Eismas

2021.06.14 13:01

Spūstys prie Liepkalnio sankryžos vairuotojus varo iš proto, bet savivaldybė pabrėžia – tai ir pasirinkimų pasekmė

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.06.14 13:01

Spūstys neabejotinai tampa vienu didžiausių vairuotojų galvos skausmų, o tai patvirtina ir sostinės vairuotojai, kiekvieną dieną važiuojantys Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryža. Nors per karantiną transporto srautai miestuose – mažesni, vairuotojai tikina, kad kai kuriomis dienomis norint įveikti minėtą sankryžą prireikia net valandos, o kai kuriems spūstyse tenka laukti ir dar ilgiau.

Stovėti spūstyse tenka ilgiau nei valandą

Nors gegužės pradžioje buvo atidarytas tunelis, leidžiantis iš Žirnių gatvės išvažiuoti tiesiai į Minsko plentą ir atvirkščiai, vos įvedus pokyčius, šalia šios sankryžos nusidriekė automobilių eilės. Vairuotojai piktinosi, kad net ir tada, kai buvo dvi laikinos žiedinės sankryžos, eismas vyko sklandžiau nei įvykdžius pakeitimus, o norintys pasukti į Liepkalnio gatvę yra priversti laukti spūstyse.

Socialiniuose tinkluose taip pat netrūksta vairuotojų pasipiktinimų, mat kai kurie aiškina, kad eilės nusidriekia net nuo Minsko plente įsikūrusios parduotuvės „Tanagra“, o dėl to tenka laukti labai ilgai.

„Kas darosi Liepkalnyje, nes kamštis beveik nuo „Tanagros“ link Vilniaus“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ rašė Andrius.

„Rinkitės kitą kelią. Beveik nejudam“, – rašė kitas vairuotojas.

„Nuo „Tanagros“ iki tunelio šiandien teko stovėti 2,5 val.“ – antrindama likimo broliams rašė Evelina.

Laukti liko nebedaug

Robertas Markovskis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo organizavimo skyriaus vadovas, teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šioje sankryžoje vis dar tenka kęsti spūstis, yra vis dar vykdomi kelio remonto darbai.

„Eismo organizavimas tunelyje ir šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje nėra baigtas, nes kiekviena kryptimi, išskyrus Žirnių gatvę, vis dar yra uždarytų eismo juostų. Darbai vykdomi etapais. Pirmasis ir didžiausias etapas buvo sudaryti sąlygas vairuotojams važiuoti tuneliu iš Minsko plento į Žirnių gatvę. Antrojo etapo metu panaikinant žiedines sankryžas buvo įrengtas reguliavimas šviesoforais, o šie pakeitimai, kaip ir planuota, įgyvendinti gegužės 15 dieną. Vėliau, nuo gegužės 15 iki 23 d., buvo asfaltuojama viena Liepkalnio gatvės dalis, važiuojant stoties link, dėl to važiuojamoji kelio dalis buvo dar labiau susiaurinta. Dabar vykdomas trečias etapas, jo metu asfaltuojama kita Liepkalnio gatvės pusė“, – darbų eigą dėstė Eismo organizavimo skyriaus vadovas.

R. Markovskis aiškino, kad kelio tiesimo, o kartu ir saugumo salelės įrengimo darbai Liepkalnio gatvėje jau netrukus bus baigti, todėl vairuotojai jau greitai galės naudotis šiuo metu uždarytomis eismo juostomis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad papildomų eismo juostų atidarymas buvo numatytas liepos viduryje, tačiau dėl pakankamai sparčiai ir sklandžiai vykdomų darbų šio pokyčio vairuotojai gali tikėtis ir anksčiau.

„Darbų grafike numatyta, kad sankryža sklandžiai turi funkcionuoti jau liepos viduryje, o apskritai visi darbai, įskaitant ir želdinimo darbus, turi būti baigti iki rugsėjo 9 dienos. Vis dėlto tikėtina, kad atlaisvinti eismo juostas galėsime anksčiau, nei planuota“, – teigė savivaldybės įmonės atstovas.

Spūstys susidaro dėl kelių priežasčių

Eismo organizavimo skyriaus vadovas pabrėžia, kad ties išsukimu iš Minsko plento, kur šiuo metu nusidriekia didžiausios spūstys, jau netrukus bus atidaryta dar viena – trečioji eismo juosta, ji padės pasiskirstyti srautams, o vairuotojai iš anksto, priklausomai nuo to, ar nori važiuoti tiesiai, ar pasukti į kairę arba dešinę, galės užsiimti reikiamą eismo juostą.

„Kai bus daugiau eismo juostų, važiavimas bus daug patogesnis. Tiesa, pastebime ir kitą tendenciją, kuri turi įtakos didesnių spūsčių susidarymui, tačiau tikime, kad ilgainiui tai bus išspręsta. Nemažai navigacijos sistemų sunkiasvoriam transportui, Minsko plentu važiuojančiam miesto kryptimi, vis dar nurodo laikytis dešiniausios eismo juostos, kaip kad buvo vadovaujantis senąja tvarka, ir taip jį nukreipia ne į tunelį, o sankryžos link“, – aiškina R. Markovskis.

Pašnekovas teigia, kad pastebėję tokį sunkiasvorio transporto judėjimą Eismo organizavimo specialistai su rangovais jau suderino papildomus nuorodų ženklus, kad srautai būtų paskirstyti teisingai.

Eismo pralaidumą mažina ir patys vairuotojai

Tiesa, R. Markovskis atkreipia dėmesį, kad analizuojant spūsčių susidarymo priežastis išryškėja ir kita tendencija. Mat nors eismo judėjimas daugiausia yra suvaržytas dėl vykdomų kelio remonto darbų, vis tik sankryžos pralaidumui neigiamos įtakos turi ir pašaline veikla prie vairo užsiimantys vairuotojai.

„Pastebime, kad kai kas nors aplinkui vyksta, vairuotojai greitai į tai pradeda koncentruotis labiau nei į eismo judėjimą, o dėl to uždelsia pajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, todėl per vieną ciklą sankryžą kerta mažiau transporto priemonių, nei turėtų“, – pažymi specialistas ir priduria, kad panašių problemų kyla ir dėl vairuotojų įpročio prie vairo naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.