Eismas

2021.08.14 16:41

Kodėl karštą dieną keliaujantys elektromobiliuose turi daugiau galimybių?

LRT.lt2021.08.14 16:41

Vienu esminių elektromobilių trūkumų yra laikoma didelė oro temperatūros įtaka jų našumui. Pavyzdžiui, aštrus ledinis šaltis gali stipriai sumažinti nuvažiuojamą atstumą, o vasarą tvoskiantis karštis – pabloginti akumuliatorių įkrovimo charakteristikas. Tačiau kaitra – ne problema elektromobilių vairuotojams: jie gali mėgautis didesnėmis galimybėmis atsivėsinti nei įprastų automobilių savininkai. Skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Vėsu tada, kada nori

Vasaros metu įsėsti į saulės įkaitintą automobilį nėra labai malonu. Dažniausiai žmonės praveria langus, kad kuo greičiau pašalintų salone susitvenkusį karštį. Tačiau elektromobilių vairuotojai šią problemą sprendžia paprastai – vėsa pasirūpina iš anksto. Kaip šį privalumą išnaudoti maksimaliai efektyviai, puikiai žino elektromobilių entuziastas ir tinklaraščio „100procentųelektrinis.lt“ kūrėjas Dainius Jakas.

„Dažnas elektromobilis gali būti užprogramuotas tam tikru metu įjungti salono vėsinimo funkciją. Geriausia tai daryti, kai elektromobilis įkraunamas, nes vėsinimui naudojama ne akumuliatorių, o iš įkrovimo tinklo gaunama energija. Tam, kad nebūtų karšta, prieš kelionę visada rekomenduojama saloną atvėsinti naudojant energiją iš elektros tinklo“, – pataria D. Jakas.

Pasak daugybę elektromobilių išbandžiusio tinklaraščio kūrėjo, oro kondicionavimo sistema daro minimalią įtaką įveikiamam atstumui, todėl nenaudoti jos karštomis vasaros dienomis tiesiog nėra prasmės. Jis priduria, kad kai kurių gamintojų modeliai turi ypač efektyviai veikiančias sistemas, todėl kondicionieriaus įtaka nuvažiuojamam atstumui sumažinama iki minimumo.

„Pavyzdžiui, „Hyundai“ arba „Kia elektromobiliuose įtaisytas „driver only“ mygtukas. Tai leidžia sutaupyti truputį energijos važiuojant vienam, nes vėsinama tik vairuotojo zona. O, tarkime, „Volkswagen ID.3“ tai daro automatiškai ir, jei keleivio vieta neužimta, ten oras nevėsinamas.

Kai kuriuose elektromobiliuose įrengtos vėsinamos sėdynės. Tai retas privalumas, bet prabangiausių komplektacijų elektromobiliai, sakykim, tie patys „Hyundai“ ir „Kia“, jas turi“, – apie vasaros kaitrą įveikti padedančias elektromobilių sistemas pasakoja elektromobilių žinovas.

Oro kondicionavimo sistemą automobilyje įmonė „Packard“ pasiūlė dar 1940-aisiais, todėl tai tikrai nėra naujiena. Elektromobiliuose kondicionieriaus veikimo principas kiek kitoks nei mašinose su vidaus degimo varikliais, tad elektromobilių vairuotojai gali patirti didesnį komfortą tvankią dieną.

„Jei palygintume transporto priemonę su vidaus degimo varikliu ir elektromobilį, esminis skirtumas tas, kad elektromobilyje naudojamas elektrinis kondicionieriaus kompresorius. Jei norime, jog kondicionierius veiktų automobilyje su vidaus degimo varikliu, reikia paleisti variklį, nes jis ir suka kompresorių. Tuo metu elektromobilyje nereikia variklio, todėl viduje galima mėgautis palaiminga vėsa“, – vieną iš elektromobilių oro kondicionavimo sistemos privalumų įvardija D. Jakas.

Karščio įtaka akumuliatoriui – minimali

Dažniausiai vienu iš pagrindinių elektromobilių trūkumų įvardijama oro temperatūros įtaka jų įveikiamam atstumui. Pavyzdžiui, žiemą, termometro stulpeliui nukritus žemiau dešimties laipsnių, tai gali smarkiai sumažinti įveikiamą atstumą. Aukšta oro temperatūra panašių reakcijų nesukelia, bet tai dar nereiškia, jog karštis negali daryti kitokios neigiamos įtakos.

„Jei elektromobilyje neįrengta akumuliatoriaus termoreguliavimo sistema, didelė kaitra gali stipriai sumažinti įkrovos stiprumą. Pavyzdžiui, jei iš Vilniaus į Palangą būtų keliaujama su „Nissan Leaf“, sustojus įsikrauti pirmą kartą, rūpesčių veikiausiai nekiltų, tačiau, saulei ilgiau pasvilinus, akumuliatorius tikriausiai smarkiai įkaistų ir, atvykus į įkrovimo stotelę, nebūtų galima pasinaudoti maksimaliu jos galingumu, įkrauti užtruktų ganėtinai ilgai“, – dėmesį atkreipia D. Jakas.

Daugelio naujesnių ir pačių naujausių elektromobilių vairuotojų tokia problema varginti neturėtų: pavyzdžiui, „Kia e-Niro“, naujausi „Kia EV6“ ar „Volkswagen ID.3“, turi akumuliatorių aušinimo sistemas, kurios net pragariškai karštą dieną palaiko optimalią baterijos temperatūrą, todėl galima naudotis maksimalia stotelės įkrovos galia bet kuriuo metu. Tačiau, priklausomai nuo gamintojo, optimali akumuliatoriaus darbinė temperatūra gali skirtis.

„Pavyzdžiui, jei „Tesla“ nori iš įkrovimo stotelės pasiimti maksimalų galingumą, akumuliatoriaus temperatūra turi būti net apie 40 laipsnių. Kitiems tokia temperatūra yra peilis. Apskritai daugeliui elektromobilių optimali akumuliatoriaus temperatūra yra apie 21 laipsnis, nes litis mėgsta vadinamąją kambario temperatūrą. Todėl iš esmės Lietuvos klimato sąlygos ir vasaros tikrai puikiai tinka optimaliai elektromobilio akumuliatoriaus temperatūrai palaikyti“, – pasakoja D. Jakas.

Tinkamos akumuliatoriaus temperatūros palaikymas turi panašią svarbą kaip ir variklio temperatūros palaikymas įprastuose automobiliuose, tačiau, kitaip nei juose, elektromobiliuose dažniausiai nėra jokio temperatūros indikatoriaus. Taip yra paprasčiausiai todėl, kad termoreguliavimo sistemos reikiamą temperatūrą palaiko pačios ir vairuotojui papildomai nieko daryti nereikia.

Apskritai kelionės su moderniu elektromobiliu karščiu alsuojančią dieną – ne problema. Priešingai – kai kurie technologiniai sprendimai leidžia įgyti pranašumą prieš vairuotojus, keliaujančius su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, todėl net kaitriausią vasaros dieną galima mėgautis vėsa ir komfortiškomis kelionėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt