Eismas

2021.09.28 13:04

Skuodis: ministerija laikosi principinės nuostatos, kad „Rail Baltica“ turi būti įgyvendinta iki 2026 m.

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.09.28 13:04

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip po susitikimo teigė prezidento vyriausiasis patarėjas, su prezidentu daugiausia kalbėta apie kelių finansavimo reformą, kuria bus siekiama suteikti daugiau laisvės savivaldybėms, mainais, kad šios užtikrintų skaidrumą ir viešumą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad kelių finansavimo reformos sistemą jau prieš metus prezidentas siūlė skaidrinti.

„Prezidentas kiekvieną kartą regionuose, savivaldybėse girdi apie poreikį didinti finansavimą keliams asfaltuoti, užtikrinti daugiau tęstinumo šiuose projektuose. Džiugu išgirsti, kad būtent tokius siūlymus susisiekimo ministras pristatinėja. Kiti klausimai, kurie buvo aptarti, yra viešojo transporto stiprinimas ir tai, kaip išnaudoti dabartinį finansinį potencialą, kad kokybiškai turėtume visai kitokį viešąjį transportą Lietuvoje“, – sakė J. Neverovičius.

Prezidento patarėjas nurodė, kad taip pat buvo aptarti strateginio bendradarbiavimo su regiono valstybėmis klausimai, kalbėta apie tai, jog Lietuva turėtų išlaikyti ambiciją iki 2026 m. pabaigti „Rail Baltica“ projektą. Jis taip pat nurodė, kad susitikime kalbėta apie pasiruošimą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybai bei tai, kokios temos galėtų būti aptartos ne tik iš nacionalinio saugumo, bet ir iš ekonomikos srities, taip pat ir ministro kuravimo srityje esančių uostų, geležinkelių srities.

Situacija Lietuvos keliuose nedžiugina

Susisiekimo ministras M. Skuodis teigė, kad kartu su prezidentu turėjo išsamų pokalbį, kurio metu galėjo aptarti daug susisiekimo srities klausimų bei Lietuvos kelių situaciją. Anot jo, šiuo metu esanti situacija Lietuvos keliuose nedžiugina, mat 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių neatitinka nustatytų reikalavimų, o Valstybės kontrolė sako, kad šie reikalavimai vis dar yra nepakankamai ambicingi.

„Šiandien mes turime 73 tiltus, viadukus, kurie taip pat reikalauja skubių darbų. Natūralu, kad situacija reikalauja pokyčių, todėl aptariame, kaip šiek tiek kitaip prioretizuojant lėšas galėtume išjudėti iš šios situacijos. Pagrindinis klausimas yra kelių finansavimo sistemos pertvarka, kurią aptarėme su prezidentu. Kai kuriuos pagrindinius principus esame aptarę dar gerokai anksčiau, tačiau esminis principas – kaip padidinti visos sistemos ir finansavimo skaidrumą.

Savivaldybės skundžiasi, kad kartais yra neaišku, kodėl vienos savivaldybės gauna finansavimą, kitos – negauna, kokiais kriterijais yra priimami tam tikri sprendimai. Jau artimiausiu metu Vyriausybė svarstys mūsų parengtą kelių finansavimo reformą, kurios keli pagrindiniai tikslai: pirmiausia, padidinti finansavimo skaidrumą, antras dalykas, supaprastinti sistemą, kad visiems būtų aišku – panaikinti įvairiausias programas, kurios dabar yra sukurtos – nuo žvyrkelių asfaltavimo iki rezervo dalinimo, na, ir lėšas paskirstyti savivaldybėms iš anksto“, – kalbėjo M. Skuodis.

Daugiau laisvės savivaldybėms

Susisiekimo ministras teigė, kad taip savivaldybėms būtų suteikta daugiau laisvės pačioms priimti sprendimus, mat, anot jo, jos pačios geriausiai žino, kurie objektai turi būti sutvarkyti ar asfaltuoti.

„Mainais mes, įstatymo lygmeniu, siūlome savivaldybėms užtikrinti skaidrumą ir viešumą. Kitaip sakant, savivaldybės galės gauti lėšų tik tada, jeigu turės patvirtintas viešas tvarkas pagal kurias pasirenkami subjektai ir objektai, kurie yra tvarkomi ar asfaltuojami. Pagal tas tvarkas turi būti sudarytos objektų eilės bent 3 metų laikotarpiui ir paskelbtos viešai. Tokiu atveju visi gyventojai visose savivaldybėse aiškiai žinos, kokie objektai yra tvarkomi, kodėl jie tvarkomi, kokiais kriterijais remiantis jie yra pasirinkti ir t. t. Šiandien tik pusė savivaldybių taiko tokią tvarką, kita pusė savivaldybių jos neturi“, – aiškino susisiekimo ministras.

Projektą sieks įgyvendinti iki 2026 m.

Kalbėdamas apie „Rail Baltica“ M. Skuodis pabrėžė, kad nepaisant kaimynų pareiškimų, Susisiekimo ministerija laikosi principinės nuostatos, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. Po susitikimo su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais bei Europos Komisijos nare, atsakinga už klausimus transporto temomis, M. Skuodis teigė, kad Lenkija vėžę iki Lietuvos sienos planuoja įrengti ne vėliau nei 2027 m.

„Tai reiškia, kad mes turime viską padaryti, jog Kaunas ir Vilnius būtų sujungtas su Lenkija iki to paties laikotarpio. Lygiai taip pat Latvijos ministras man yra pažadėjęs, kad Ryga su Lietuvos siena taip pat turi būti sujungta panašiu laikotarpiu.

Statybas iki Latvijos sienos šiuo metu jau vykdome, paskelbtas konkursas dėl didžiausio tilto Baltijos šalyje statybos per Nerį. Kitaip sakant, mes jau vykdome rangos darbus, nes svarbiausia pagal nustatytus terminus padaryti viską, kad 2026 m. jau galėtume keliauti iš Vilniaus, Kauno į Varšuvą ar Rygą. Labai tikiuosi, kad ir kaimynai pasitemps, jog galėtume pasiekti ir juos“, – spaudos konferencijos metu sakė M. Skuodis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt