Eismas

2021.06.15 12:26

Vilnietis apstulbo: netyčia apgadinęs kaimyno automobilį sulaukė prašymo draudimui sumokėti daugiau kaip 200 eurų

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.06.15 12:26

„Neapdairumas gali pridaryti daugiau problemų nei galima pagalvoti“, – sako skaitytojas Georgijus, kuriam dėl vienos neapdairios klaidos teko aiškintis ne tik su policijos pareigūnais, bet ir su draudimo bendrove. Vyras aiškina, kad sužinojęs, jog daugiabučio kieme apgadino kaimyno automobilį, įvykio aplinkybes išsiaiškino su policija, tačiau kiek vėliau sulaukęs laiško iš draudimo bendrovės buvo priblokštas, mat jame buvo reikalaujama padengti bendrovės patirtus nuostolius.

Policija pripažino nekaltu

Vilnietis pasakojo, kad viskas prasidėjo po to, kai iš daugiabučio namo kiemo reikėjo išvažiuoti tuo metu, kai šalia dirbo komunalinių atliekų surinkėjai, o ties pravažiavimu stovėjo šiukšliavežė. Vyras prisiminė, kad tą dieną su vaikais įsėdęs į automobilį skubėjo išvažiuoti, todėl stengėsi išmanevruoti susiaurėjusiame kelyje, kol netikėtai pamatė mojuojantį vieną ten dirbusių vyrų.

„Laviruodamas tarp automobilių pamačiau mojuojantį vieną iš komunalinių atliekų priežiūrą vykdančių darbuotojų. Tai pastebėjęs stabtelėjau, tačiau nesupratęs, ko šis žmogus nori ir kokiu tikslu mojuoja, išvažiavau. Praėjus 5 dienoms po šio įvykio sulaukiau skambučio iš policijos pareigūnų, kurie man paaiškino, kad tą dieną savo automobilių kliudžiau ir nubraukiau šalia stovėjusį kaimyno automobilį“, – aiškino Georgijus.

Vyras pasakojo, kad nuvykęs į komisariatą pareigūnams papasakojo kas nutiko tą dieną, kai buvo pranešta, kad neva jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vilnietis teigė, kad išsiaiškinus visas aplinkybes pareigūnai pripažino, jog Georgijus neturėjo tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, todėl surašė jam protokolą ir paskyrė administracinę baudą dėl neatsakingo vairavimo.

Laiškas – it šaltas dušas

Georgijus teigė, kad jam paskirtą baudą sumokėjo vos tik ji buvo išrašyta, todėl dar po trijų savaičių sulaukęs griežto raginimo padengti draudimo įmonės „If“ patirtą žalą dėl išmokėtos išmokos nukentėjusiam asmeniui, buvo kone šokiruotas.

„Buvau tikrai labai nustebęs, kai iš draudimo bendrovės gavau laišką, kuriame buvo nurodyta, kad per 14 dienų privalau draudikui sumokėti 211 eurų už tai, jog sukėliau eismo įvykį ir pasišalinau iš vietos. Negana to, dar didesnę įtampą kėlė ir faktas, kad terminas, per kurį turėjau sumokėti nustatytą sumą, buvo 14 dienų nuo laiško išsiuntimo, o jis į mano rankas pateko praėjus 12 dienų po jo išsiuntimo dienos. Tai reiškė, kad nustatytą sumą turėjau sumokėti per dvi dienas, nes kitu atveju buvo grasinama mano duomenis perduoti antstoliams“, – prisiminė vilnietis.

Skaitytojas pasakojo, kad sulaukęs tokio laiško sunerimo, tačiau mokėti nurodytos sumos neskubėjo, juk policija protokole nurodė, kad tai nebuvo tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos bei paskyrė administracinę baudą.

Prievolę mokėti atšaukė

Vyras aiškino, kad kitą dieną susisiekė su draudimo bendrovės „If“ darbuotoja, kuriai papasakojo visą situaciją ir nurodė, kad jam pareikšti kaltinimai yra neteisingi, dėl ko ir draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtos išmokos jis grąžinti neturi.

„Visoje šioje istorijoje keisčiausia man pasirodė situacija su draudimo bendrove. Suprantu, kad nuo šiol man už draudimą reikės mokėti daugiau, tačiau reikalauti iš manęs jiems sumokėti visą nukentėjusiajam išmokėtą sumą, mano manymu, yra pasityčiojimas. Jie nė neįsigilinę į policijos pateiktą protokolą man pareiškė kaltinimus, kuriuos pareigūnai atmetė, o tuo remdamiesi reikalavo, kad sumokėčiau jiems daugiau kaip 200 eurų.

Žinoma, jei būčiau supanikavęs, matyt, taip ir būčiau sumokėjęs tą sumą, tačiau šį kartą buvau apdairesnis, susisiekiau su bendrovės atstove, kuriai paaiškinus situaciją ji man pasakė, kad tokiu atveju nieko mokėti nereikia. Kadangi turėjau raštišką nurodymą pinigus sumokėti, paprašiau, kad man būtų atsiųstas raštiškas nurodymas, jog ši prievolė yra atšaukta ir nesumokėjus mano duomenys nebus perduoti antstoliams. Praėjus kelioms valandoms sulaukiau elektroninio laiško, kuriame buvo neoficialiai parašyta, kad aš draudimo bendrovei skolingas nesu“, – aiškino Georgijus.

Vyras teigė, kad būtent darbuotojos tonas, kuri labai greitai sutiko, jog jam mokėti nieko nereikia, sukėlė abejonių, ar tokie prašymai, padengti bendrovės patirtas išlaidas, visais atvejais būna teisingi ir teisėti, mat darbuotoja nekvestionavo to, ką jai papasakojo Georgijus.

Visi nurodymai – teisėti

Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė teigė, kad draudimo bendrovė, priimdama sprendimą dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos išmokos susigrąžinimo iš eismo įvykio kaltininko, visada vadovaujasi policijos pateiktais dokumentais ir išvadomis apie eismo įvykio kaltininko padarytus KET pažeidimus.

„Jeigu vairuotojui policija neskyrė baudos už pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau vairuotojas gavo draudiko pretenziją šiuo pagrindu, vairuotojas apie tai turėtų informuoti draudimo bendrovę. Retais atvejais taip gali nutikti, pavyzdžiui, kai pakeičiamas sprendimas dėl vairuotojo padarytų KET pažeidimų ir draudikas nebūna gavęs šios informacijos. Jeigu policija po detalesnio tyrimo nustato, kad vairuotojas nepasišalino iš įvykio vietos arba tai padarė netyčia, draudimo bendrovė nebeprašo atlyginti nuostolių. Sąžiningas žalų reguliavimas yra mūsų pareiga, todėl visais atvejais, kai kyla klausimų, rekomenduojame su mumis susisiekti“, – teigė G. Jasaitė.

Nesusipratimus ragina spręsti bendraujant

Žalų grupės vadovė aiškino, kad nusprendus, jog avarijos kaltininkas turi sugrąžinti draudimo bendrovės nukentėjusiajam sumokėtą draudimo išmokos dydį, vairuotojui siunčiamas laiškas, kuriame žalą prašoma atlyginti per 14 dienų nuo laiško išsiuntimo dienos. Vis dėlto ji pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai laiškas smarkiai vėluoja, pavyzdžiui, dėl „Lietuvos pašto“ darbo sutrikimų ar dėl to, kad pašto darbuotojas negalėjo įteikti gavėjui registruotos pašto siuntos ir kitų įvairių nuo draudimo bendrovės nepriklausančių priežasčių.

„Tokiais atvejais laiško gavėjui susisiekus su mūsų draudimo bendrove, visada suteikiamas papildomas, ne trumpesnis kaip 14 dienų terminas skolos sumokėjimui, o jeigu skolininkas neturi finansinių galimybių skolą sumokėti per šį laikotarpį, suteikiama galimybė skolą atlyginti dalimis. Niekada nereikalaujame žalą atlyginti per 2 dienų terminą“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

G. Jasaitė aiškino, kad atvejai, kai skolą tenka išieškoti – reti. Vis dėjo, jų pasitaiko. Draudiko atstovė teigė, kad jei vairuotojas laiku neatlygina žalos, byla būna perduodama skolų išieškojimo partneriui. Tais atvejais, kai skolininkai neatsiliepia į skolų išieškotojų išsiųstas pretenzijas arba nepagrįstai ginčija skolos pagrindą ar dydį, byla perduodama advokatams dėl skolos priteisimo teisme.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atlyginti nuostolius prašoma tik tais atvejais, jei vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir policija už šį KET pažeidimą paskyrė baudą.

„LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje yra numatyta ir daugiau atvejų, kada vairuotojas įpareigojamas padengti draudimo patirtus nuostolius, pavyzdžiui, vairavo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonės, padarė žalos tyčia ir kt. Tokiais atvejais vairuotojams taip pat siunčiame pretenzijas dėl žalos atlyginimo“, – sakė G. Jasaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.