Eismas

2021.02.24 11:40

Planus visus lietuvius susodinti į elektromobilius iki 2040 m. ekspertai daužo į šipulius: jie gali likti tik popieriuje

Marius Eidukonis, LRT.lt2021.02.24 11:40

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę pristatė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, joje nurodoma, kad, norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Lietuvoje reikėtų siekti, kad kuo daugiau transporto priemonių keliuose naudotų atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamą energiją. Didžiausios ambicijos transporto sektoriuje – iki 2040 metų visi turėtume persėsti į elektromobilius. Ekspertai tokius ministerijos planus vadina ambicingais, tačiau be konkrečių priemonių, daugiausia finansinių, tokie planai liks tik popieriuje.

Lietuviai labiausiai myli dyzelį

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę pristatė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, joje nurodoma, kad, norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Lietuvoje reikėtų siekti, kad kuo daugiau transporto priemonių keliuose naudotų atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamą energiją.

Plane skelbiami tikslai ambicingi – 2030 metais privačių pirkėjų Lietuvoje įsigyjami elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc., o įsigyjami komerciniai automobiliai – 100 proc. Iki 2040 metų šalies keliuose turėtų nelikti transporto priemonių su vidaus degimo varikliu. Ministerija automobilių parko kaitą suskirsčiusi penkerių metų etapais. Taigi 2030-aisiais 50 procentų visų nupirktų elektromobilių turėtų būti elektriniai.

VĮ „Regitra“ vasario 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota apie 1,5 mln transporto priemonių. Iš jų tik 2613 elektromobilių. Savo parengtoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje ministerija nurodo, jog tikisi, kad 10 proc. visų nekomercinių parduotų automobilių 2025-aisiais bus elektromobiliai.


Autoplius.lt atstovai kas ketvirtį skaičiuoja, kiek Lietuvoje parduota naujų ir naudotų automobilių. Apibendrindami 2020-uosius, jie pateikia štai tokius skaičius: per praėjusius metus Lietuvoje buvo užfiksuota 324,7 tūkst. sandorių. Daugiau kaip 200 tūkst. sandorių įvyko šalies viduje, tai reiškia, kad pasikeitė Lietuvoje esančio automobilio savininkas. Į Lietuvą naujai buvo atvežta beveik 128 tūkst. automobilių ir įvyko apie 43 tūkst. naujų automobilių pirkimo sandorių. Galime įvertinti, ir kokiais degalais varomi automobiliai 2020 metų paskutinį ketvirtį buvo importuoti į Lietuvą. Didžiausia dalis – 73,3 proc. – buvo varomi dyzelinu, 20 proc. benzinu ir tik 6,6 proc. alternatyviais degalais.

Stringanti tvarka

„Deels on wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę kritikuoja nevyniodamas žodžių į vatą. „Aš nesuprantu, ką reikia vartoti, kad sugalvotum tokį planą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nesugeba sutvarkyti finansinės paramos įsigyjantiems elektromobilius dabar, o Aplinkos ministerija tikisi, kad po dvidešimtmečio mes visi jais važinėsime. Gal būkime realistai?“ – vertindamas parengtą darbotvarkę sakė L. Boguševičius.

Jam antrina ir Autoplius.lt atstovas Gintenis Dauparas. „Pavyzdžiui, kalbant apie iki šiol teiktas subsidijas, jau seniai buvo žinoma, kad galimybė jas gauti baigiasi 2021 vasario 1d. Buvo galima pasiruošti tolimesniam etapui. Tačiau tai padaryta nebuvo ir šiuo metu vis dar aiškumo nėra“, – komentuoja automobilių rinkos specialistas.

L. Boguševičius sako, kad iki vasario 1 dienos norintys gauti valstybės subsidijas už elektromobilio įsigijimą tvarkydami dokumentus turėdavo užgaišti mažiausiai porą dienų, o pati subsidijavimo tvarka pilna netikslumų.

„Kai verslo subjektas perka naują automobilį, jis gali rinktis lizingą su likutine verte arba išperkamąją nuomą. Jeigu pasirenkamas pirmas variantas – viskas gerai, tačiau jeigu antras, išperkamoji nuoma, – ne. Iš principo tai tokia pati paslauga, tik skirtingai įvardijama buhalteriškai, tačiau iki vasario 1 d. galiojusioje subsidijavimo tvarkoje pasirenkantys elektromobilius per išperkamąją nuomą subsidijos negaudavo vien dėl to, kad pasirinktoje elektromobilio įsigijimo finansavimo formoje buvo žodis „nuoma“. Tai absurdas“, – piktinosi pašnekovas.

Šaltiniai subsidijoms elektromobiliams įsigyti

G. Dauparas atkreipia dėmesį, kad bus labai svarbu, ir kokius elektromobilius siūlys gamintojai. „Tam, kad vairuotojai galėtų rinktis elektromobilius, pirmiausia jie turi turėti iš ko pasirinkti. Taip pat negalime nuvertinti ir naudotų elektromobilių importo, nes naudotų automobilių importuojama kelis kartus daugiau. Todėl iš dalies elektromobilių skvarba priklausys nuo to, kaip jiems seksis vakarų Europos rinkose“, – sako automobilių rinkos analitikas.

Reikalingas ne vienas ir ne dešimt milijonų

L. Boguševičius tvirtina, kad valstybė siekdama skatinti elektromobilių įsigijimą ir norėdama pasiekti tokius tikslus, kurie įvardijami Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje, turėtų galvoti apie didesnį elektromobilių įsigijimo subsidijavimą.

„Paskaičiuokime. Pernai į Lietuvą įvežta pirmą kartą registruoti 128 tūkst. naudotų automobilių, buvo įsigyta apie 43 tūkst. naujų transporto priemonių. Taigi iš viso – 170 tūkstančių. 10 proc. nuo šio skaičiaus yra 17 tūkstančių. Dabar subsidija elektromobiliui įsigyti siekia apie 4000 eurų. Elektromobilis turi būti ne senesnis nei 5 metai. Taigi, jei tikėtume, kad automobilių įsigijimo mastai 2025-aisiais bus tokie patys, o Aplinkos ministerija nori, kad 10 procentų nupirktų transporto priemonių būtų elektromobiliai, tegul paruošia 68 mln. eurų“, – savo skaičiavimais pasidalijo pašnekovas.

Priminsime, kad 2021 m. Aplinkos ministerija subsidijoms elektromobiliams įsigyti yra numačiusi vos 3 mln. eurų. Jeigu subsidijos dydis išliks toks pats – 4000 eurų, tai ja galės pasinaudoti 750 elektromobilių pirkėjų. Per 2020 metus pirmą kartą registruotų Lietuvoje elektromobilių skaičius siekė 1184. Jeigu skaičius išliks panašus (visgi tikėtina, kad jis augs, nes tokios tendencijos vyrauja jau kelerius metus), tai pasinaudoti subsidija galės ne visi elektromobilių pirkėjai. „Galite tik įsivaizduoti, apie kokio dydžio subsidijas iš valstybės biudžeto turime kalbėti, jeigu norime, kad 2030 metais pusė visų transporto priemonių būtų varomos elektra“, – apibendrina L. Boguševičius.

Dar vienas svarbus aspektas, kalbant apie elektromobilių parko augimą šalyje, yra jiems reikalingos infrastruktūros plėtra. „Netgi esant dosnioms subsidijoms pirkėjai gali vengti įsigyti elektromobilius, jei jais naudotis bus sudėtinga dėl prastos infrastruktūros. Tikėtina, kad elektromobilio kaina mažės dėl technologinio progreso, todėl gali būti racionalu valstybės investicijas labiau nukreipti į infrastruktūrą“, – tvirtina G. Dauparas.

Infrastruktūros iššūkiai

Su tokia nuomone nesutinka „Ignitis“ e. mobilumo produkto vadovas Andrius Šeršniovas. Pasak jo, sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad elektromobilius būtų patogu naudoti šalyje, pakaktų daugiausia pusantrų metų.

„Lietuva turi gerai išvystytą elektros skirstomąjį tinklą, jo potencialas nėra iki galo išnaudotas. Dėl šios priežasties vystyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą yra gerokai paprasčiau nei kitose Europos šalyse. Net jeigu ir visi Lietuvoje eksploatuojami lengvieji automobiliai taptų varomi elektra, dabartinis tinklas su santykinai nedidelėmis modifikacijomis puikiai atitiktų jų įkrovimo poreikius“, – įsitikinęs LRT.lt kalbintas specialistas.

Nors Lietuvos skirstomasis elektros tinklas ir yra gerai išvystytas, tačiau, kalbant apie elektromobilių įkrovimą namuose, pasak A. Šeršniovo, problema tampa galios trūkumas, nes statistinis namų ūkis neturi pakankamai galios elektromobilio įkrovimo poreikiui užtikrinti, todėl tenka perdaryti turimus elektros įvadus didinant galią. „Kita vertus, įsirengus dvikryptę (angl. V2G) įkrovimo stotelę, elektromobilį galima naudoti ne tik įkraunant, bet ir iškraunant elektros energiją. Tokiu būdu elektromobilis gali tiekti elektros energiją namų ūkiui elektros tinklo sutrikimų metu“, – teigia A. Šeršniovas.

Apie nepakankamus elektros pajėgumus krauti elektromobilius daugiabučių kiemuose ar požeminiuose garažuose kalba ir L. Boguševičius. „Net ir naujai statomuose namuose statytojai įrengia per mažus elektros įvadus, o tai reiškia, kad vienu metu galima krauti vos keturis elektromobilius. Jeigu name 60 butų ir kokie 75 proc. jų gyventojų turi elektromobilį, paskaičiuokime, kiek stotelių reiks. Infrastruktūra ir finansinės subsidijos įsigyjantiems elektromobilius turi žengti koja kojon. Mes negalime sakyti, kad dabar teiksime subsidijas elektromobiliams įsigyti, o tada rūpinsimės infrastruktūra. Toks kelias nieko gero nežada“, – įsitikinęs L. Boguševičius.

„Ignitis“ e. mobilumo produkto vadovas, kalbėdamas apie viešą krovimą, atkreipė dėmesį, kad gali atsirasti galios trūkumas tam tikrose specifinėse vietose. „Pavyzdžiui, tradicinės įkrovimo stotelės galios poreikis yra maždaug 30 kW, o itin greito įkrovimo stotelės vieno taško galia gali siekti 350 kW. Jeigu tokių taškų vienoje vietoje poreikis didesnis, įvado galios poreikis gali siekti ir 1 MW. Tad nors techninių kliūčių tokiu atveju ir nėra, tačiau tam būtinos nemažos investicijos ir tikrai dėl kaštų ir naudų santykio ne visur bus įmanoma tokį poreikį patenkinti“, – sako A. Šeršniovas.