Eismas

2021.02.23 15:54

Automobilių kelių direkcijos planams mokestį rinkti specialia programėle – verslo kritikos strėlės

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.23 15:54

Lietuvai pereinant prie naujo rinkliavos už kelius modelio, Kelių direkcija sumanė pirmoji Europoje iš komercinio transporto mokestį rinkti išmaniąja programėle. Tačiau verslas įtaria, kad keičiami planai bus naudingi dabar konkursus laiminčioms kelioms įmonėms. Ir abejoja, ar programėlę įmanoma pritaikyti itin sudėtingai sistemai. Esą naujovei nepasiteisinus, valstybė ir toliau kasmet praras po 70 milijonų eurų.

Ne tik greičiui matuoti, tikrinti techninės apžiūros galiojimą ar draudimą. Kamerų sistema visų pirma skirta kontroliuoti, ar komercinis transportas turi galiojančią vinjetę ir moka kelių naudotojo mokestį.

Automobilių kelių direkcija sako, kad ji dar padės ir sutaupyti, kai po kelerių metų mūsų šalis pereis prie Europoje įprasto modelio – iš vežėjų imti už nuvažiuotus kilometrus, o ne, kaip yra dabar, už parą ar metus.

Žinios. Lietuvai užsimojus kelių mokestį rinkti išmaniąja programėle – verslo susirūpinimas

„Mes transformuojamės iš laikinės į atstuminę sistemą ir dalis komponentų yra naudojami ir tinkami“, – LRT TELEVIZIJAI sako Automobilių kelių direkcijos atstovas Darius Ražinskas.

Vadinama „E-tolling“ sistema Lietuvoje turėtų veikti jau 2023-aisiais, anksčiau skaičiuota, kad tam prireiks apie 90 mln. eurų. Tačiau direkcija sako, kad tą galima padaryti kone perpus pigiau, tik jei bus renkamasi ne Europoje įprastas modelis nuvažiuotus kilometrus skaičiuoti palydoviniu ryšiu ar mikrobangų technologija, bet mobiliąja programėle. Ją bus prašoma sukurti verslo.

„Ji yra Lietuvos sąlygomis naudingiausia ekonomine prasme. Reikia žymiai mažiau įrangos ir investuoti į tai. Antras dalykas, telefonai yra kiekvieno mūsų neatskiriama gyvenimo dalis“, – teigia D. Ražinskas.

Verslas stebisi, kodėl direkcija į stalčių deda ankstesnes tarptautinės audito kompanijos rekomendacijas rinktis bendrijos šalyse naudojamus modelius ir visą projektą vykdyti bendradarbiaujant viešajam bei privačiam sektoriams.

Atnaujinus investicinį projektą, direkcijos skelbtą konkursą laimėjo mažoji bendrija, kuri ir pasiūlė mokestį rinktis naujoviškai – mobilia programėle.

Verslas ragina nesiblaškyti, o rinktis patikrintus sprendimus. Ir primenama, kad Lietuva rinkliavos modelį bando turėti jau daugiau nei 10-metį. Per tą laiką prarasta bent 0,5 mlrd. eurų, nes per metus papildomai nesurenkama apie 70 mln. eurų.

„Ar tikrai čia yra ta vieta, kurioje reikia dabar imti iš po stalo kažką klijuoti?“ – svarsto „INFOBALT“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Verslas įžvelgia ir bandymus viešuosius pirkimus skaidyti į mažus, vengiant rimtų tarptautinių kompanijų. Toks modelis itin palankus dabar direkcijos skelbiamus pirkimus laimintiems keliems tiekėjams.

„Darome Frankenšteiną, t. y. kad perkame ne sistemą, kurią turime įdiegti, o perkame atskirus komponentus, bandome jį lipinti iš atskirų dalių. Jei kas nors nesuveiks toje vietoje, tada nei vieno nebus atsakingo, visi rodys pirštais vieni į kitus“, – dėsto jis.

Direkcijos veiklą prižiūrinti Susisiekimo ministerija sako, jog skaidrumo ar galbūt daromų klaidų kol kas nevertina.

„Ministerijos tikslas yra vienas, kad būtų greitai, efektyviai, taupant biudžeto lėšas, ir kad efektas būtų, ir nauda, grįžtamoji grąža kuo didesnė“, – supažindina susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

„Svarbu, kad mes nenusivažiuotume į įvairiausias inovacijas, kurios nėra patikrintos dar Europos Sąjungoje. Tai jeigu vis tik ministerija nuspręstų naudotis programine įranga, kuri nėra dar išbandyta nė vienoje Europos Sąjungoje šalyje, ji tai darytų savo politine atsakomybe“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Verslas įtaria, kad direkcija galbūt manipuliuoja skaičiais, nes jau turimos sistemos ir jų modernizavimas greičiausiai nebus įtrauktas į projekto sumą.