LRT ieško sprendimų
Eismo spūstys

Eismas

2021.09.07 15:32

Danijoje automobilių mokesčiai vieni didžiausių, o pirkti elektromobilius skatina lengvatos: ar tam ryžtųsi Lietuva?

Rūta Nikitinaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.09.07 15:32

Bene aukščiausi automobilio registracijos mokesčiai, 5 tūkst. siekiantys kasmetiniai mokesčiai ir lengvatos elektromobiliams. Tokių sprendimų ėmėsi Danija, siekdama sumažinti taršą keliuose. Anot danų, šiuo metu šalyje stebimas itin didelis elektromobilių ir hibridinių automobilių pagausėjimas.

Asmeninių lengvųjų automobilių sukeliamos taršos mažinimas – vienas pagrindinių tikslų, kuriems įgyvendinti Europos valstybės skiria didžiulį dėmesį. Europiečiai jau nebesistebi, kad keliuose automobiliams vietos lieka vis mažiau, o jų savininkams taikomi vis didesni mokesčiai. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių veiksmų mažindamos oro taršą miestuose imasi Europos valstybės.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.


Europos Komisijai iškėlus tikslą iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., o dar po 15 metų pasiekti klimato neutralumą, Bendrijos narės imasi priemonių mažinti taršą transporto sektoriuje.

Bene aukščiausiais automobilių registracijos mokesčiais, kurie priklauso nuo automobilio vertės, garsėjančioje Danijoje buvo priimta mokesčių reforma, pagal kurią registruojant net ir brangius elektra varomus automobilius yra taikomos lengvatos.

Visgi laikui bėgant nuolaidos mažės ir elektromobilių vairuotojams. Kaip tokia priemonė veikia Danijos vairuotojų įpročius renkantis transporto priemonę ir ar ši schema pasiteisintų Lietuvoje?

Be įvairių kietųjų dalelių degindami degalus automobiliai išmeta anglies dioksidą – bekvapes ir bespalves dujas, kurių didelė koncentracija yra toksiška augalams, gyvūnams ir žmonėms. Transporto sektorius yra atsakingas už beveik trečdalį visoje Europos Sąjungoje išskiriamo anglies dioksido, o 72 proc. šio kiekio sudaro keliuose išmetamas CO2.

Siekdama sušvelninti klimato kaitą, Europos Sąjunga susitarė iki 2050 metų beveik perpus sumažinti transporto sektoriaus išskiriamą anglies dioksido kiekį, lyginant su 1990-ųjų rodikliais. Šio tikslo Bendrijos narės siekia įvairiais būdais, tačiau vienas dažniausių – didinti mokesčius taršių automobilių vairuotojams.

Danijoje automobilių mokesčiai – vieni didžiausių

Kol Lietuvoje laukiama sprendimo dėl naujojo taršos mokesčio įteisinimo, kuris paskatintų vairuotojus rinktis mažiau aplinkai kenksmingus automobilius, Danijoje toks mokestis – ne naujiena.

Kaip sako LRT RADIJO bendradarbė Kopenhagoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck, Danijoje mokesčiai automobilių vairuotojams yra didžiausi Europoje ir vieni didžiausių pasaulyje. Vienas aukščiausių mokesčių šalyje – transporto priemonės registracijos mokestis, priklausantis nuo automobilio vertės.

„Danijoje šiuo metu yra apie 75 tūkst. hibridinių arba elektrinių automobilių, kas šiaip nėra labai daug, nes iš viso asmeninių automobilių yra apie tris milijonus. Tačiau tikimasi, jog per ateinančius 15 metų elektrinių ir hibridinių automobilių Danijoje bus du milijonai, bent jau šitaip žada Vyriausybė“, – teigia A. Pileckytė-Hoffbeck.

Pasak jos, pagrindinis skatinimas pirkti elektromobilius vyksta per mokesčius.

„Automobilių mokesčiai Danijoje yra žinomi visame pasaulyje kaip vieni aukščiausių. Norint įregistruoti naują automobilį, reikia sumokėti didžiulį mokestį, kuris priklauso nuo automobilio vertės.

Nuo 2006 metų Danijoje įvesta sistema, kur naujo automobilio įregistravimas kainuodavo apie 150 proc. automobilio vertės. Kaina didžiulė, todėl žmonėms labiau apsimokėdavo nusipirkti senesnius, naudotus, pigesnius automobilius, kas aplinkai nebuvo labai gerai“, – aiškina LRT RADIJO bendradarbė.

Lengvatos paskatino įsigyti elektromobilį

Siekiant paskatinti vairuotojus įsigyti naujesnius automobilius, registracijos mokestis Danijoje buvo perskaičiuotas, tačiau net ir tada jis išliko vienas aukščiausių pasaulyje. Vis dėlto, norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos išsikeltus tikslus dėl anglies dioksido mažinimo, Danijos Vyriausybė nusprendė taikyti nuolaidas registruojantiesiems elektrinius automobilius.

Tiesa, šios nuolaidos laikui bėgant mažės ir 2035 metais lengvatų registruojant elektromobilį nebeliks. A. Pileckytės-Hoffbeck teigimu, būtent dėl to šiuo metu Danijos keliuose elektromobilių sparčiai daugėja.

„Elektriniai ir hibridiniai automobiliai yra gana brangūs, todėl nelabai apsimokėtų juos pirkti, tačiau registruojant elektrinius automobilius taikoma didelė nuolaida, šiuo metu ta nuolaida yra apie 60 proc., po penkerių metų bus tik 40 proc., o 2030 metais bus tik 20 proc. nuolaida, tad žmonės skatinami automobilius įsigyti dabar, kol yra nuolaidų“, – sako pašnekovė.

Danijoje elektra varomų automobilių vairuotojams taikoma dar viena lengvata, vadinamoji baterijos nuolaida. Ja pasinaudojus, už kiekvieną automobilio kilovatvalandę taikoma vienkartinė lengvata, kuri priklauso nuo automobilio vertės. Taip sumokamas dar mažesnis registracijos mokestis. Todėl, nors elektriniai automobiliai Danijoje ir brangesni nei įprastais degalais varomos transporto priemonės, šiuo metu elektromobilius registruoti yra pigiau.

LRT RADIJO bendradarbė Danijoje sako, kad per pastaruosius metus šalies keliuose elektromobilių matoma žymiai daugiau. Tai paskatino ne tik trumpalaikės nuolaidos registruojant elektrinį automobilį, bet ir kitos lengvatos, kuriomis gali pasinaudoti ekologiškesnių transporto priemonių vairuotojai.

„Danijoje egzistuoja dar pora mokesčių. Vienas jų – vadinamasis žaliasis mokestis, kuris egzistuoja jau daugybę metų, nuo 1997-ųjų, kada kiekvienas automobilio savininkas kiekvienais metais sumoka tam tikrą mokestį, žiūrint į tai, kiek automobilis sunaudoja degalų. Tačiau visoms elektrinėms ir hibridėms transporto priemonėms skaičiuojami minimalūs mokesčiai.

Taip pat nuo šių metų įvestas vadinamasis anglies dvideginio mokestis, kuris skaičiuojamas, kaip gamintojas nurodo, kiek anglies dvideginio išmetama per kilometrą. Vidutinis lengvojo automobilio mokestis būtų maždaug 5 tūkst. eurų, bet elektriniai automobiliai, kadangi oficialiai neišmeta anglies dvideginio, šito mokesčio irgi nemoka. Taigi dar viena nuolaida elektriniams automobiliams“, – vardija A. Pileckytė-Hoffbeck.

Automobiliui įkrauti – 100 eurų per mėnesį

Riboto galiojimo registracijos mokesčio nuolaidos elektromobiliams bei kitos mokestinės lengvatos paskatino Danijoje gyvenančią Dalią Valiulę taršų automobilį pakeisti varomu elektra. Pašnekovė sako, kad žinodama, jog ateityje nuolaidų nebeliks, nusprendė nedelsti ir elektra varomą automobilį įsigyti dabar.

„Elektromobilių kainos Danijoje nemažos, todėl ne visi gali sau leisti įsigyti tokią transporto priemonę. Tačiau, kadangi dabar registracijos mokestis mažesnis, tai beveik už tą pačią kainą labai galingą mašiną galima nusipirkti varomą elektra. Aišku, kainuoja įsirengti namuose krovimo stotelę, bet dabar valstybė teikia labai daug nuolaidų ir joms“, – aiškina D. Valiulė.

Pasak pašnekovės, benzinines ar dyzelines mašinas Danijoje išlaikyti labai brangu. Eksploatuojantieji vidutinio galingumo, įprastais degalais varomą transporto priemonę moka apie tūkstantį eurų mokesčių kas pusę metų.

„Šiuo metu jie daug duoda nuolaidų, bet jau po truputį pradeda jas mažinti. Stebėdami naujienas nusprendėme, kad kol registracijos mokestis elektromobiliams yra žemas, apsimoka nusipirkti tokią mašiną, nes paskui registracijos mokestis pakils. Būtent dėl to ganėtinai skubiai įsigijome tokią mašiną“, – pasakoja Danijoje gyvenanti lietuvė.

Jos teigimu, persėsti prie elektromobilio vairo paskatino ir palankios sąlygos gauti paskolą įsigyti naują elektromobilį.

„Paprastai pasiėmus paskolą automobiliui įsigyti banko palūkanos siekia apie 6 proc., o elektromobiliams, kadangi valstybė remia elektromobilių plėtrą Danijoje, įmanoma gauti banko paskolą už 1 proc. ir ji nekinta. Mes tokią paskolą ir pasiėmėme“, – sako D. Valiulė.

Pašnekovės teigimu, įsirengus krovimo stotelę namuose išlaidos elektrai, kuri reikalinga automobiliui įkrauti, siekia apie 100 eurų per mėnesį.

„Sistema tokia, kad yra privačių įmonių, kurios įrengia elektros stotelę namuose. Tai įmonei reikia mokėti abonementinį mokestį, siekiantį apie 100 eurų per mėnesį. Tada mes galime laisvai krautis tiek namie, tiek visose kitose tos įmonės viešose stotelėse.

Mes turime mokėti už namuose suvartotą elektrą įprastai, o krovimo stotelę įrengusi įmonė vėliau grąžina visą sumą, kurią mes sumokėjome už elektrą, sunaudotą automobiliui krauti. Išeina, kad mašinos degalai kainuoja šimtą eurų per mėnesį. Danijos standartu tai yra labai labai pigu“, – pabrėžia ji.

Norintieji įsigyti naują elektromobilį turi laukti eilėje

Ekspertų teigimu, labiausiai prie Danijos autoparko naujinimo prisideda atnaujintas automobilių registracijos mokestis ir taikomos laikinos lengvatos elektromobiliams. Kaip sako Danijos pramonės konfederacijos direktorius Maiklas Sveinas, šis Vyriausybės sprendimas ne tik prisideda prie taršos mažinimo keliuose, bet ir padeda sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

„Tai yra kintanti mokesčio struktūra, kuria siekiama dviejų tikslų – greičiau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir paskatinti elektromobilių pardavimą Danijoje, taip užtikrinant nuolatines įplaukas į šalies biudžetą iš transporto sektoriaus“, – teigia pašnekovas.

Pasak M. Sveino, praėjusiais metais Danijos Vyriausybė, priėmusi naująją automobilių registracijos mokesčių reformą, išsikėlė tikslą, kad jau 2030-aisiais šalyje bus eksploatuojama mažiausiai 750 tūkst. elektromobilių. Tačiau kol kas susiduriama su tam tikrais iššūkiais siekiant šio tikslo.

„Šiuo metu gamyklose trūksta tam tikrų būtinų dalių elektrinių automobilių gamybai, todėl norintieji įsigyti naują elektromobilį turi laukti eilėje. Kita problema yra tai, kad kai kurie vairuotojai piktinasi vis tiek gana dideliu registracijos mokesčiu, todėl Danijos parlamentas ir Vyriausybė turi rasti kompromisą, kaip surinkti pakankamai mokesčių į valstybės biudžetą iš transporto sektoriaus ir sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

Šiuo metu Danijoje pastebimas itin didelis elektromobilių ir hibridinių automobilių pagausėjimas, siejamas su lengvatomis įregistruojant tokias transporto priemones“, – sako M. Sveinas.

Kiek Danijos pavyzdys pasiteisintų Lietuvoje?

Praėjusiais metais, ieškant būdų mokesčiais mažinti taršą Lietuvoje, įsigaliojo tvarka, pagal kurią automobilio registracijos mokesčio dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį. Vis dėlto esminių pokyčių naujinant Lietuvos autoparką jis nepaskatino.

Dėl to šiemet Vyriausybė pristatė atnaujintą automobilių mokesčio reformą. Pagal naująją tvarką, be registracijos mokesčio, automobilių savininkai turėtų mokėti ir kasmetinį taršos mokestį. Kitaip nei Danijoje, kurioje automobilio registracijos mokesčio dydis priklauso nuo automobilio vertės, Lietuvoje registracijos mokestį siūloma apskaičiuoti remiantis dviem kriterijais – pagal degalų naudojimo efektyvumą bei oro taršos koeficientą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Danijoje taikomas registracijos mokesčio apskaičiavimas pasiteisintų ir Lietuvoje.

„Pagrindinis kriterijus, kuris taikomas ir Šiaurės valstybėse, ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, yra automobilio tarša, bet kai kurios valstybės, taip pat ir Danija, įtraukia ir automobilio vertės kriterijų. Todėl, kad įsigydami labai prabangius automobilius, net ir neteršiančius aplinkos, gyventojai negautų tos mokestinės lengvatos, tai yra ji būtų nukreipta į vidurinę klasę, o ne į pačius turtingiausius, kuriems tos lengvatos nereikia. Manau, toks kriterijus pasiteisintų ir Lietuvoje“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, priemonės, kurių jau anksčiau ėmėsi Skandinavijos valstybės ir kurių ketina imtis Lietuva, yra būtinos siekiant išvengti didelių finansinių įsipareigojimų ateityje.

„Šiaurės valstybės buvo vienos pirmųjų, kurios pradėjo skatinti elektromobilių įsigijimą ir apmokestino tiek registravimą, tiek taršiausių automobilių naudojimą. Tai, ką dabar planuoja daryti Lietuva, tai, ką daro daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių, yra išbandytas kelias Šiaurės valstybėse.

Apmokestinant brangių, aplinką teršiančių automobilių registraciją, suteikiant mokestinių lengvatų, finansinių paskatų įsigyti elektromobilius, visai neteršiančius aplinkos, siekiama sumažinti žmogaus įtaką aplinkos kaitai“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulis sako, kad, nepasiekus europinių įsipareigojimų, tektų mokėti dideles sumas iš nacionalinio biudžeto, o tai kainuotų visiems mokesčių mokėtojams.

Lietuvos politikai tokiems mokesčiams nesiryžtų?

Pasak „Vilnius Tech“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjo Saugirdo Pukalsko, Lietuvos vairuotojai Danijoje taikomą registracijos mokestį sutiktų nepalankiai.

„Sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų Lietuvoje kas nors padaryti, nes kiltų labai didelis gyventojų pasipriešinimas. Mes kiekvienas norime vairuoti kuo labiau burzgiančią transporto priemonę, žiūrėkit, kiek vis dar yra tokių transporto priemonių, kur išimami duslintuvai, kur važiuojama skleidžiant didelį garsą.

Turbūt norima pasirodyti, kad „čia aš važiuoju, kad žiūrėkit visi, kreipkit į mane dėmesį“. Tie dalykai Skandinavijos šalyse jau seniai yra išgyvendinti. Mūsų visuomenė tiems pokyčiams dar nesubrendusi. Abejoju, kad mūsų politikai turėtų drąsos priimti tokį sprendimą“, – svarsto S. Pukalskas.

Kaip sako pašnekovas, abejonių dėl elektromobilių ekologijos kelia ir atsinaujinančios elektros energijos trūkumas Lietuvoje.

„Nesvarbu, kuo mes važiuojam, netgi elektromobiliu – elektromobilis irgi naudoja energiją ir tą energiją reikia pagaminti. Lietuvoje neturime tiek daug atsinaujinančiosios elektros energijos, kad galėtume ją švaistyti.

Jeigu Lietuva turėtų atsinaujinančiosios elektros energijos perteklių ir jos negamintų iš neatsinaujinančių žaliavų, na, tada dar galima suprasti, kad galime važiuoti elektromobiliais visi ir visur, kur tiktai norime. Bet kol kas, deja, taip nėra ir turbūt nebus“, – teigia „Vilnius Tech“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas.

Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 gramų anglies dioksido – pusė automobilių šį rodiklį viršija. Priėmus naująją automobilių mokesčių reformą, nuo 2023 metų tik patys taršiausi automobiliai mokės didesnį nei 100 eurų metinį mokestį, tačiau nuo 2025-ųjų jis dvigubės. Jeigu pakeitimams bus pritarta Seime, nauja automobilių registracijos ir taršos mokesčių sistema įsigalios kitų metų vasarą.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt