LRT ieško sprendimų
Elektromobilio įkrovimas

Eismas

2021.09.06 16:06

Kol Lietuva stagnuoja, Švedijoje 7 tūkst. eurų premijos ir didesni mokesčiai skatina pirkti elektromobilius

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.06 16:06

Nusipirkus elektromobilį – iki 7 tūkst. eurų premija. Taip Švedija gyventojus skatina įsigyti elektromobilius, subsidijuoja elektros įkrovimo stotelių įsigijimą. Panašu, kad tokios paskatos veikia: birželį pusė visų registruotų automobilių Švedijoje buvo varomi elektra, o valdžia pritrūko pinigų vairuotojams skatinti. Ar Lietuva gali pasukti tuo pačiu keliu?

Asmeninių lengvųjų automobilių sukeliamos taršos mažinimas – vienas pagrindinių tikslų, kuriems įgyvendinti įvairios Europos valstybės skiria didžiulį dėmesį. Europiečiai jau nebesistebi, kad keliuose automobiliams vietos lieka vis mažiau, o jų savininkams taikomi vis didesni mokesčiai. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių veiksmų mažindamos oro taršą miestuose imasi Europos valstybės.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

„Elektromobiliai – pernelyg brangūs“, „neturiu galimybės elektromobilio įkrauti“, „negaliu važiuoti tolimų atstumų, nes nėra infrastruktūros“ – jei bent kartą išgirdote ar pasirinkote tokius argumentus svarstydami įsigyti elektromobilį, niekas nenustebtų, kad taip jo ir nepirktumėte.

Bet galbūt rytoj pirksite, nes visi šie argumentai nebeteks prasmės. Lietuva pamažu ruošiasi grandiozinėms permainoms, prasidėsiančioms nuo kitų metų. Valstybė rengiasi įgyvendinti ES direktyvas, pagal kurias po dešimtmečio įsigyti benzinu ar dyzelinu varomo automobilio nebebus galima.

Lietuva kol kas ketina elgtis ramiai ir neskubėti – technologijos turi atpigti greitai. Tačiau nemažai šalių jau yra pasistūmėjusios į priekį. Švedija – viena jų. Kokia švedų sėkmės paslaptis ir ar Lietuva gali pasukti tuo pačiu keliu?

Elektromobiliai Lietuvoje – ar esame pasirengę ateitį pasitikti greičiau nei likusi Europa?

Infrastruktūra – didžiausia problema

Vilnietis Liudas Šmatavičius šiandien vairuoja „Teslą“ – vieną garsiausių elektromobilių pasaulyje. Tačiau pasirinkti tokį automobilį ryžosi ne iš karto. Iš pradžių pabandė įkraunamą hibridą „Toyota Prius“. Supratęs, kad važinėtis elektra varomu automobiliu patinka, žengė kitą žingsnį – pasirinko visiškai elektrinę „Teslą“.

Jis sako, kad automobilį krauna kartą per savaitę ar rečiau. Pasak L. Šmatavičiaus, nors įkrovimo stotelių miestuose yra, geriausia turėti savą.

„Jeigu tu gauni nemokamai kur nors įsikrauti, tai tada taip, tada finansiškai jaučiasi ir apsimoka. „Ignitis“ stotelėse dieną krauniesi po 35 ct už kilovatvalandę, jeigu vakarais krauni – 30 ct. Aš namie įkraunu už 11 ct naktiniu tarifu.

Vis dėlto jeigu reikia mieste kur nors krautis ir neturi savo įkrovimo vietos prie namų, bute, kur nors automobilių aikštelėje, tai yra labai sudėtinga. Jeigu dar neturi tos infrastruktūros susikūręs, tai elektromobilis šiandien yra ne tau“, – pasakoja vilnietis.

Infrastruktūra – viena svarbiausių priežasčių, kodėl šalyje elektromobiliai vis dar sudaro tik maždaug pusę procento viso automobilių parko. Nors tas skaičius pamažu auga, tiek vairuotojai, tiek verslo atstovai dažnai ištaria panašius žodžius – šiandien elektromobilius paprastai renkasi tik tie, kam ypač svarbus gamtą tausojantis, ekologiškas gyvenimo būdas.

Dar viena priežastis, kodėl lietuviai taip vangiai perka elektromobilius ar įkraunamus hibridus, yra situacija miestų kiemuose. Sutikite, labai keistai atrodytų, jeigu pro langus kyšotų ilgintuvai ir jais būtų naudojamasi tam, kad būtų įkraunami elektromobiliai. Na, o įkrovimo stotelių vis dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi.

Tiesa, Vilniaus savivaldybė žada – stotelių atsiras visur. Jau dabar nuspręsta, plėtojant naujus statybų projektus, privalo būti kuriama ir infrastruktūra elektrinėms transporto priemonėms. Savivaldybė ketina ir atnaujindama kiemus ir gatves daugiau dėmesio skirti elektros įkrovos stotelėms. Vis dėlto savivaldybės vizija – darnus judėjimas nebūtinai automobiliais.

„Kuriame galimybes ir sudarome patogias sąlygas keliauti viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis. Skatiname ir dalijimosi paslaugas, jų veikimą mieste. Čia – viena. Parkavimo politika – rinkliavos – taip pat yra vienas iš įrankių padėti valdyti situaciją mieste“, – sako Vilniaus „Susisiekimo paslaugų“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Rinkoje vienas pagrindinių dalyvių, kuriančių infrastruktūrą, – „Ignitis“. Kitąmet žaidėjų turėtų atsirasti daugiau, tarp jų – ir „Tesla“, „Circle K“. Infrastruktūros, žadama, daugės, įkrovimo kainos taip pat gali tapti prieinamesnės.

„Lietuva yra įsipareigojusi turėti bent 6 tūkst. viešojo įkrovimo stotelių. Viešasis sektorius jau nuo 2026 m., rodos, nebegalės pirkti automobilių su vidaus degimo varikliais, taksi, pavežėjams jau nuo 2029 m. įsigalioja draudimas šiems subjektams.

Verta paminėti, kad nuo 2030 m. M1 kategorijai, t. y. mažam komerciniam transportui, taip pat jau nebebus galima naudoti vidaus degimo variklių. Kaip žinia, neseniai ES buvo priimtas sprendimas iki 2035 m. visai drausti vidaus degimo variklius“, – sako „Ignitis“ e. mobilumo produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Revoliucija Švedijoje – per kelerius metus

Kol Lietuva žengia pirmuosius žingsnius į ateities transporto pasaulį, Švedija yra ta šalis, kuri per pastaruosius kelerius metus, ko gero, pademonstravo didžiausią pažangą. Dar 2018 m. Švedijoje įsigaliojo nauji pakeitimai.

Tradicinės benzinu, dyzelinu varomos transporto priemonės apmokestintos didesniais mokesčiais, o varomoms elektra atsirado nuolaidų ir paskatų. Švedijos aplinkos ministras aiškina, kad šalis sieks paveikti ES nares, kad jau nuo 2030 m. Bendrijoje nebebūtų įmanoma įsigyti automobilių su vidaus degimo varikliais.

„Esu tikras, atsiras draudimas pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais jau nuo 2030 m. Ne tik Švedijoje, bet ir Europos Sąjungoje. Vis daugiau valstybių nori atsisakyti įprastų automobilių, nes žinome, kad tai galiausiai sukels klimato katastrofą. Kartu galime įtikinti Europos Sąjungą imtis veiksmų stabdyti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus“, – sako Švedijos klimato ir aplinkos apsaugos ministras Peras Bolundas.

Švedijos valdžia gyventojams subsidijuoja elektros įkrovimo stotelių įsigijimą, nusipirkus elektromobilį skiria iki 7 tūkst. eurų premiją. Naujausia statistika rodo, kad birželį pusė visų registruotų automobilių Švedijoje buvo varomi elektra. O valdžia net pritrūko pinigų vairuotojams skatinti.

„Planai yra per 10 metų ženkliai padidinti, 10 kartų padidinti įkraunamų automobilių kiekį. Lygiai taip pat dar po dešimties metų jį padvigubinti. Tai planai yra gana dideli ir įmanomi – automobilių rinkos kaina mažės, ji bus prieinama kiekvienam vartotojui“, – pasakoja LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Ražaitytė.

Kodėl švedai taip vieningai ir greitai juda į priekį?

„Švedai labai giliai jaučia meilę gamtai ir jaudinasi dėl taršos ir klimato kaitos. Jie jaučia didžiulę kaltę dėl to, kas atsitinka su klimatu, ir jie yra pasiruošę stengtis ir mokėti daugiau, kad tik tas klaidas, tas pasekmes, sakykim, ištaisytų. Tai žmonių sąmoningumas – toks faktorius“, – tikina LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda.

Ką daryti Lietuvai?

„Tiems, kas nėra vilniečiai, tai yra tokia gatvė miesto centre, kur visi jauni vaikinai penktadieniais važiuoja su kuo kietesne mašina, kuo labiau ji burzgia, tuo geriau visi jaučiasi. Pas mus gajus tas dalykas“, – sako automobilių salono „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.

Anot jo, Lietuvoje problemų yra ne tik dėl valdžios skatinimo priemonių, bet ir dėl mentaliteto. Esą, būdas greitai atnaujinti automobilių parką ir pastūmėti šalį į ateitį – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos ar geriausiu atveju tokio mokesčio naikinimas perkant elektromobilį.

„Tai, ką nuperka patys didžiausi verslai, kurie valdo didžiausius autoparkus, daro tiesioginę įtaką mūsų naudotų automobilių rinkai. Tai jeigu mes nupirkom 3 tūkst. dyzelinių škodų, reiškia, po trejų metų naudotų automobilių rinkoje mes neturėsime 3 tūkst. elektrinių folksvagenų. Mes turėsime 3 tūkst. dyzelinių škodų. Pasakyk, kad nubrauksi PVM, va taip (spragteli pirštais) pasikeis autoparkas“, – teigia L. Boguševičius.

Susisiekimo ministerija tikina, kad jau nuo kitų metų Lietuva pradės įgyvendinti planą, po kurio elektromobilių, jiems reikalingos infrastruktūros atsiras gerokai daugiau. Pirmiausia bus plečiamas elektros įkrovimo stotelių tinklas, bus pristatyta galimybė gyventojams realiu laiku pasižiūrėti, kurios stotelės užimtos.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pabrėžia, kad iki šiol labai trūko aiškios valstybės politikos, ką daryti dėl transporto sektoriaus ateities. Lietuva, pasak viceministrės, ketina neskubėti ir remtis geriausiomis kitų šalių praktikomis, t. y. stengtis nedaryti jų klaidų.

Esą, kai kurios valstybės paskubėjusios kurti, pavyzdžiui, elektros įkrovimo stotelių tinklą, dabar priverstos iš naujo investuoti į jų atnaujinimą ir pritaikymą prie europinių standartų. O Europos Sąjunga apsisprendė ne itin seniai.

„Vystymasis yra procesas. Kodėl? Todėl, kad visos technologijos yra brangios ir su laiku jos pinga. Jau dabar kalbama „Bloomberg“ studijoje, kad automobilių – tiek elektromobilių, tiek vidaus varikliais varomų transporto priemonių – kainos 2026 m. išsilygins. Tai lygiai taip pat ir technologijos, kurios leidžia infrastruktūrą plėtoti efektyviau, pigiau. Atsiranda vis naujų technologijų, tai iš tiesų matome didelį aiškų planą“, – sako susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.

2030 m. elektromobiliai turi sudaryti apie penktadalį viso Lietuvos automobilių parko – maždaug 50 kartų daugiau nei dabar (0,4 proc.). Švedijoje jau šiandien elektromobiliai ar įkraunami hibridai sudaro 4 proc. visų šalies automobilių, tačiau pastarųjų poros metų rezultatai rodo, kad šis skaičius artimiausiu metu sparčiai šoktelės.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt