Eismas

2021.09.27 19:30

Saugaus eismo ekspertas pateikė siūlymą: ar keičiantis orams neturėtų būti didinamas minimalus protektoriaus gylis?

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.09.27 19:30

Kiekvienais metais vėstantys orai vairuotojams primena, kad jau reikia ruoštis žiemos sezonui ir pradėti rūpintis žieminėmis padangomis. Vis dėlto šiais metais termometro stulpelis žemiau 10 laipsnių nukrito gerokai anksčiau nei praėjusiais metais. Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad vasarinių padangų efektyvumas mažėja, kai lauko temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių ribos, tad ką daryti vairuotojams ir ar 1,6 mm minimali leistina vasarinių padangų protektoriaus gylio riba yra pakankama šalčiui užklupus netikėtai?

Automobilis gali tapti nevaldomas

Ar iš tiesų beveik „plikos“ padangos gali būti efektyvios tokį rudenį, kaip šis, svarstyti ėmė „ARV-auto“ vairavimo mokyklos instruktorius Andrius Bonakeris. Saugaus eismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad lietingą, o ypač tokį šaltą rudenį, vairuotojai turėtų būti kur kas atsargesni bei didesnį dėmesį skirti automobilio „apavui“. Atšalus orams vasarinių padangų gumos mišinys nebesukimba su kelio danga taip, kaip šiltuoju metų laiku, dėl to kyla rizika, jog stabdymo kelias gali būti ilgesnis nei tikimasi, ypač, kai kelio danga būna drėgna ar tenka skrosti balas.

„Važiuojant automobiliu su nusidėvėjusiomis padangomis be abejonės kyla rizika, tačiau atsižvelgiant į oro ir eismo sąlygas, ji skiriasi. Vienokia rizika yra, kai vyrauja šalti orai, tačiau kelio danga būna sausa ir visai su kitokia rizika vairuotojams tenka susidurti, kai iškrenta daugiau kritulių, o keliuose susidaro balos. Be abejonės, pastaruoju atveju ypač didelę įtaką padangų sukibimui su keliu turi protektoriaus gylis – kuo protektorius mažesnis, tuo sunkiau iš po padangos išstumiamas vanduo, o tai reiškia, kad ypač padidėja akvaplanavimo tikimybė. Susidarius vandens pleištui automobilio padangos praranda sukibimą su kelio danga, dėl ko automobilis pradeda nevaldomai slysti“, – pavojus primena A. Bonakeris.

Sukibimą lemiantys veiksniai

Vairavimo mokytojas pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir tai, kaip keičiantis oro sąlygoms keičiasi padangų sukibimo su keliu koeficientas. Jei esant sausam asfaltui šis koeficientas yra 1, tai važiuojant ledu šis koeficientas sumažėja iki 0,1, o prasidėjus akvaplanavimui jo visai nebelieka.

A. Bonakeris aiškina, kad akvaplanavimas priklauso nuo keleto veiksnių, o vienas jų yra būtent protektoriaus gylis, kurio ribą jis ir siūlytų keisti numatant didesnį rezervą. Mokytojas aiškina, kad tokio protektoriaus gylio nepakanka ne tik atėjus lietingiems rudens orams, tačiau ir vasaros metu, kada kasmet vairuotojams tenka susidurti su pakankamai didelėmis liūtimis.

„Tam, kad akvaplanavimo pavyktų išvengti, protektoriaus gylis labai svarbus, tačiau tam įtakos taip pat turi važiavimo greitis, nes greičiau važiuojant per tą patį laiko tarpą iš po padangos turi būti pašalinama daugiau vandens. Vienu iš veiksnių taip pat tampa ir automobilio masė, nes sunkesnį automobilį sunkiau pakelti nuo dangos, o kartu svarbus tampa ir padangos plotis.

Nei protektoriaus gylio, nei padangų pločio, nei automobilio masės važiuodami negalime pakeisti, todėl tam, kad sumažintume slydimo riziką, ypač svarbu, jog vairuotojai atleistų akceleratoriaus pedalą ir pasirinktų saugų greitį“, – aiškina A. Bonakeris.

Atvėsus – dar daugiau pavojų

Vairavimo instruktorius taip pat pabrėžia, kad vairuotojai elgesį kelyje turėtų keisti ir tais atvejais, jei susidaro rūkas ar prasideda dulksna. Anot jo, tokiu atveju kelias taip pat tampa drėgnas, o dėl ant jo esančių dulkių ir nešvarumų jis tampa slidus. Anot pašnekovo, dėl susidariusios purvo plėvelės važiuoti tokia kelio danga, kai kuriais atvejais, yra netgi pavojingiau, nei tada, kai lietus užsitęsia, nes ilgiau besitęsiantis lietus ją tiesiog nuplauna. Pašnekovas pabrėžia, kad būtent dėl to vairuotojai turėtų prisiminti, kad kelio danga, dėl mažesnio padangų sukibimo koeficiento, slidžiausia būna vos pradėjus lyti, lyginant su šlapios kelio dangos koeficientu.

A. Bonakeris teigia, kad atsižvelgiant į kylančias rizikas, didesnis vairuotojų bei kitų eismo dalyvių saugumas būtų užtikrintas, jei bet kurio sezono metu minimalus padangų protektoriaus gylis būtų 3 mm, kaip yra numatyta eksploatuojant žiemines padangas. Tiesa, saugaus eismo ekspertas pabrėžia, kad net ir 3 mm yra pakankamai mažai, ypač žiemą, ir apie padangų keitimą reikėtų susirūpinti dar anksčiu. Vis dėlto, jo teigimu, toks pokytis padėtų užtikrinti didesnį saugumą šalies keliuose, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą šalyje.

Vairavimo instruktorius teigė, kad be abejonės toks sprendimas, kai kurių vairuotojų, būtų priimtas itin neigiamai, dėl ko ir jo įgyvendinimą įsivaizduoti būtų sunku, vis dėlto jis nurodo, kad jei ne įstatymo pakeitimu, tai bent jau vadovaudamiesi sąmoningumu, iš tiesų vairuotojai turėtų susirūpinti, kad vasarinių padangų kritinė riba nebūtų pasiekta.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atšalus orams vairuotojai turėtų nepamiršti palaikyti didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių ir taip sudaryti sąlygas, kad prireikus, sugebėtų sustoti laiku.

„Atvėsus ar esant darganai stabdymo kelias ilgėja ir to reikėtų nepamiršti – pasilikti didesnį atstumą iki važiuojančių priekyje. Jei kas nors į tą tarpą įlindo, dėl to nereikėtų prisispausti prie į juostą įvažiavusio automobilio, o priešingai – atleisti akceleratorių ir toliau išlaikyti saugų atstumą“, – patarė vairavimo mokytojas.

Laukti minimalios ribos – rizikinga

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis, paklaustas ar atvėsus orams eksploatuoti padangas, kai jų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, yra saugu, teigė, kad visų pirma reikėtų apeliuoti į eisme dalyvaujančių vairuotojų sąmoningumą bei atsakingumą, nes laukti kol automobilio padangos susidėvės iki minimalaus protektoriaus gylio – tikrai rizikinga.

„Nudilus padangų protektoriui sunkiau manevruoti kelyje, padanga prasčiau išspaudžia vandenį, sumažėja sukibimas ir stabilumas kelyje, taip pat pailgėja stabdymo kelias, dėl to kyla potenciali grėsmė eismo saugumui.

Rudenį eismo sąlygos per dieną gali pasikeisti net kelis kartus, todėl būtina jas vertinti realiu laiku ir pagal tai pasirinkti atitinkamą dalyvavimo eisme režimą. Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle – padangomis, šviesos prietaisais, stiklo valytuvais, plovikliais. Pažymėtina, kad vairuotojams reikėtų imtis ir papildomų atsargumo priemonių – įvertinti važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, pasirinkti saugų greitį, kad esant reikalui, galėtų staigiai sustabdyti transporto priemonę, taip pat sumažinti greitį artėjant prie pėsčiųjų perėjos ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turi praleisti“, – aiškina R. Siaurusaitis.

Pareigūnas taip pat pabrėžia, kad transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų, taip pat transporto priemonei gali būti panaikinama privalomoji techninė apžiūra.

Riba nustatyta pagal Jungtinių Tautų taisykles

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo teigia, kad reikalavimas, jog eksploatuojamų vasarinių padangų minimalus protektoriaus gylis turėtų būti 1,6 mm, yra numatytas remiantis Jungtinių Tautų ekonominės komisijos 30-a taisykle, kurioje numatyta, kad padangos turi turėti nusidėvėjimo indikatorių ir jis yra būtent minima 1,6 mm riba.

„Koks minimalus protektoriaus rašto gylis yra nustatytas kitose Europos Sąjungos šalyse, LTSA informacijos neturi. Protektoriaus rašto gylio ribos keitimai šiandieną nėra numatyti, tačiau LTSA yra atvira pasiūlymams, kurie turėtų būti argumentuoti ir pagrįsti tam tikrais faktais – padangų bandymais, testais, savybių analize ir pan., kadangi manytina, kad tai būtų rimtas teisinis pokytis.

Jeigu kalbame apie padangas, tai kaip jos suveiks ant kelio, priklauso nuo kelio dangos ir jos būklės, kelio dangos temperatūros, oro slėgio padangose, padangų eksploatavimo ypatumų ir padangų būklės, jų amžiaus ir t.t.“ – aiškina T. Kolendo.

LTSA atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad padangos, nors ir gana svarbus, bet yra tik vienas elementas, kuris turi įtakos automobilio valdymui rudenį, todėl turėtų būti nuolat rūpinamasi viso automobilio technine būkle, kad automobilis būtų saugus ne tik juo važiuojantiems, bet ir kitiems aplink esantiems eismo dalyviams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt