Eismas

2021.09.14 05:30

Sostinės vairuotojų kantrybė senka: judrios gatvės pertvarką vadina nesąmone, ant kelio įrengtus laiptus – absurdu

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.09.14 05:30

Sostinės vairuotojai jau kurį laiką negaili karčių žodžių dėl Naugarduko gatvės organizavimo pakeitimų. Nors pokyčiai šioje gatvėje prasidėjo dar 2018 metų vasarą, vairuotojai tikina, kad dėl toliau nuo kelio bortų sustatytų automobilių jiems tampa sunku įvertinti ar išvažiuoti iš kiemų yra saugu, o vairuotojams įsukant į kiemus sustatyti automobiliai tampa kliūtimi įvertinant ar greta nevažiuoja dviratininkai.

Pavojus kyla visiems eismo dalyviams

Šalia Naugarduko gatvės esančiame daugiabutyje gyvenantis Mindaugas neslepia pasipiktinimo, kad po pokyčių, anot jo, gatvė tapo nesaugesnė, o kiekvieną dieną vairuotojams tenka rizikuoti savo saugumu, mat dėl sustatytų automobilių apsižvalgyti bei įsitikinti, ar važiuoti yra saugu, tampa sunku.

„Anksčiau ši gatvė buvo plati, tad net ir šalia borto sustatyti automobiliai nekėlė pernelyg didelės problemos – galėjai išvažiuoti kiek daugiau ir nebijoti, kad kas „nosį nuneš“. Tačiau gatvę susiaurinus prasidėjo problemos. Norint išvažiuoti iš kiemo, tenka pakankamai daug išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį, kad pavyktų pamatyti, ar nėra atvažiuojančių automobilių, o jei jų yra, kartais net ir atbulomis tenka pavažiuoti, kad automobilio priekis netrukdytų atvažiuojantiems.

Negana to, išvažiavus apsidairyti, automobilis užtveria šalia borto įrengtą dviračių taką, o dėl to dar ir dviratininkų nepasitenkinimo ne kartą teko išklausyti, kaip čia sustojau blokuodamas kelią. Kebli situacija yra ir tuo atveju, jei jau važiuojant Naugarduko gatve tenka įsukti į kiemą. Dėl sustatytų automobilių nesimato, ar dviračių taku kas nors atvažiuoja, o tam, kad pavyktų pamatyti, tenka pavažiuoti tiek, kad automobilio priekis jau būna ant dviračių tako. O tai kelia pavojų patiems dviratininkams“, – pasakojo Mindaugas.

Vyras teigė, kad būtent dėl tokio gatvės įrengimo neretai įvyksta ir eismo įvykiai, o neseniai užfiksuotas įvykis, kai buvo partrenktos dvi mergaitės, kurios norėdamos kirsti kelią nepastebėjo atvažiuojančio automobilio.

Tiesa, vyras tikina, kad tai dar ne viskas. Mat dėl sustatytų automobilių vairuotojams yra itin sunku pastebėti kelią pereiti norinčius pėsčiuosius, todėl neretai tenka ir staigiau stabdyti, kad būtų išvengta nelaimės.

„Dėl sustatytų mašinų nesimato ir pėsčiųjų, todėl net ir važiuojant tuo numatytu 30 km/val. greičiu būna, kad išgąsdina staiga kelyje pasirodę pėstieji. Užtenka bent kartą pravažiuoti šia gatve ir suprasite, kad joje judėti tikrai yra nesaugu. Tai, ką padarė iš šios gatvės yra totali nesąmonė, jau nekalbant apie laiptus, kurie pastatyti prie kebabinės. Tai apskritai yra parodija – ant važiuojamosios kelio dalies pastatyti laiptai, kurie yra prieš pėsčiųjų perėją ir taip pat užstoja ja pereiti norinčius žmones. Tikrų tikriausias absurdas“, – pasipiktinimo neslėpė Mindaugas.

Per 8 mėnesius 7 įvykiai

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai patvirtino, kad šioje gatvėje per pirmus 8 mėnesius įvyko ne viena nelaimė. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiemet Naugarduko gatvėje įvyko 7 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metų nukentėjo žmonės – sužeisti 8 asmenys, iš kurių 2 – vaikai.

Pareigūnai informavo, kad vienas eismo įvykis įvyko gegužės mėnesį, 4 įvykiai birželį ir 2 įvykiai rugpjūtį. Trijuose eismo įvykiuose dalyvavo paspirtukininkai ir dar trijuose – pėstieji.

Tokie sprendimai Europoje – ne naujiena

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros docentė, Kelių tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Vilma Jasiūnienė teigė, kad sulaukusi LRT užklausos dėl Naugarduko gatvės įrengimo ir jos saugumo, nuvyko į vietą įvertinti įgyvendintų pakeitimų. Mokslininkė teigė, kad šiuo metu vis dar vykdomi inžinerinių eismo saugumo priemonių (iškilių saugos salelių bei iškilių pėsčiųjų perėjų) įrengimo darbai, todėl kol kas sunku įvertinti, kokia bus eismo saugos situacija, kai visi numatyti darbai bus įgyvendinti. Vis dėlto, Kelių tyrimo instituto mokslininkė pasidalijo keliomis įžvalgomis.

„Naugarduko gatvės ruožų pertvarkymas vykdomas vadovaujantis ramaus eismo gatvės koncepcija. Šios koncepcijos idėja yra sukurti saugią eismo aplinką visiems eismo dalyviams, t. y. eismo organizavimo sprendiniais ir inžinerinėmis eismo saugumo priemonėmis užtikrinti, kad tokiose gatvėse automobiliai galėtų važiuoti ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. Tokia greičio riba yra pasirinkta neatsitiktinai, nes moksliniai tyrimai rodo, kad automobiliui važiuojant 30 km/val. greičiu, pėsčiajam žūti eismo įvykyje tikimybė yra labai maža – 5 proc. Tokio leistino greičio užtikrinimui gali būti taikomos įvairios priemonės – gatvės važiuojamosios dalies siaurinimas ar iškreivinimas, šaligatvių išplėtimas sankryžų zonose, greičio valdymo kalneliai, iškiliosios pėsčiųjų perėjos, iškiliosios sankryžos ir pan.

Ramaus eismo koncepcijos gatvės, kai greitis ribojamas iki 30 km/val., egzistuoja daugelyje Europos ir ne tik šalių – Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlandų Karalystėje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje ir kitose“, – aiškino doc. dr. V. Jasiūnienė.

Gatvės įrengimas gali būti įvairus

Kalbėdama apie dviratininkų eismo organizavimą ramaus eismo gatvėse mokslininkė pabrėžė, kad yra galimi įvairūs sprendimai. Ji nurodė, kad Lietuvos teisės aktai, kaip Statybos techninis reglamentas, numato galimybę dviratininkų eismą organizuoti bendrame sraute, įrengiant dviračių juostas, šalia gatvės įrengiant dviračių arba pėsčiųjų–dviračių taką. Specialistė nurodė, kad dviračių trasos tipas turi būti parenkamas priklausomai nuo automobilių ir dviračių eismo intensyvumo piko metu.

„Užsienio šalių patirtis rodo, kad ramaus eismo gatvėse, kai greitis ribojamas iki 30 km/val., dviračių eismas dažnai organizuojamas kartu su automobilių eismu, t. y. bendrame sraute. Esant tam tikram dviratininkų eismo intensyvumui, ramaus eismo gatvėse gali būti įrengiamos dviračių juostos. Tuo atveju, jeigu gatvėje įrengiama automobilių stovėjimo juosta, dviračių juostos gali būti įrengiamos dvejopai: dviračių juosta įrengta tarp eismo juostos ir automobilių stovėjimo juostos arba dviračių juosta įrengta tarp automobilių stovėjimo juostos ir šaligatvio, būtinai numatant 50–75 cm saugos juostą skirtą apsaugoti dviratininkus nuo atidaromų automobilio durelių.

Būtent pastarasis sprendinys ir yra pasirinktas Naugarduko gatvėje. Kol kas tai nėra įprastas ir dažnas sprendinys Lietuvos miestų gatvėse, tačiau ir vienas, ir kitas sprendiniai yra taikomi užsienio šalyse. Tiek vienas, tiek kitas dviračių juostos sprendinys turi ir pliusų, ir minusų. Tuo atveju, kai dviračių juosta įrengiama šalia važiuojamosios dalies, eismo dalyviai geriau mato vieni kitus, tačiau dažniau kyla dviratininkų ir manevruojančių automobilių vairuotojų konfliktinės situacijos, ypatingai tuo atveju, jeigu stovėjimo vietos naudojamos trumpalaikiam automobilių parkavimui.

Kitu atveju – koks ir yra Naugarduko gatvėje – sprendinys yra priimtinesnis ekologiškumo požiūriu, priimtinesnis mažiau patyrusiems dviratininkams, tačiau irgi turintys tam tikrų neigiamų aspektų – retesnis akių kontaktas tarp automobilių vairuotojų ir dviratininkų, automobilio vairuotojo ir keleivių vaikščiojimas dviračių juosta. Žinoma, pirmąja problemą galima kompensuoti įrengiant neištisinę automobilių statymo juostą, kas keletą statymo vietų įterpiant tam tikrus mažosios architektūros elementus, žalią veją ar pan.“ – įžvalgomis dalijosi mokslininkė.

Yra ir trūkumų, kuriuos išspręstų pakeitimai

Doc. dr. V. Jasiūnienė aiškino, kad Naugarduko g. ruožų vizualinė apžiūra rodo, jog pasitaiko atvejų, kuomet ant horizontaliu ženklinimu paženklintos saugos juostos, tarp dviračių juostos ir važiuojamosios juostos, užvažiuoja ir sustoja automobiliai. Tuo atveju, jeigu saugos juosta pilnai užstatyta – keleiviai būna priversti išlipti į dviračių eismo juostą. Taip pat, atidarydami dureles, gali kliudyti pro šalį važiuojantį dviratininką. Vis dėlto, anot mokslininkės, šį keblumą galima eliminuoti tam tikrais inžineriniais sprendimais, pavyzdžiui, vietoj horizontaliu ženklinimu paženklintos saugos juostos įrengti iškilią saugos salelę.

Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiausia konfliktinių eismo saugumo situacijų, kaip ir bet kuriuo kitu eismo organizavimo atveju, gali kilti tose vietose, kur susikerta eismo dalyvių srautai, t. y. sankryžose ir nuovažose, todėl šiose vietose svarbiausia užtikrinti eismo dalyvių matymą ir matomumą bei kelio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu numatyti aiškų eismo dalyvių pirmumą.

„Siekiant pagerinti eismo saugumą tokiose vietose, rekomenduojama užtikrinti, kad bent 5 metrų atstumu nebūtų statomi automobiliai. Tai padaryti galima tiek įrengiant horizontalaus ženklinimo saugos saleles, daugelyje Naugarduko g. nuovažų tokie sprendiniai ir taikomi, tiek įrengiant iškiliąsias saugos saleles, kas kaip tik šiuo metu daroma Naugarduko–Vytenio g. sankryžoje. Reikėtų pašalinti kliūtis eismo dalyvių matymo lauke, o siekiant atkreipti automobilių vairuotojų dėmesį sankryžose ar kertant nuovažas, dviračių juostos danga ties nuovažomis gali būti kitos spalvos, pavyzdžiui, raudonų plytų spalvos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vietomis ties nuovažomis yra per trumpos horizontalaus ženklinimo saugos salelės, todėl gali būti apribotos matomumo sąlygos. Be to, kai kuriais atvejais ant šių saugos salelių yra statomi automobiliai. Šie keblumai galėtų būti koreguojami – vietoje horizontalaus ženklinimo numatant reikiamo ilgio iškilų išplatėjimą.

Taipogi apžiūros metu buvo pastebėta, kad dviratininkai vienos krypties dviračių eismo juostose važiuoja priešpriešine kryptimi, tai taip pat gali padidinti konfliktinių situacijų riziką – pavyzdžiui, prasilenkiant skirtingomis kryptimis važiuojantiems dviratininkams. Šį keblumą padėtų eliminuoti aiškesnis ženklinimas, paženklinant ant dviračių takų rodykles bei eismo dalyvių švietimas“, – LRT komentavo doc. dr. V. Jasiūnienė.

Įtakos turi KET laikymasis

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas teigė, kad kaip ir dauguma Europos bei pasaulio miestų, Vilnius siekia mažinti neigiamą transporto poveikį gyventojams ir aplinkai, kurti geresnę gyvenimo kokybę, tad ir dėlioja strategiją ramesnio eismo gatvėms, ypač toms, kurios pirmiausia skirtos privažiuoti prie kelionės tikslo –namų ar darbo, o ne tik pravažiuoti.

„Lėto, iki 20 ar 30 km/val. apriboto, greičio gatvės pirmiausia reiškia ne formalų kelio ženklų sustatymą, o platų infrastruktūros priemonių panaudojimą, taip pat ilgainiui ir gatvės dizaino atpažįstamumą visiems eismo dalyviams: siauresnes juostas, greičio mažinimo priemones, automobilių parkavimo pokyčius, pavyzdžiui, jį išdėstant vis kitoje gatvės pusėje tam, kad būtų iškreivinama tiesios gatvės ašis, ar kitus sprendinius.

Tokie pokyčiai dar užpernai pradėti įgyvendinti Naugarduko gatvėje – čia atsirado erdvės dviratininkams, papildomų perėjų, gatvė gausiau apželdinta. Įgyvendinus pokyčius šioje gatvėje pastebimai padaugėjo dviratininkų, kuriems važiuoti tapo kur kas saugiau. Šioje vietoje vairuotojai turi sumažinti greitį ne tik dėl maksimalaus leistino greičio, bet ir dėl siauresnės važiuojamosios kelio dalies“, – aiškino A. Nikitinas.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad ramaus eismo gatvių koncepcija didmiesčiuose įsigali nebegalint ignoruoti saugaus eismo problemų. Jis antrino mokslininkei bei teigė, kad statistika rodo, jog tikimybė išgyventi, jei eismo dalyvį partrenks 30 km/val. greičiu judantis automobilis, išlieka 90 procentų. Vis dėlto, jei toks įvykis įvyktų automobiliui judant 50 km/val., specialisto pateiktais statistikos duomenimis, galimybė išgyventi lieka mažesnė nei 20 proc. Jis pabrėžia, kad būtent mažesnis greitis lemia gyvybių išsaugojimą ir gerokai švelnesnes pasekmes įvykus eismo įvykiams dėl vienų ar kitų eismo dalyvių klaidų.

„Eismo įvykių požiūriu, Naugarduko g. atkarpoje, kur neseniai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeistas žmogus, 2018 m buvo fiksuota vos viena eismo nelaimė, kurios metu taip pat buvo sužeistas žmogus. Daug ką lemia ir pačių gyventojų KET laikymasis. Atkarpa yra nutolusi 400 metrų nuo Naugarduko ir Vytenio gatvių sankryžos, kur vyksta infrastruktūros tobulinimo darbai, kurie dar nėra pabaigti. Prie šios atkarpos tolesnių darbų planuojama prieiti 2022 metais“, – teigė A. Nikitinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.