Eismas

2021.09.21 11:29

Ekspertas perspėja: sunkūs vilkikų gedimai kartais nutinka ir dėl noro sutaupyti

LRT.lt2021.09.21 11:29

Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija. Visgi kartais vadovaujamasi klaidinga prielaida, jog kol transporto priemonė važiuoja – viskas gerai, ir per mažai dėmesio skiriama reguliariai jos priežiūrai. Pastarasis aspektas itin reikšmingas, mat sunkūs gedimai keliuose gali tapti ne tik brangia, bet ir tragiška pamoka. Specialistas pataria, kokių klaidų nedaryti, kaip atpažinti gedimus ir išvengti net dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų nuostolių, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Kelia pavojų ir aplinkiniams

Sunkvežimių gedimai visada yra kur kas rimtesni nei lengvųjų automobilių – vien nepatikrinus padangos slėgio gresia sprogimas, kuris gali apgadinti aplink ją esančias detales. Taip pat nestebint ratų guolių techninės būklės dar didesnę žalą gali sukelti sugadintos stebulės ir ašys. Visa tai lemia neplanuotas ir ilgas vežėjų prastovas. Blogiausia, kai gedimai nutinka reisų į užsienį metu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje privačiame kelyje sugedus transporto priemonės turbokompresoriui, o vėliau iš jo išbėgusiai alyvai sugadinus DPF filtravimo elementą ir užteršus duslintuvą, kurį laiką nebenaudojamo sunkvežimio nutempimas ir remontas kainuos keleriopai daugiau nei kitose šalyse.

Kelyje nutikę gedimai turi įtakos ir eismo saugumui. Ne tam skirtose vietose sustoję vilkikai pablogina kitų eismo dalyvių galimybes vairuoti, vilkikų nuolaužos gali apgadinti kitas transporto priemones ar sukelti eismo įvykių grandinę kelyje. Be to, krovininių automobilių skaičius tik auga – valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, jie pernai sudarė jau 8,4 proc. viso transporto priemonių parko.

Taigi vis dažniau vilkikai patenka ir į eismo įvykius. 2017–2019 m. laikotarpiu, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, krovininiai automobiliai pateko į 6,7 proc. visų eismo įvykių, o pernai šis skaičius padidėjo iki 7,9 procento. Dalis jų susiję su įvairiais kelyje įvykusiais gedimais, kurių daugelio galima išvengti taikant tikslingas priemones ir atliekant reguliarią ekspertinę apžiūrą.

Lemia prarastus pinigus ir prestižą

Kaip teigia „Scania Lietuva“ servisų veiklos vadovas Mindaugas Blužas, kiekvienas gedimas susijęs ne tik su brangiai kainuojančiu vilkiko nutempimu, galima grėsme eismo saugumui, bet ir nemažai atsieinančiomis prastovomis. Taip pat sumažėja įmonės prestižas. Didžiosios bendrovės turi statistiką, fiksuojančią gedimų įtaką verslui, o mažesnieji matuoja praktiškiau – sugedusi transporto priemonė reiškia neatliktą užsakymą. Po to eina ir sutartyse numatytos baudos bei reputacijos niuansai – įmonė, kuri negali laiku atlikti numatyto užsakymo, yra mažiau konkurencinga ir patikima. Norint išvengti visų minėtų problemų, sunkvežimius būtina reguliariai tikrinti ir remontuoti.

„Svarbu laiku patikrinti pakabos elementus: lankstines jungtis (šarnyrinius sujungimus), guolius, oro pagalves, taip pat padangų ir stabdžių sistemos būklę. Kelią neplanuotiems gedimams dažnai užkerta prevencinis sankabos, vandens siurblių, turbokompresorių ir kitų svarbių vilkiko elementų keitimas atsižvelgiant į jų eksploatavimo trukmę. Sunkvežimis turi būti nepriekaištingos būklės ir įmonei garantuoti nuolatines pajamas. Jos prarandamos, jei transporto priemonė tiesiog laikoma nenaudojamų sunkvežimių parke“, – tvirtina M. Blužas.

Transporto priemonės patikimumas dažnai susijęs ir su tuo, į kieno rankas atiduodama jos priežiūra. Jei sunkvežimis prižiūrimas neautorizuotame servise, klientas galbūt ir gali sutaupyti lėšų, tačiau nuolat susiduria su didesne rizika. Juk naudojant ne naujausias sistemas ir remonto įrangą labai sunku užtikrinti maksimalų patikimumą ir garantijas.

Kaip išvengti gedimų ir nekelti žalos gamtai?

Pasitaiko atvejų, kai neautorizuotame servise priežiūros metu pastebėta problema ne tik neišsprendžiama, bet ir atsiranda naujų bėdų. Būna, kad nesėkmingai bandoma taisyti pavarų dėžes, elektros, degalų sistemas. Gamintojų servisų patirtis rodo, kad kartais remontams naudojamos ir nekokybiškos dalys, kurios neretai alternatyviose dirbtuvėse sumontuojamos netinkamai.

„Problemų atsiranda tada, kai bandant suremontuoti vieną gedimą pažeidžiami kiti mazgai ar pridaroma kitų brangiai kainuojančių bėdų. Pavyzdžiui, elektronines variklio valdymo sistemas perprogramavus taikant neoriginalią programinę įrangą, gali tekti ateityje keisti ir valdymo bloką. Panašiai nutinka ir tada, kai taupymo sumetimais išprogramuojama už ekologiškesnį važiavimą atsakinga „AdBlue“ ar EGR sistema, pradedama riboti variklio galia. Tokiu atveju gali pradėti streikuoti visa sistema. Maža to, aplinkos tarša gali padidėti net iki 70 proc. Modifikuojama transporto priemonė taip pat netenka garantijos, o atsakingoms institucijoms pradėjus tikrinti šių sistemų veikimą sulaukiama didžiulių baudų. Sistemas galiausiai reikia suremontuoti arba pakeisti“, – teigia M. Blužas.

Anot jo, vilkikų vairuotojai gali padėti išvengti gedimų. Patariama atkreipti dėmesį į visus nestandartinius garsus, tokius kaip cypimas, traškėjimas, ūžimas, ir identifikuoti, iš kurios vietos jie sklinda.

„Svarbu nustatyti, kada šis garsas atsiranda: kai sunkvežimis pakrautas ar kai tuščias, kokia kelio danga, koks važiavimo greitis ir kryptis. Visa ši informacija padės greičiau ir tiksliau nustatyti gedimą, o jų būna įvairių. Vos vienas skleidžiamas garsas gali išduoti tokių agregatų, kaip guoliai, diržinės pavaros, kardaniniai velenai, stabdymo sistemos elementai, pavarų dėžė ar reduktoriaus elementai, problemas. Visgi tai turėtų būti tik pirmas žingsnis. Bandant patiems ieškoti gedimo ar jį šalinti, kaip rodo daugybė istorijų, galima pridaryti papildomų problemų“, – pataria M. Blužas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt