. Savickas.

Pašnekovas teigė, kad degalinių švieslentėse besikeičiantys skaičiai daugeliui Vokietijos gyventojų kelia nemalonių minčių.

„Tai viena iš priežasčių, dėl ko nemažai vidutinei klasei priklausančių gyventojų nusigręžė nuo Žaliųjų partijos neseniai vykusiuose Bundestago rinkimuose. Ši partija pasisako už didesnius mokesčius iškastiniam kurui ir kuo greitesnį benzininių bei dyzelinių automobilių keitimą elektriniais“, – komentavo M. Savickas.

Didesnę kainą lemia akcizai ir kiti veiksniai

Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad degalų kainų augimu pernelyg stebėtis nereikėtų, mat pastaruoju metu naftos kaina sparčiai didėja. Nors praėjusių metų vasaros pradžioje naftos kaina už barelį siekė vos 20 dolerių, o vieną naktį buvo pasiekusi netgi neigiamą vertę, šiomis dienomis antros rūšies nafta, kurią naudojame, kainuoja beveik 84 dolerius už barelį.

„Toks naftos kainos augimas persiduoda. Žinoma, tiek pat nafta kainavo ir 2014 metais, bet tuomet degalų kainos buvo mažesnės. Tai iš esmės lemia per 7 metus gerokai paaugę akcizai – valstybei sumokami mokesčiai. O tai taip pat yra priežastis, dėl ko dabar degalai yra ženkliai brangesni nei prieš 7 metus, kai nafta kainavo tiek pat“, – aiškino M. Dubnikovas.

Analitikas nurodė, kad artimoje ateityje, tikėtina, situacija drastiškai nesikeis, o energijos, kartu ir naftos bei jos produktų, paklausa gali dar labiau didėti. Tai reiškia, kad 1,60 Eur už degalų litrą neturėtų stebinti, mat jau ir dabar kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja apie 1,50 Eur.

„Viskas priklausys nuo kelių veiksnių. Vienas jų – kaip greitai pavyks nustatyti energetinį nestabilumą Kinijoje ir Indijoje. Jau dabar gaunama pranešimų, kad Indijoje pradeda trūkti elektros. Nors tai nėra susiję su nafta tiesiogiai, natūralu, kad jei brangsta kiti energetiniai ištekliai – elektra, dujos, tai turi įtakos naftos produktų kainoms, jos taip pat pradeda kilti. Viskas yra labai glaudžiai susiję.

Kita vertus, vis daugiau žmonių pasaulyje dirba. Žinoma, dirbantys žmonės neša naudą ekonomikai, tačiau tai reiškia, kad jie juda ir juda vis daugiau, o šis judėjimas turi įtakos naftos kainai. Dar vienas veiksnys, kuris gali turėti įtakos naftos kainai, – kokia bus žiema. Jei žiema bus šalta ir reikės daugiau energijos, tai taip pat prisidės prie kainų kilimo“, – dėstė finansų analitikas.

Situacija įtempta išliks iki pavasario

M. Dubnikovas teigė, kad prognozuoti, kaip iš tiesų bus, sunku, tačiau tikėtina, kad artimiausią pusmetį situacija bus gana įtempta, nes kainos išliks didelės.

„Kalbant apie naftos kainas, yra viena viltis. Tai yra OPEC – naftą eksportuojančių šalių kartelis, kuris dažnai reaguoja – padidina gavybą, jei ilgą laiką naftos kaina išlieka aukšta. Gali būti, kad tokios OPEC reakcijos sulauksime ir dabar, dėl ko naftos kaina būtų stabilizuota 60–80 dolerių už barelį lygiu.

OPEC nėra suinteresuotas aukšta naftos kaina, nes tai labai skatina alternatyvą. Jei kalbėtume apie automobilių rinką, tai didelė naftos kaina skatina, pavyzdžiui, elektromobilių naudojimą. Jei pažvelgtume į produkcijos gamybą, kur naudojami naftos produktai, tai taip pat sukuria terpę kurtis alternatyvoms ir alternatyviems gamybos būdams. Tai reiškia, kad ilgainiui jie (OPEC, – aut. past.) gali prarasti rinką.

Manau, per šią žiemą energiją eksportuojančios valstybės (kartu ir naftą eksportuojančios valstybės) neatsisakys pasišildyti rankų vartotojų kišenėse, tačiau labai tikėtina, kad jau pavasarį matysime aktyvių OPEC veiksmų didinant gavybą. Iš esmės tikėtina, kad užtektų žinutės, jog svarstoma didinti gavybos apimtis, ir jau galėtume pastebėti kainų stabilizaciją. Vis dėlto tikėtina, kad įtempta situacija gali išlikti maždaug iki gegužės mėnesio“, – aiškino M. Dubnikovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt