Eismas

2021.05.07 20:40

Transporto pasikeitimai: šimtai milijonų eurų, nauji iššūkiai ir galimybės Lietuvai

LRT.lt2021.05.07 20:40

Europa iš peties imasi keisti transporto sektorių. Taip paprastai būtų galima apibūdinti lyg iš gausybės rago į Senojo žemyno valstybių teisės aktus gulančias programas ir reglamentavimus, kad iki šio dešimtmečio pabaigos pastebimai būtų sumažintas vienas didžiausių taršos šaltinių, skelbiama „Velocita“ pranešime žiniasklaidai.

Numatomos šimtamilijoninės investicijos turėtų padėti milžiniškos transformacijos pamatus – mažiau taršių degalų gamybos, daugiau ekologiškesnių automobilių infrastruktūros: nuo elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros iki biometano dujų sunkiajam transportui gamybos. Specialistų teigimu, šiose paskatų lenktynėse puikią progą turi ir Lietuva, kuriai, be ekologinio aspekto, kartu veriasi ir naujų galimybių vietos verslams.

Vienas svarbiausių akcentų – biometanas

Transportas, išskiriantis beveik ketvirtadalį Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), yra pagrindinė miestų oro taršos priežastis. Daugiausiai teršalų išmeta kelių transportas, pro kurio duslintuvus į orą patenka šiek tiek daugiau nei 70 proc. ŠESD. Todėl su šia problema Europos Sąjungos valstybės užsimojo kovoti iš peties – siekia, kad iki dešimtmečio pabaigos transporto tarša sumažėtų beveik trečdaliu.

Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 metams (NEKSVP) nurodyta viena svarbiausių transporto sektoriaus transformacijos krypčių – integruoti alternatyvių rūšių degalus mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip savaime mažinti taršą.

Finansų ministerijos balandį pristatytame ekonomikos gaivinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ taip pat numatyta plėsti elektromobilių įkrovimo ir alternatyvių degalų papildymo stotelių infrastruktūros tinklą. Iš viso žaliajai pertvarkai iki 2030 metų pagal šį planą numatyta skirti net 823 mln. eurų.

Iš jų alternatyvių degalų – biodegalų, biometano ir vandenilio – gamybai skatinti bus nukreipta 51 mln. eurų. Šis planas paskutinę balandžio dieną teikiamas tvirtinti Europos Komisijai ir nuo rudens bus pradėtas įgyvendinti.

Daugiau nei du dešimtmečius alternatyviais degalais varomą komercinį transportą vystančios bendrovės „Iveco“ prekės ženklo Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis sako, kad pagrindiniuose kovos su tarša ir klimato kaita dokumentuose biometanas pabrėžiamas ne be reikalo. Eksperto teigimu, visoje ES pripažįstama, kad mažinant sunkiojo transporto emisijas gamtinės dujos yra pagrindinis kelias siekiant užsibrėžtų Europos tikslų net iki 2040 metų.

Jo žodžius patvirtina ir NEKSVP išvada, kuri konstatuoja, kad „suskystintų gamtinių dujų kaip kuro naudojimas – tai vienintelė šiuo metu egzistuojanti „švari“ technologija sunkiajame transporte. Lyginant su lengvuoju transportu, kitų alternatyvių technologijų sunkiajame transporte nėra, o sprendimai dėl taršos mažinimo turi būti priimti jau šiandien.“ Dokumente pažymima, kad atsinaujinančių energijos išteklių ir suskystintų gamtinių dujų sinergija yra viena iš perspektyvių krypčių.

„O šios krypties ašis yra biometanas, tai rodo ir Vakarų Europos valstybių pavyzdžiai. Ten ir transporto gamintojai, ir jį naudojanti pramonė jau praeitą dešimtmetį suprato, kad artimiausiu laikotarpiu efektyviausias būdas pamažu pereiti prie ekologiškesnių technologijų yra gamtinės dujos, konkrečiai – biometanas“, – sako E. Jakubonis. Pašnekovo teigimu, nuosava energetika ateityje turės labai svarbią reikšmę kiekvienai šaliai: biometano gamyba duotų visokeriopą naudą Lietuvos ekonomikai, kuriant nuosavą vidaus produktą, o pridėtinė vertė išliktų šalyje.

NEKSVP numatoma investicinė parama biometano gamykloms įrengti, kad iki 2030 metų atsirastų nauji gamybos pajėgumai, užtikrinantys 81,5 kTNE biometano tiekimą vietos rinkai kasmet. Būtų finansuojami šių biometano dujų gamybos įrenginiai, įskaitant ir biodujų išvalymo.

Lietuvoje biodujos gaminamos ir dabar, bet biometanui išgauti reikalingi tolesni technologiniai procesai, kurie papildomai kainuoja. Tačiau jį naudojantys automobiliai CO2 išmetimą sumažina iki minimumo, nekalbant apie tai, kad 90–95 proc. apribojamos ir kitų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų ir pan. – emisijos.

„Mažiau tarši suskystintomis arba suslėgtomis dujomis varomų sunkvežimių ateitis labiausiai siejama su biometanu, leidžiančiu iki 95 proc. sumažinti CO2 emisijas. Gamintojai šiems degalams jau pasiruošę, klausimas, ar institucijos pasirengusios skatinti infrastruktūrą ir degalų naudojimą. Kad papildomi kaštai galutinėje grandinėje nenugultų ant vartotojų pečių, manau, alternatyviais degalais besinaudojančiam verslui bent pradiniame taške reikalingos subsidijos ar mokestinė paskata“, – teigia komercinio transporto rinkos ekspertas Gintautas Šutavičius.

Svarbus vaidmuo ateities energetikoje ir žiedinėje ekonomikoje

Biodujos yra vienas iš svarbių atsinaujinančių energijos išteklių. Jas gali būti naudoti kogeneracinės jėgainės (šilumai ir elektrai gaminti), o iš jų technologiškai išgaunamos švaresnės biometano dujos – tiekiamos į gamtinių dujų tinklus arba naudojamos kaip transporto degalai. Pastaraisiais metais pasaulyje intensyviai vystoma biometano gamyba iš biomasės ir jos atliekų.

„Didžiausias potencialas tradiciškai siejamas su biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų, ypač mėšlo, augalininkystės produkcijos likučių, organinių namų ūkių ir pramonės atliekų bei nuotekų. Italijos ar Prancūzijos pavyzdžiai rodo, kad biodujų gamyba gali tapti nemenka žemės ūkio sektoriaus ir regioninės plėtros paspirtimi, sprendžiant verslo, aplinkosaugos, socialinius klausimus: oro taršos mažinimo, užimtumo, pridėtinės vertės didinimo, žiedinės ekonomikos procesų“, – vardija E. Jakubonis.

Tarptautinės energetikos agentūros vykdomojo direktoriaus Fatiho Birolio teigimu, biodujos ir biometanas gali būti svarbūs tvariai energetikos ateičiai. Šių dujų gamyba ir naudojimas neatsiejami nuo žiedinės ekonomikos idėjos, pasak kurios, ištekliai būtų nuolat pakartotinai naudojami, o augantys energijos poreikiai – patenkinami užtikrinant didesnę naudą aplinkai.

„Vyriausybės, siekdamos sparčiau pereiti prie švarios energijos, neturėtų pamiršti tokių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių biometano ir biodujų. Be kitų privalumų, jie taip pat suteikia galimybę kaimo bendruomenėms ir pramonei prisidėti prie energetikos sektoriaus pertvarkos“, – agentūros svetainėje cituojamas jos vadovas.

Planuojama parama

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik elektros energijos ir šilumos gamybai pritaikyti biodujų gamybos įrenginiai, o biometano gamyklų nėra. Vis dėlto siekiant maksimalios biodujų potencialo naudos NEKSVP siūloma perorientuoti: iš elektros ir šilumos gamybos į išvalymą ir tiekimą į gamtinių dujų tinklus.

Tokia priemonė leistų greičiausiai išnaudoti dabartinę infrastruktūrą ir tikėtis, kad Lietuvos rinkoje biometano dujos atsiras 2022 m. Tam numatoma tiek investicinė parama biodujų valymo įrenginiams statyti ir įrengti jau veikiančiose biodujų jėgainėse, tiek naujiems gamybos šaltiniams sukurti.

Kartu planuojama parama suslėgtomis gamtinėmis ir (ar) biometano dujomis varomoms viešojo, komunalinių paslaugų ar kitas komercines paslaugas teikiančioms transporto priemonėms įsigyti, taip pat numatoma įpareigoti gamtinių dujų stotelių transporto operatorius tiekti nustatytą dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį.

NEKSVP skaičiuoja, kad iš viso sektoriui skatinti prireiks 385 mln. eurų, iš kurių viešųjų lėšų dalis iš ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei Klimato kaitos programos sieks apie 178 mln. eurų.

Būtent pagal šią programą netrukus Lietuvoje turėtų išdygti pirmosios biometano gamyklos. Po paraiškų vertinimo šių metų vasarį patvirtinti ir finansavimą gavo keturi projektai, kuriems pagal minėtą programą skirta 8 mln. eurų. Palyginti: ES biometano gamyklų skaičius jau viršijo 700, per paskutinius penkerius metus išaugo dvigubai.

Klimato kaitos programos lėšomis auga ir dujinio viešojo transporto apimtys. Pavyzdžiui, UAB „Kauno autobusai“ artimiausiu metu iš šio fondo gaus 10 mln. eurų dotaciją hibridiniams dujiniams autobusams įsigyti.

NEKSVP politikos priemonių plane taip pat numatyta teikti subsidijas verslo įmonėms suskystintomis gamtinėmis dujomis varomo transporto priemonių įsigijimo kaštams kompensuoti. Planuojama, kad iki 2030 metų būtų subsidijuojama iki 1000 tokių automobilių per metus, suteikiant vienkartinę negrąžinamą fiksuoto dydžio subsidiją.

Be to, valstybės lėšomis numatyta skatinti įrengti suskystintų gamtinių dujų užpildymo stoteles šalies teritorijoje, kompensuojant 50 proc. dviejų stotelių įrengimo lėšų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.