Eismas

2021.06.17 05:30

Policija ir medikai gūžčioja pečiais: prie traumatologų kabinetų – eilės, bet dviračių ir paspirtukų vairuotojai į taisykles numoja ranka

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.06.17 05:30

Neatsakingas dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesys saugaus eismo ekspertams kelia nerimą. Nepaisant to, kad gana dažnai išgirstame pranešimų apie nukentėjusiuosius, tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai į keliavimą šiomis transporto priemonėmis vis dar žiūri kaip į pramogą ir nepagalvoja, kokių skaudžių pasekmių gali turėti neatsargumas. Medikai pažymi, kad populiarėjant šioms transporto priemonėms vis daugiau žmonių sulaukiama ir traumatologijos skyriuose.

Šimtai sužeistųjų ir dešimtys žuvusiųjų

Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys pabrėžia, kad bent vieno žmogaus susižalojimas ar žūtis yra problema, kurią privalu spręsti ir užtikrinti, jog tai nebesikartotų. Vis dėlto dabar, pareigūno teigimu, tenka tik apgailestauti, mat vien per 2020 metus, remiantis įregistruotų eismo įvykių statistika, dviratininkai dalyvavo daugiau kaip 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužaloti 385 dviračių vairuotojai, dar 15 žuvo – 3 tamsiuoju paros metu.

Pareigūnas akcentuoja, kad 8 proc. sužalotų dviratininkų į eismo nelaimes pateko tamsiuoju paros metu, o tai liudija, kaip svarbu tinkamai pasirūpinti šviesą skleidžiančiomis ir ją atspindinčiomis priemonėmis, dėl kurių dviratininkai pastebimi lengviau.

V. Grašys aiškina, kad per 2020 metus dar 99 eismo įvykiuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai. Šių įvykių metu 101 eismo dalyvis buvo sužeistas, o dar du paspirtukininkai žuvo. Viena tragiška nelaimė įvyko Klaipėdos rajone, kai partrenktas automobilio žuvo elektriniu paspirtuku važiavęs 14 metų berniukas, antroji žmogaus gyvybę nusinešusi nelaimė įvyko Panevėžyje – žuvo 62 metų vyras.

„Šie skaičiai rodo, kad negalime atsipalaiduoti ir visi turime laikytis kelių eismo taisyklių, kalbėti apie tai tiek su suaugusiaisiais, tiek su nepilnamečiais ir mažamečiais vaikais. Svarbu, kad eismo dalyviai suprastų, kaip iš tiesų reikia elgtis dalyvaujant eisme“, – sako V. Grašys.

Į saugumą numoja ranka

Kelių policijos tarnybos viršininkas atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl įvyksta tokios eismo nelaimės, – žmogiškasis veiksnys ir pačių eismo dalyvių abejingumas saugumui. Pareigūnas pabrėžia, kad šių transporto priemonių vairuotojai vis dar dažnai nenori arba pamiršta užsidėti saugos šalmą, vilkėti ryškiaspalvę liemenę, segėti šviesą atspindinčius elementus, o pasivažinėjimą dviračiu ar elektriniu paspirtuku laiko pramoga.

„Tikiu, kad daugeliui yra smagu važiuoti elektriniu paspirtuku ar dviračiu, tačiau privalu laikytis kelių eismo taisyklių. Žmonės tikrai dažnai pamiršta saugumo priemones – šalmą, liemenę, nepaiso saugaus greičio, nenulipa nuo transporto priemonės kirsdami pėsčiųjų perėjas, o tai ir yra pagrindiniai veiksniai, kodėl neišvengiama eismo įvykių“, – sako pareigūnas.

Pašnekovas aiškina, kad atsipalaiduoti nereikėtų net ir tada, kai važiuojama ne kelkraščiu, o dviračių taku, mat populiarėjant šioms transporto priemonėms eismas tampa vis intensyvesnis ir dviračių takuose, todėl ypač svarbu visada išlikti dėmesingiems ir būti atsargiems.

„Eismo įvykiai būna ne tik keliuose, bet ir dviračių takuose. Vieną tokių įvykių fiksavome birželio 8 dieną Vilniuje, kai Antakalnio gatvėje įrengtame dviračių take vingiuotoje nuokalnėje susidūrė dviračiu važiuojantis suaugęs žmogus ir elektrinį paspirtuką valdanti 12 metų mergaitė. Ji per susidūrimą nukentėjo. Tad tikrai turime mokėti dalytis dviračių taku, paisyti kelių eismo taisyklių ir elgtis atsargiai“, – akcentuoja pašnekovas.

Šeimos keliones svarbu aptarti

V. Grašys atkreipia dėmesį, kad panorus dviračiais ar elektriniais paspirtukais pasivažinėti su visa šeima ypač svarbu sutarti, kaip šeimos nariai judės. Jei šeimoje yra vaikų, svarbu, kad tėvai jiems paaiškintų, jog atžalos negali nei pernelyg nutolti, nei per daug atsilikti. Jei keliaujama mieste, svarbu paaiškinti, kad artėdami važiuojamosios kelio dalies link vaikai privalo sustoti. Tam, kad saugumas būtų užtikrintas, svarbu aptarti ir visai šeimai saugų keliavimo tempą.

„Tėvai savo vaikams turi rodyti pavyzdį. Nors šalmas vaikams iki 18 metų yra privalomas, suaugusiesiems jis tikrai netrukdo, tad jei tėvai dėvės šalmus, vaikams nekils abejonių dėl jo būtinumo. Tokiu atveju patys vaikai suvoks, kad tai yra ta priemonė, kuri gali apsaugoti gyvybę ir sveikatą. Žinoma, tai aiškiai paaiškinti turi ir patys tėvai. Svarbu paminėti, kad tėvai vaikams visada yra pavyzdys, todėl suaugusieji, darydami bet kokį, net ir menkiausią, kelių eismo taisyklių pažeidimą vaikų akivaizdoje, parodo, kad tam tikras elgesys yra toleruojamas. O jei tuo metu neįvyko nelaimė, vaikas ateityje taip pat gali manyti, kad taip elgtis galima ir joks pavojus jam negresia“, – saugaus keliavimo taisykles pabrėžia pareigūnas.

Policijos atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš leidžiantis į kelionę dviračiais ar paspirtukais su visa šeima itin svarbu patikrinti, ar visos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos: turi visus atšvaitus, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos gale, ar visi šviesos šaltinių elementai yra įkrauti, ar tinkamai veikia stabdžiai. Jis pabrėžia, kad reikėtų įvertinti ir tai, kada bus grįžtama į namus, ir, jei įmanoma, vengti tamsaus paros meto, kitu atveju – tinkamai pasirūpinti šviesą atspindinčiais elementais.

Apie važiavimą dviese – jokių kalbų!

Pareigūnas pabrėžia, kad viena iš klaidų, kurias dabar dažnai tenka pastebėti, – vieno elektrinio paspirtuko naudojimas važiavimui dviese. V. Grašys pažymi, kad ši transporto priemonė yra vienvietė ir neturi įrengtų keleivių vežimo vietų, todėl vienu metu paspirtuku gali važiuoti tik vienas žmogus, nesvarbu, ar suaugusysis, ar vaikas.

„Apie važiavimą dviese vienu paspirtuku negalima net kalbėti. Nėra nė vieno paspirtuko, kuris būtų pritaikytas keleiviams vežti, ir tai reiškia, kad juo vežti kitą žmogų draudžiama, o šios taisyklės nepaisant pavojus kyla abiem važiuojantiems bei kitiems eismo dalyviams. Suaugusieji taip pat turi suprasti, kad veždami savo vaiką tuo pačiu paspirtuku, kuriuo važiuoja patys, ne tik rizikuoja savo ir savo vaiko saugumu, bet ir rodo ypač prastą pavyzdį. Todėl tikėtina, kad ateityje vaikas tą patį veiksmą gali bandyti atkartoti savarankiškai“, – aiškina V. Grašys ir priduria, kad tokio elgesio turėtų netoleruoti ir visuomenė.

Pašnekovas aiškina, kad, siekiant paskatinti žmones keliauti laikantis visų numatytų ir saugumą užtikrinančių taisyklių, policijos pareigūnams, vykdantiems eismo dalyvių kontrolę, formuojamos konkrečios užduotys, o tarp jų numatyta ir dviratininkų bei paspirtukininkų kontrolė. Tiesa, jis pabrėžia, kad net ir nevykdant atskiros kontrolės nė vienas pareigūnas pro akis nepraleidžia dviese vienu paspirtuku važiuojančių asmenų ir įspėja apie kylantį pavojų.

V. Grašys teigė, kad už dviejų asmenų važiavimą vienu elektriniu paspirtuku numatyta administracinė atsakomybė ir piniginė bauda nuo 10 iki 12 eurų, tačiau pabrėžė, jog kiekvienas pareigūnas vykdydamas kontrolę nori įspėti, kad kiekvienas eismo dalyvis nepaisydamas taisyklių rizikuoja ne pinigine bauda, o savo ir kitų sveikata bei gyvybe.

„Svarbiausia yra prevencija. Svarbiausias yra suvokimas, kad jei patys nepasirūpinsime savo saugumu, niekas kitas nepasirūpins. Žmonės žūsta, todėl svarbu, kad kiti suprastų, jog nesisaugodami ir patys gali neišvengti nelaimės. Tėvai savo vaikus išleisdami pasivažinėti elektriniu paspirtuku be šalmo taip pat rizikuoja didžiausiu savo turtu. Pats esu tėvas ir tvirtai galiu pasakyti, kad vaikai man yra didžiausias turtas, todėl tikrai nenorėčiau rizikuoti jų saugumu. Dažną gąsdina baudos, tačiau labiausiai bijoti reikėtų netekti artimiausių ir brangiausių žmonių, tai yra toji kaina, kurią gali tekti sumokėti, jei saugumas bus nustumtas į antrą planą. Žinoma, to niekam nelinkėčiau, todėl linkiu paisyti kelių eismo taisyklių, dėvėti šalmus, ryškiaspalves liemenes ir keliauti saugiai“, – sakė V. Grašys.

Po 3–4 pacientus per dieną

Artūras Zubrickas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas, teigė, kad šiltuoju metų sezonu Skubios pagalbos skyriuje įprastai padaugėja pacientų, patyrusių traumą važiuojant dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ir panašiomis transporto priemonėmis. Jis akcentuoja, kad pastaruoju metu išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams traumatologų pagalbos vis dažniau kreipiasi ir susižaloję jų vairuotojai.

„Prieš kelerius metus traumos dėl elektrinių paspirtukų mūsų skyriuje buvo ganėtinai egzotiškas reiškinys, tačiau dabar kone kasdien sulaukiame 3–4 aukų, nukentėjusių važiuojant būtent šia transporto priemone. Elektrinis paspirtukas kaip transporto priemonė yra pavojingas tuo, kad išvysto gana didelį greitį, juda tais pačiais takais, kuriais važiuoja dviračiai, o kartais net ir eina pėstieji, ir neskleidžia triukšmo, todėl ne kiekvienas artėjantį elektrinį paspirtuką išgirsta ir laiku reaguoja“, – aiškina A. Zubrickas.

Gydytojo teigimu, dažniausios traumos – rankų, kojų lūžiai, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimas ar plyšimas, taip pat kelio sumušimai, odos nubrozdinimai. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad pasitaiko pacientų, kurie patiria ir galvos traumą, o tokias pasekmes dažniausiai sukelia susidūrimai su kitomis transporto priemonėmis ar kelyje pasitaikiusiomis kliūtimis. Anot mediko, kartais nelaimė atsitinka įsigijus nekokybišką daiktą, mat užfiksuotas atvejis, kai moteriai važiuojant elektriniu paspirtuku nulūžo jo vairas ir nesuvaldžiusi transporto priemonės ji pavojingai griuvo, smarkiai susižalojo veidą.

„Daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka dėl atsargumo stygiaus – dažniausiai į Skubios pagalbos skyrių pagalbos atvyksta pacientai, nedėvėję apsaugos priemonių. Būtent kelių, alkūnių, riešų apsaugos ir būtinai – šalmas gali leisti atsipirkti nežymiu nubrozdinimu vietoj ilgai gyjančio kaulų lūžio, o kartais ir dar liūdnesnių pasekmių“, – sako gydytojas.

Ką daryti patyrus traumą?

A. Zubrickas teigia, kad nukritus nuo dviratės transporto priemonės ir patyrus sužalojimų pirmiausia reikėtų objektyviai įvertinti savijautą.

„Jei patyrėte lengvą sumušimą, sužeistą vietą pirmą parą rekomenduojama tik šaldyti, prireikus – išgerti skausmą malšinančių vaistų ir stebėti būklę. Skausmui stiprėjant, didėjant tinimui, jau reikėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Jeigu jaučiate stiprų skausmą, negalite remtis pėda, judinti kojos ar rankos, galima įtarti, kad sužeidimas yra rimtesnis. Tuomet imobilizavus sužalotą galūnę reikėtų kreiptis į medikus.

Taip pat svarbu įvertinti, ar per nelaimingą atsitikimą žmogus nepatyrė galvos traumos. Jei nukentėjęs asmuo jaučiasi apsvaigęs, sunkiai orientuojasi aplinkoje, neprisimena, kas atsitiko, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba nuvežkite jį į artimiausią gydymo įstaigą, nes galvos traumos – ypač pavojingos“, – pabrėžia medikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.