Eismas

2021.08.29 12:35

Specialisto pasiūlymas, kaip sumažinti transporto sukeliamą taršą Lietuvoje: vienas sprendimas padėtų išspręsti kelis klausimus

LRT.lt2021.08.29 12:35

Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarė iki 2030-ųjų bent 55 proc. sumažinti anglies dioksido taršą, palyginti su 1990 m. rodikliais. Po atkaklių derybų priimtas sprendimas numato įvairių sričių, tarp jų – ir transporto, dekarbonizaciją. Tad netrukus turėtume ir Lietuvos keliuose išvysti šio susitarimo pasekmes, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos gamybai skatinti – daugiau nei 50 mln. eurų

Į vadinamąjį klimato įstatymą nugulsiantis planas yra ilgalaikio ES įsipareigojimo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį aplinkai dalis. Tačiau specialistai pastebi, kad kai kurie jo vaisiai galėtų būti raškomi gerokai anksčiau.

Spręsdama transporto, kuriam tenka atsakomybė už ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos, klausimus Lietuva numatė skatinti elektromobilių plėtrą, suskystintų gamtinių dujų naudojimą ir infrastruktūros plėtrą. Tokie tikslai numatyti Seimo priimtame Alternatyviųjų degalų įstatyme, Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, taip pat ekonomikos gaivinimo plane „Naujos kartos Lietuva“, kuris yra Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Recilience Facility, RRF) dalis.

Juose numatoma alternatyviųjų degalų – biodegalų, biometano ir vandenilio – gamybai skatinti skirti 51 mln. eurų iš tikslinių ES fondų, savivaldybių bei valstybės biudžetų. Investicine parama siekiama plėtoti gamybą, kad iki 2030-ųjų vietos rinkoje kasmet atsirastų 81,5 kTNE biometano.

Daugiau nei du dešimtmečius alternatyviaisiais degalais varomu komerciniu transportu užsiimančios bendrovės „Iveco“ prekių ženklo Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis sako, kad stiprios pramoninės Vakarų Europos šalys, kaip Italija, Vokietija ar Prancūzija, taip pat skiria daug dėmesio biometano gamybai.

„Vien šiose trijose šalyse per metus pastatoma po kelias dešimtis biometano gamyklų, taip apsirūpinama švariais komercinio transporto degalais. Šiuos degalus naudojantis automobilis išmeta iki 95 proc. mažiau CO2, o kitų teršalų – azoto oksidų, kietųjų dalelių – emisija apribojama 90–95 proc.“, – skaičiuoja E. Jakubonis.

Specialisto teigimu, tokiomis dujomis varomi automobiliai daugelyje šalių priskiriami prie mažos emisijos transporto, tad, be ekologinio veiksnio, įgyja daugybę kitų privalumų: gali neribojami patekti į visas teritorijas, kai kuriose valstybėse – naudotis subsidijomis ar mokestinėmis lengvatomis.

Viena iš perspektyvių krypčių

Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane konstatuojama, kad „suskystintų gamtinių dujų kaip kuro naudojimas – tai vienintelė šiuo metu egzistuojanti „švari“ technologija sunkiajame transporte. Lyginant su lengvuoju transportu, kitų alternatyvių technologijų sunkiajame transporte nėra, o sprendimai dėl taršos mažinimo turi būti priimti jau šiandien“.

Dokumente taip pat pažymima, kad atsinaujinančių energijos išteklių ir suskystintų gamtinių dujų sinergija yra viena iš perspektyvinių krypčių. Anot E. Jakubonio, taip yra ne vien dėl ekologinių veiksnių, tačiau ir dėl didelio komercinio biometano gamybos potencialo.

„Vakarų Europos valstybėse biometano gamyba plėtojama visų pirma siekiant užtikrinti vidaus rinkos poreikius ir vienu šūviu sėkmingai išspręsti daug ateities klausimų: taršos ir socialines problemas, žiedinės ekonomikos ciklo įgalinimo ir galiausiai komercinės veiklos vystymo“, – pažymi ekspertas.

Veiksmingesnė alternatyva

Balandžio viduryje Europos auditorių rūmai paskelbė ataskaitą, atskleidžiančią, kad ES šalyse elektromobilių įkrovimo infrastruktūra vystoma per lėtai. Joje konstatuojama, kad atskirose šalyse situacija gali skirtis, tačiau stotelių statoma per mažai, mokėjimo sistemos nesujungtos į vientisą platformą, todėl keliaujantiems vairuotojams kyla nepatogumų.

Ataskaitoje taip pat minima, kad pavienėse šalyse vis dar trūksta realiuoju laiku veikiančių programėlių, kurios informuotų vairuotojus apie įkrovimo stotelių būseną, užimtumą ir pan.

Europos Komisija numatė, jog 2025 m. viešai prieinamų elektromobilių įkrovos taškų skaičius sieks 1 milijoną, tačiau auditoriai abejoja tokiomis galimybėmis. Šiuo metu 27 ES šalyse ir Didžiojoje Britanijoje kartu sudėjus yra apie 250 tūkst. įkrovos stotelių, tad per metus reikėtų atidaryti po 150 tūkst. naujų, arba po 3 tūkst. per savaitę.

E. Jakubonio manymu, dalį elektromobilių galima keisti dujinėmis alternatyvomis ir taip užtikrinti ne tik geresnį ekonominį efektą, bet ir patikimumą. Mieste ar priemiestyje krovinius arba moksleivius vežti galėtų suslėgtu biometanu varomi automobiliai – pigi ir švari alternatyva.

„Žiemą elektriniai autobusiukai iš deklaruojamų kelių šimtų kilometrų realiai gali įveikti maždaug 35 proc. ar net iki 50 proc. trumpesnį atstumą, todėl toks transportas taptų neefektyvus. Pavyzdžiui, suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomas „Iveco Daily NP“ šaltu oru gali nuvažiuoti iš esmės tokį patį 350–450 km atstumą, panašiai kaip ir dyzelinis automobilis, o bakas papildomas greičiau nei įkraunama elektra“, – lygina ekspertas.

Pasak jo, biometanu varomas priemiesčių transportas labai prisidėtų tiek prie valstybės tikslų mažinti taršą gyvenamosiose teritorijose ir skatinti alternatyvių degalų plėtrą, tiek ekonominio efektyvumo – išvengtume priklausomybės ir prisirišimo prie vienos degalų rūšies. Pavyzdžiui, sutrikus elektros tiekimui dėl audros ar potvynio, dujos išliktų kaip mobilumo alternatyva.

Šiuo metu Lietuvoje yra 9 suslėgtų dujų kolonėlės – padidėjus vartojimui, šis kiekis nesunkiai galėtų augti. Juolab kad pasaulyje egzistuoja ne viena technologija, kaip prijungus prie buičiai tiekiamo dujų vamzdžio su mažos galios suslėgtų dujų kompresoriumi galima slėgti dujas tiesiai į automobilio baką.

Tai gali būti alternatyva ateityje, kaip ir elektromobilio įkrovimas naktį namuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt