Eismas

2021.08.03 19:50

Kodėl naktį Vilniuje neišjungiami šviesoforai: dėl to kalti patys vairuotojai

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.08.03 19:50

Sostinės gatvėmis dažnai važinėjantieji naktį tikriausiai ne kartą yra susidūrę su situacija, kai užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui tenka sustoti, nors kitomis kryptimis nevažiuoja nė vieno automobilio. Būtent dėl tokių situacijų dalyje Europos miestų naktį šviesoforai išjungiami. Tiesa, kažkada toks eismo organizavimo modelis buvo taikomas ir Vilniuje. Kas pasikeitė ir kodėl dabar šviesoforai veikia ištisą parą?

Tapo eismo įvykių priežastimi

Robertas Markovskis, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo organizavimo skyriaus vadovas, teigė, kad sprendimas nebeišjungti šviesoforų naktį buvo priimtas pastebėjus, jog tai tampa viena iš priežasčių, kodėl įvyksta skaudžių ir net tragiškų eismo įvykių.

„Pastebėjome, kad matydami, jog šviesoforai išjungti, vairuotojai yra labiau linkę didinti važiavimo greitį, o dėl to nepastebi kitų eismo dalyvių, ypač pėsčiųjų. Prieš 5 metus būtent dėl to tragiška nelaimė įvyko Lazdynėlių mikrorajone, Šiltnamių gatvėje. Dar prieš 6–7 metus mirtinas įvykis buvo užfiksuotas Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje. Norime pabrėžti, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant ne į pavienius atvejus, o į bendrą eismo situaciją“, – aiškino R. Markovskis.

Specialisto teigimu, apie sprendimą darbinį šviesoforų režimą palikti ir naktimis pradėta diskutuoti dar 2012 metais, o ši idėja galutinai baigta įgyvendinti 2015-aisiais. R. Markovskis sakė, kad tuomet komisija, sudaryta iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovų, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovų, aiškinosi eismo situaciją kiekvienoje konkrečioje sostinės gatvėje ir po truputį tokio eismo reguliavimo būdo atsisakė.

„Viena iš priežasčių, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, kaip jau minėjau, buvo eismo įvykiai, kurie, rodos, įvykdavo visiškai absurdiškomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, vienas jų įvyko tuomet, kai naktį, tarp 2–3 valandos, Kareivių gatve pravažiavo 7 automobiliai ir praėjo vienas pėsčiasis. Būtent tas vienas pėsčiasis buvo partrenktas vieno iš 7 pravažiuojančių automobilių ir mirtinai sužalotas“, – tragiškos nelaimės aplinkybes prisiminė R. Markovskis.

Pritaikyta ir daugiau pokyčių

Savivaldybės atstovas aiškino, kad nusprendus visą laiką šviesoforus palikti darbo režimu buvo priimta ir kitų sprendimų, gerinančių sąlygas eismo dalyviams. Jis teigė, kad buvo pasirinktas išmanusis eismo organizavimo būdas, sudarantis sąlygas vairuotojams, artėjantiems prie šviesoforo, nesustoti arba sustoti tik trumpam. Tokie patys sprendimai buvo priimti ir pėsčiųjų atžvilgiu: kad nesant eismo jie ilgai nelaukdami galėtų kirsti sankryžą, tačiau tai darytų ne pažeisdami kelių eismo taisykles, o degant žaliam šviesoforo signalui.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad prieš 4 metus buvo atnaujinta šviesoforų reguliavimo sistema, kuri 3 kartus greičiau reaguoja į bet kokį transporto srauto pokytį gatvėje. Jis aiškino, kad anksčiau sistema buvo inertiškesnė ir reikėdavo palaukti ilgiau, o dabar į visus pokyčius reaguoja daug greičiau.

„Visose Vilniaus miesto sankryžose įrengta daugiau nei 2 000 transporto srauto jutiklių, nėra nė vienos sankryžos, kuri būtų be jutiklių, o tai reiškia, kad staiga padidėjus transporto srautui, pavyzdžiui, naktį pasibaigus renginiui ir visiems iš konkrečios vietos pajudėjus namų link, sistema automatiškai parenka režimą, kuris užtikrintų tai situacijai geriausią eismo pralaidumą bei saugumą“, – aiškino specialistas.

R. Markovskis atkreipė dėmesį, kad Vilniuje taip pat yra sankryžų, kuriose naktį iš visų pusių dega draudžiamasis šviesoforo signalas, tačiau užfiksavus, kad sankryžos link artėja automobilis, ta kryptimi uždegama žalia šviesa. Anot jo, tai vairuotojus skatina laikytis saugaus važiavimo greičio ir jo nedidinti pastebėjus, kad priekyje dega žalia, tačiau kartu sudaro sąlygas sklandžiai judėti miesto gatvėmis.

Pokyčių nenumatoma, tačiau Europa juda griežtesnių ribojimų keliu

Savivaldybės atstovas teigė, kad šiuo metu šio eismo reguliavimo būdo keisti neplanuojama. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose Europos miestuose priimami ir kitokie sprendimai, pavyzdžiui, Briuselyje visame mieste taikomas maksimalus leistinas greitis – 30 km/val., o ir infrastruktūra įrengta taip, kad net ir norėdamas vairuotojas neturės galimybės pasiekti didesnį greitį, kuris galėtų lemti eismo įvykį.

R. Markovskis akcentavo, jog tai nereiškia, kad tokios priemonės bus taikomos ir Vilniaus gatvėse, tačiau norima pabrėžti, kad eismo saugumui užtikrinti naudojamos įvairios priemonės, o naktį veikiantys šviesoforai – viena jų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.