Eismas

2021.09.17 21:04

Pareigūnai paspirtukininkams negaili kritikos: sunku suvokti, kaip žmonės taip rizikuoja savo ir savo vaikų sveikata

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.09.17 21:04

Nors saugaus eismo ekspertai nuolat pabrėžia, kad dalyvaudami eisme elektrinių paspirtukų vairuotojai turėtų būti atsargesni, eismo įvykių, kuriuose nukenčia būtent šie eismo dalyviai, vis dar nemažėja. Lietuvos kelių policijos pareigūnai tikina, kad skubėjimas, neapdairumas ir Kelių eismo taisyklių nepaisymas – pagrindinės priežastys, kodėl sužalojimų išvengti nepavyksta.

Kelionė baigėsi reanimacijoje

Vienas tokių įvykių užfiksuotas praėjusį savaitgalį – Vilniuje, Apkasų ir Minties gatvių sankryžoje, šviesoforais reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje su įrengtu dviračių taku, visureigis „Mercedes“ susidūrė su elektriniu paspirtuku. Per šį įvykį sunkiai sužalotas buvo būtent paspirtukininkas, jį medikai nugabeno į reanimacijos skyrių. Medikai nustatė, kad elektriniu paspirtuku važiavęs vyras patyrė daugybinių šonkaulių bei stuburo lūžių.

Įpročiai turi būti keičiami

Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, teigė, kad atėjus rugsėjui suintensyvėjo ne tik automobilių, tačiau ir kitų transporto priemonių eismas, įskaitant ir dviračius bei elektrinius paspirtukus. Pareigūnas apgailestavo, kad, eismo sąlygoms tapus sudėtingesnėms, važiuojančiųjų dviratėmis transporto priemonėmis įpročiai nesikeičia, todėl rizika būti sužeistiems didėja.

„Suintensyvėjus eismui reikėtų prie jo prisitaikyti, tačiau dviratininkų ir paspirtukininkų įpročiai išlieka tokie pat, kaip ir vasarą, todėl daromi pažeidimai tampa dar aktualesni. Problemų kyla dėl to, kad dauguma šių eismo dalyvių vis dar yra linkę važiuoti per pėsčiųjų perėjas, nors jas turėtų kirsti varydamiesi turimą transporto priemonę. Pavojus tiek jiems patiems, tiek kitiems kyla ir tuomet, kai prasilenkiant su pėsčiaisiais nesumažinamas važiavimo greitis.

Ypač didelį nerimą kelia ir tai, kad vienu elektriniu paspirtuku važiuoja du suaugę žmonės arba tėvai priekyje savęs pasistatę vežasi savo atžalas. Paspirtukas nepritaikytas važiuoti dviem asmenims, jis skirtas važiuoti po vieną. Tokią tendenciją matėme vasarą, pastebime ir dabar, atėjus rudeniui. Iš tiesų, protu nesuvokiama, kaip žmonės taip rizikuoja savo ir ypač savo vaikų sveikata ir gyvybe“, – kalbėjo V. Grašys.

Sužeistųjų vis daugėja

Pareigūnas teigė, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai ar paspirtukininkai, bėgant laikui vis daugėja. Štai 2019 metais buvo fiksuoti 64 įvykiai, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, 2020 metais šis skaičius išaugo iki 100, o per pirmus septynis 2021 metų mėnesius jau užregistruota 111 tokių įvykių.

Kelių policijos tarnybos viršininkas atkreipia dėmesį, kad tokiam nelaimingų įvykių skaičiaus augimui įtakos turi net keli veiksniai. Be abejonės, vienas jų yra ir šių transporto priemonių vairuotojų skaičiaus didėjimas, tačiau, anot pašnekovo, tokių nelaimių nepavyksta išvengti ir dėl infrastruktūros – dviračių takų – trūkumo tiek didžiuosiuose, tiek kurortiniuose miestuose.

„Tikrai norėtųsi, kad dviračių takų būtų daugiau, kad elektrinių paspirtukų vairuotojai būtų saugesni, tačiau, kita vertus, daug ką lemia ir pats žmonių požiūris į dalyvavimą eisme. Jis nėra toks brandus, kaip norėtųsi, bet šiuo atžvilgiu reikėtų kalbėti apie eismo visumą ir visus eismo dalyvius: tiek pėsčiuosius, tiek dviračių ir paspirtukų, tiek ir automobilių vairuotojus. Sutikite, sąmoningumo vis dar trūksta visiems, ne išimtis yra ir paspirtukų vairuotojai.

Dalyvaudamas eisme žmogus pirmiausia turi pats dėti pastangas ir rūpintis savo saugumu, nes tai nėra kokia nors pramogos priemonė, tai yra transporto priemonė, naudojama nuvykti iš taško A į tašką B“, – akcentavo Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Didesnis dėmesys matomumui

V. Grašys taip pat pabrėžė, kad tiek dviračių, tiek elektrinių paspirtukų vairuotojai jau dabar turėtų atkreipti dėmesį, jog dienos vis trumpėja, o dėl to šių eismo dalyvių matomumas kelyje vis prastėja. Pareigūnas teigė, kad baltos ir raudonos šviesos žibintų ant dviračio ar paspirtuko tikrai nepakanka, kad šie eismo dalyviai kelyje būtų saugūs. Pašnekovas teigė, kad kiekvienas šių dviračių transporto priemonių vairuotojas turėtų iš anksto pasirūpinti ryškiaspalve liemene su šviesą atspindinčiais elementais ir važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi ją dėvėti taip, kad jos nedengtų kiti daiktai, pavyzdžiui, kuprinė.

„Bet koks indėlis į saugumą nepakenkia, todėl nei papildoma švieselė, nei liemenė ar papildomas atšvaitas tikrai netrukdys, o tik padės užtikrinti didesnį saugumą. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad važiuojant šaligatviu, kur juda ir pėstieji, maksimalus leistinas 25 km/val. greitis tikrai yra per didelis. Pėsčiųjų judesiai gali būti sunkiai prognozuojami, o tai – vienas žingsnis iki nelaimės. Būtent dėl to šių dviračių vairavimo transporto priemonių vairuotojai turėtų vadovautis taisyklėmis, kurios nurodo, kad dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas šaligatviu ir prasilenkdamas su pėsčiaisiais, turi važiuoti jų judėjimui artimu 3–7 km/val. greičiu“, – aiškino V. Grašys.

Draudimai gali padėti tik iš dalies

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kelių eismo taisyklių pataisoms, kuriose numatytas ir naujas kelio ženklas „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“. Jau nuo 2022 m. sausio 1 d. tokiu ženklu pažymėtose gatvėse bus draudžiamas elektrinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismas. V. Grašys teigia, kad nereikėtų tikėtis, jog ši priemonė atneš esminių pokyčių, tačiau, anot jo, intensyvaus pėsčiųjų eismo vietose tai gali turėti teigiamos įtakos ir padėti išvengti žmonių sužalojimų.

„Tokie sprendimai jau yra priimti, pavyzdžiui, Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Tačiau labai svarbu yra šviesti žmones ir paaiškinti, kad pirmiausia jie patys turi rūpintis savo saugumu“, – sakė V. Grašys. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas teigė, kad apie tai taip pat reikia kalbėti ir mokyklose su vaikais ir tėvais, svarbu jiems priminti pareigą pasirūpinti saugumu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt