Eismas

2021.05.19 12:11

Seimas svarsto įvesti prabangių automobilių mokestį: ar verslams tikrai reikia prabangių „Lamborghini“ ir „Ferrari“?

atnaujinta 13.35
Sniegė Balčiūnaitė, BNS, LRT.lt2021.05.19 12:11

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstė siūlymą įvesti prabangių automobilių mokestį – jis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės vertę bei galią.

„Prabanga savaime nėra joks blogis ar tuo labiau nusikaltimas. Tačiau teisingumo vardan svarbu užtikrinti, kad įsigyjant prabangius automobilius nebūtų piktnaudžiaujama valstybės teikiama parama ir būtų tinkamai sumokėti mokesčiai“, – tvirtino komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, „mokesčių moralės tikslais" reikėtų įvertinti poreikį įvesti tokį mokestį.

Komiteto duomenimis, „Regitroje“ pernai įmonių vardu įregistruoti 1229 nauji automobiliai, kurių kiekvieno vertė viršijo maždaug 50 tūkst. eurų, už juos sumokėta daugiau nei 102 mln. eurų. Įsigyta virš 250 BMW, 150 „Mercedes“, 160 „Porsche“, 47 „Bentley“, ir trys „Ferrari“ bei keturi „Lamborghini“.

M. Majauskas nurodė, kad Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ketinama prašyti įvertinti, ar jie nėra naudojami privatiems poreikiams.

„Pasitvirtinus įtarimams, jo nusidėvėjimo ir išlaikymo sąnaudos neturėtų mažinti apmokestinamojo pelno. Jeigu paaiškėtų, jog turtas priskirtinas darbuotojo pajamoms natūra, tai tokios turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos turėtų būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos“, – sakė jis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė teigė, kad per pastaruosius 2 metus Lietuvoje buvo įsigyti 146 krovininiai „Audi Q7“ automobiliai. Ji aiškino, kad tokių atvejų yra ir daugiau, mat patys gamintojai, tiek „Audi“, tiek, pavyzdžiui, „Porsche“ kai kuriuos savo modelius pripažįsta, kaip krovinines transporto priemones.

„Tam, kad įrodytume, jog tai yra asmeninis poreikis, turime būtis sekliais. Tai esame ne kartą sakę tiek Prezidentūroje, tiek Vyriausybėje. Tačiau šiuo metu einame kitu keliu ir siekiame įrodyti tokių automobilių ekonominį nenaudingumą. Jau esame atsirinkę įmones ir pradėję tikrinimus. Tačiau, ar reikia riboti ir mažinti prabangos prekes įskaityti leidžiamus atskaitymus, tai mūsų atsakymas būtų taip, tik klausimas ar to neleisti visai, ar leisti tik kažkokią dalį“, – aiškino E. Janušienė.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipė dėmesį, kad automobilių gamintojams patiems lengviesiems automobiliams suteikiant krovininių transporto priemonių kategoriją, kyla rimta problema, mat įsigydami prabangius automobilius skirtus asmeniniams poreikiams juridiniai asmenys gauna mokestines lengvatas. Anot jo, remiantis Transporto saugos administracijos žiniomis, pakeisti tokio automobilių kvalifikavimo neįmanoma.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas aiškino, kad Lietuvoje, vien 2019 m., 77 proc. automobilių, kurių vertė buvo didesnė nei 50 tūkst. eurų, įsigijo juridiniai asmenys. 2020-aisiais tokių automobilių juridinių asmenų vardu buvo įregistruota 76 proc., o šiais metais beveik 80 proc. prabangių automobilių vėl įsigyja būtent juridiniai asmenys.

„Kokia veikla užsiima kompanija, kuriai reikia „Ferrari“ ar „Lamborghini“ jei tai nėra automobilių nuomos ar pramogų paslaugas teikiančios įmonės. Kam juridiniams asmenims reikia 47-ų „Bentley“ automobilių, kaip tai yra susiję su jų tiesiogine veikla. Atkreipsiu dėmesį, kad mes kalbame apie tai, jog senelis su „Passat“ moka registracijos mokestį, tačiau tuo tarpu juridinis asmuo nusipirkęs prabangų automobilį, kartais ne tai, kad nemoka to mokesčio, tačiau dar ir susimažina jį mažindamas savo pelno mokestį ir įtraukdamas jį į sąnaudas. Manau, kad šiuo atveju teisingumas krypsta skirtingomis kryptimis“, – aiškino M. Majauskas.

A. Klerauskas aiškino, kad tokios situacijos susidaro dėl to, kad nėra jokių numatytų ribojimų ir tik pati įmonė renkasi, kokį automobilį ji nori įsigyti. Negana to, nėra ribojama ir tai, kad įmonės automobilis turėtų būti naudojamas tik darbo tikslais.

„Įmonės neteikia, kad automobilius naudoja tik veiklos vykdymui. Kaip taisyklė būna tam tikra dalis tų, vadinkime, priskaičiavimų, kad vienas ar kitas automobilis dalinai naudojamas ir privatiems poreikiams. Kaip su tuo kovoti? Na kaip jau buvo minima – reikia daryti tam tikras korekcijas tam tikruose teisės aktuose“, – aiškina A. Klerauskas.

Taip pat siūloma išsiaiškinti, ar įmonės, prieš įsigydamos prabangius automobilius, buvo įtrauktos į nukentėjusių bendrovių sąrašą arba joms buvo skirta mokestinė parama.

M. Majauskas sako, kad tokiu atveju bus prašoma įvertinti, ar tokios įmonės neturėtų būti išbrauktos iš nukentėjusių sąrašo, o parama – sugrąžinta į valstybės biudžetą.

Be kita ko, siūloma uždrausti į sąnaudas įtraukti prabangių automobilių įsigijimą ir jų išlaikymo išlaidas.

Šis klausimas pakartotinai bus svarstomas po kelių savaičių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.