Eismas

2021.10.01 05:30

Prabangos krizė klampina vairuotojus: graibsto net užsistovėjusius modelius, už naują automobilį moka daugiau, laukia jo ilgiau

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.10.01 05:30

Pasaulį krečianti lustų krizė jaučiama ir Lietuvoje. Automobilių gamintojų atstovai jau dabar pripažįsta, kad kai kurių modelių pirkėjams, norintiems susikomplektuoti automobilį pagal savo poreikius, tenka laukti gerokai ilgiau nei bet kada anksčiau, negana to, jau fiksuojamas ir modelių kainų kilimas. Vis dėlto ekonomistas pabrėžia, kad tokią situaciją pasaulyje sukėlė paklausa, pranokusi pasiūlą, o tai galima pavadinti ne lustų, o prabangos krize.

Kai kurių modelių teks laukti 8 mėnesius

Vaidotas Kviklys, „Fakto Auto“ rinkodaros vadovas, teigė, kad šiuo metu situacija yra gana sudėtinga, mat pandemijos akivaizdoje nuolat išlieka rizika ne tik dėl galimo automobilių pristatymo vėlavimo, bet ir dėl gamyklų darbo stabdymo.

„Kiekvienas gamintojas į situaciją pasaulyje reaguoja skirtingai. Jei kalbėtume apie „Citroën“, tai būtų sunku apskritai ką nors prognozuoti, nes išlieka tikimybė, kad gamyklų darbas gali būti sustabdytas. Jei kalbėtume apie „Hyundai“, vieno perkamiausių modelių – „Tucson“ – reikėtų laukti iki 8 mėnesių. Žinoma, šių automobilių turime ir sandėlyje, jie buvo užsakyti iš anksto, tačiau renkantis iš sandėlio keičiasi modelio individualizavimo galimybės, nes čia esančių automobilių komplekto pakeisti jau nebepavyks.

Šiek tiek geresnė situacija susiklosčiusi norintiesiems įsigyti „Nissan Qashqai“. Šiuo metu užsakius visiškai naują automobilį pagal kliento poreikius, jis pirkėjams galėtų būti pristatytas pavasarį, o tai reiškia, kad pristatymas truktų 5–6 mėnesius. Situaciją gelbsti tai, kad nemažą dalį šių modelių taip pat esame užsakę, jie keliauja iš gamintojo, tad dėl „Nissan“ klientai didesnių nepatogumų patirti neturėtų“, – aiškino V. Kviklys.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad kitų „Nissan“ modelių, pavyzdžiui, „Juke“, „Micra“, reikėtų laukti gerokai ilgiau. Tiesa, V. Kviklio teigimu, atsižvelgdami į situaciją pasaulyje, gamintojo atstovai pasirūpino, jog elektromobiliai „Nissan Leaf“ būtų užsakyti iš anksto, todėl vairuotojai, norintys įsigyti šio modelio automobilį, didesnių nesklandumų patirti neturėtų.

„Lustų krizė tikrai turi nemažai įtakos tam, kad klientams tenka ilgiau laukti, o ir pasirinkimo laisvė, jei modelį norisi gauti kaip įmanoma greičiau, yra apribota“, – sakė „Fakto Auto“ atstovas.

Drastiško kainų kilimo nėra

V. Kviklys teigė, kad, nepaisant to, jog automobilių kainos kyla, atsižvelgiant į situaciją pasaulyje, dirbtinai kainos nėra keliamos, todėl automobilius, kurie buvo užsakyti prieš mėnesį ar dar anksčiau, klientai gali įsigyti senomis kainomis.

„Žinoma, paslaugos – logistika, atvežimas – brangsta, tačiau nėra taip, kad galėtume fiksuoti drastišką kainų augimą“, – sakė V. Kviklys.

Tiesa, tam, kad naujų automobilių pristatymas būtų greitesnis, gamintojai jau taiko įvairius sprendimus. V. Kviklys pasakojo, kad jau minėto „Qashqai“ modeliui „N-Connecta“ anksčiau naudoti skaitmeniniai skydeliai keičiami į paprastus. Anot jo, tai lemia būtent lustų krizė, tačiau dėl tokių sprendimų gali mažėti ir modelių kainos.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į natūralų pasiūlos trūkumą, mat net ir norintieji pasikeisti automobilį, tačiau dėl lustų krizės priversti ilgiau laukti naujo modelio turimo automobilio neparduoda, jis nepatenka į antrinę rinką, dėl ko juntamas apynaujų automobilių trūkumas.

„Negalėdami nusipirkti naujo automobilio žmonės toliau naudoja kelerių metų senumo modelį, o norintieji pirkti tik naudotą nebeturi iš ko pirkti, nes pasiūla sumažėjusi, geri variantai galbūt jau seniai išparduoti“, – įžvalgomis dalijosi V. Kviklys ir siūlė pasitelkti kantrybę, nes kol kas vis dar teks palaukti.

Elektromobilių pristatymas nekinta

Aleksandra Kostyukovich, „Volkswagen“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalyse, teigė, kad, kaip ir dauguma automobilių gamintojų bei susijusių pramonės šakų atstovų visame pasaulyje, „Volkswagen“ susiduria su tam tikrais gamybos sunkumais, susijusiais su pasauliniu pavienių komponentų trūkumu. Anot jos, tai daugiausia taikoma puslaidininkiams ir kitiems elektroniniams komponentams, kurių trūkumas ir lėmė priverstinį laikiną gamybos pajėgumų sumažėjimą. Būtent dėl to kai kurių automobilių modelių pristatymo laikas pailgėjo, palyginti su anksčiau prognozuotu.

„Norime pabrėžti, jog dedame visas pastangas, kad transporto priemonės būtų pristatytos kuo greičiau. Tiems, kurie tik planuoja įsigyti automobilį ir nori jį gauti greitai, patariame pažvelgti į sandėlyje esančius modelius. Užsakant automobilį patariame įsiklausyti į pardavėjų rekomendacijas, kurios padės sukonfigūruoti transporto priemonę taip, kad būtų sumažintas trūkstamų komponentų poreikis, o kartu ir įtaka pristatymo laikui. Taip pat kviečiame klientus susipažinti su elektromobilių asortimentu – ID. šeima. Nepaisant to, kad tai būtų tvarus pasirinkimas, šių transporto priemonių pristatymas nevėluoja, o dėl Lietuvos Vyriausybės paskatų šie modeliai yra prieinamesni“, – sakė A. Kostyukovich.

„Volkswagen“ atstovė teigė, kad kiekvieno automobilio pristatymo laikas yra labai individualus ir priklauso ne tik nuo pasirinkto modelio, bet ir nuo pageidaujamo komplekto. Ji pabrėžė, kad išimtis yra gamintojo siūlomi ID. šeimos automobiliai, kurių pirkėjai nesusiduria su jokiais pristatymo vėlavimais.

A. Kostyukovich taip pat tikino, kad dėl šios pasaulinės krizės automobilių kainos nekilo, mat šie pokyčiai yra susiję su kitomis priežastimis.

„Jeigu kalbame apie kainas, puslaidininkių trūkumas neturėjo įtakos naujų transporto priemonių kainoms. Kainos reguliariai didėja atsižvelgiant į infliaciją, tačiau šie pokyčiai nėra susiję su komponentų trūkumu“, – tikino A. Kostyukovich.

Situacija pasaulyje paskatino koreguoti planus

„Toyota Baltic“ pardavimo vadovas Arvydas Šinkūnas taip pat pripažino, kad norintieji įsigyti naują automobilį yra priversti laukti ilgiau nei įprastai. Atsižvelgiant į situaciją pasaulyje, rugsėjo mėnesį „Toyota“ nusprendė negaminti 400 tūkst. automobilių iš suplanuotų 900 tūkst. A. Šinkūnas teigė, kad tokia krizė yra laikina, tačiau jos poveikis tikrai jaučiamas.

„Situacija dėl lustų krizės „Toyotos“ atžvilgiu yra gana dinamiška. Iki rugpjūčio gyvenome pakankamai gerai, turėjome automobilių vietoje, galėjome pasiūlyti greitą pristatymą, mūsų rinkos dalis Lietuvoje taip pat padidėjo, tačiau rugpjūčio pabaigoje situacija ėmė prastėti, dėl to ir rugsėjis, ir spalis bus gana įtempti.

Situacija turėtų pagerėti artėjant kitam ketvirčiui – sausio–kovo mėnesiams. Šiuo metu tam tikro komplekto RAV4 modelio gali reikėti laukti 4–5 mėnesius, tačiau kitaip sukomplektuotą tą patį modelį galima gauti ir per 3 mėnesius. Anksčiau užsisakius automobilį, kurio nėra sandėlyje, jo taip pat reikėdavo laukti apie 3 mėnesius, tad dabar galime skaičiuoti, kad dėl lustų krizės šis laikotarpis pailgėjo 1 ar 2 mėnesiais“, – aiškino A. Šinkūnas.

Pašnekovas teigė, kad, kaip ir kitų gamintojų modelių, automobilių „Toyota“ kainos po truputį didėja. Anot jo, tai neišvengiama, tačiau nėra susiję su lustų krize, mat kainų augimui daugiausia įtakos turi išaugęs pasaulinis metalo ir energijos išteklių poreikis.

Turguose išpirko net užsistovėjusius modelius

Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgaus direktorius, aiškino, kad lustų krizė įtakos turi ir naudotų automobilių rinkai. Jo teigimu, šiuo metu iš tiesų trūksta automobilių antrinėje rinkoje ir, nors užsienio šalyse parduodamų automobilių skaičius yra nemažas, į Lietuvą įvežamų modelių skaičius nėra įspūdingas ir paklausos nepatenkina.

„Mūsų turguje beveik visi parduodami automobiliai yra įvežami iš Vakarų šalių, tačiau šiuo metu jų įvežama labai mažai, todėl juntamas trūkumas. Dėl to ieškantieji automobilio išpirko net ir tuos modelius, kurių pardavėjai negalėjo parduoti pusmetį ar dar ilgiau. Vairuotojai tiesiog pirko tai, ką rado, galbūt ir reikalavimus kėlė mažesnius, nes nebeturėjo iš ko rinktis“, – sakė. V. Naujanis.

Turgaus direktorius teigė, kad naudotų automobilių pasiūla užsienio šalyse, iš kurių jie įvežami į Lietuvą, nėra stipriai sumažėjusi, todėl prekybininkai tikisi, kad situacija naudotų automobilių rinkoje netrukus pradės gerėti.

„Panaršę tokiuose skelbimų portaluose kaip mobile.de galime pamatyti, kad ten yra apie 1,2 mln. automobilių skelbimų, o „Autoscout24“ – 1,7 mln. Vadinasi, naudotų automobilių pasiūla Europoje yra, pas mus jų nėra įvežama pakankamai. Galima sakyti, kad tai lemia ir pardavėjų pasyvumas. Dažniausiai rugsėjį prekyba tik įsibėgėdavo, o dabar tik galime tikėtis, jog situacija ims gerėti nuo spalio arba lapkričio“, – komentavo V. Naujanis.

Kainos kilo, bet ir lietuviai pirko už brangiau

Pašnekovas aiškino, kad šiek tiek kainos pakilo ir naudotų automobilių rinkoje, tačiau kilimas nebuvo stiprus – 200–300 eurų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad jei ir toliau bus fiksuojamas pasiūlos trūkumas, galima tikėtis didesnio kainų augimo.

Tiesa, anot V. Naujanio, pastaraisiais metais kilo ne tik kainos, bet ir vidutinė įsigyjamo automobilio vertė. Anksčiau vidutinė automobilio kaina svyravo apie 3 000 eurų, o šiemet ši suma padidėjo iki 4 000–5 000 eurų. Tiesa, tai lėmė ir įsigyjamo automobilio amžiaus pokyčius, mat mokėdami daugiau lietuviai įsigyja ir šiek tiek naujesnius modelius, kurių amžiaus vidurkis svyruoja apie 10 metų.

„Dabar 15 metų senumo automobilių įvežama labai retai, pardavėjai stengiasi pasiūlyti naujesnių modelių, kurie, savaime suprantama, šiek tiek brangesni. Žinoma, jų amžiaus vidurkis lieka apie 10 metų, tačiau pastebime kitą tendenciją – vairuotojai vis dažniau dyzelinius automobilius iškeičia į benzininius ar elektrinius. Benzinu varomas variklis vis dažniau priimamas kaip pliusas, taip pat pastebime, kad pirkėjai noriai perka hibridinius arba visiškai elektrinius automobilius. Tiesa, pastarųjų pasiūla yra gana nedidelė, tačiau žmonės juos nuperka greitai“, – aiškino Kauno automobilių turgaus direktorius.

Infliaciją lemia kitos priežastys

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, tikino, kad lustų krizė nėra pagrindinis infliacijos šaltinis, mat ją lemia kiti veiksniai. Lustų trūkumas šiuo atveju daugiausia įtakos turi prekių pristatymo terminams, ypač automobilių ir kompiuterinės technikos.

„Daugelis lustų ir puslaidininkių pirkėjų nemoka didesnės kainos, problema kyla dėl to, kad jie tiesiog negali šių prekių gauti laiku. Tai tikrai nėra priežastis padidinti galutinę produkcijos kainą. Infliacijos šaltiniai šiuo metu labiau susiję su krovininių laivų, konteinerių trūkumu, kai kurių žaliavų kainų šuoliais. Tai turi daug didesnę įtaką galutinei prekių kainai“, – aiškino N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, jau dabar lustų gamintojai reaguoja į pasaulyje susidariusią situaciją, todėl gamyklos Pietų Korėjoje, Taivane, Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose plečia gamybos pajėgumus, taip pat statoma naujų gamyklų.

„Trūkumas, kurį dabar matome, yra susijęs su nepakankamais užsakymais 2020 metais, pandemijos laikotarpiu, ir iš dalies su tuo, kad šiuo metu turime didelį paklausos šuolį. Gyvename neįprastos krizės sąlygomis – ne tokios, kai sutrinka paklausa, kai gyventojams trūksta pinigų, perkamosios galios ir darbo vietų. Dabar mes matome visiškai kitokią – pasiūlos krizę, kai pirkėjų, turinčių pinigų, yra daug daugiau nei gamintojų, turinčių galimybę pagaminti ir tiekti prekes. Būtent dėl to paklausos šuolis turi įtakos įvairioms grandims – nuo transportavimo iššūkių iki įvairiausių prekių gaminimo ir tiekimo sutrikimų“, – sakė ekonomistas.

Per gero gyvenimo krizė

„Vis dėlto pasiūla reaguoja – statomos naujos gamyklos, užsakomi nauji krovininiai laivai, nauji konteineriai. Verslas reaguoja ir prisitaiko prie didesnės paklausos. Be jokios abejonės, gamyklos akimirksniu nėra pastatomos, bet atrodo, kad bent jau lustų krizė antrą kitų metų pusmetį turėtų atsitraukti. Nors net nevadinčiau to krize, nes nėra taip, kad jų trūktų gyvybiškai svarbiose gyvenimo srityse“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis nurodė, kad šiam reiškiniui pasaulyje didelę įtaką turėjo būtent pandemija, nes mažiau išleisdami pinigų pramogoms ir kelionėms gyventojai daugiau lėšų ėmė skirti namų apyvokos prekėms, kompiuterinei technikai ar kitoms reikmėms.

„Paklausos šuolis yra susijęs su pasikeitusiu gyvenimo būdu. Kita priežastis yra tai, kad gyventojų pajamos beveik nė vienoje Vakarų valstybėje nesumažėjo, priešingai – matome ir labai spartų atlyginimų augimą, ir valstybės skyrė papildomų lėšų paramai, paskatinimams ir socialinėms išmokoms. Tai taip pat padidino gyventojų pajamas, taigi vienu metu turime ir labai sparčiai augančias gyventojų pajamas, ir labai išaugusį poreikį pirkti ne paslaugas, o prekes, kurioms naudojami lustai.

Būtent šie šaltiniai tarp paklausos ir pasiūlos sukūrė didelį disbalansą, kurio dabar nepavyksta greitai pašalinti. Vis dėlto tokia krizė visiems yra malonesnė nei toji, kai yra prekių ir paslaugų, tačiau nėra galinčiųjų jų nusipirkti. Tai yra per gero gyvenimo krizė, tikriausiai taip ją reikėtų pavadinti“, – sakė N. Mačiulis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt