Eismas

2021.02.18 19:22

Dviratininkas žiemą – jau ne retenybė: važiuojama ne tik dėl savo malonumo, bet ir į darbą ar norint ištrūkti iš namų

Gabrielius Grubinskas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.02.18 19:22

Ar spaudžiant šalčiui ir sningant esate matę dviratininką? Vilniaus savivaldybė jų per praėjusį mėnesį teigia užfiksavusi kelis tūkstančius. Dažniausiai žmonės žiemą šia transporto priemone keliauja į darbą ar važinėja savo malonumui, tačiau yra ir tokių, kurie ant dviračio praleidžia visą dieną, nes tai – jų darbo priemonė. Kalbintieji LRT RADIJUI pasakoja, su kokiais iššūkiais susiduria dviratininkai, spaudžiant šalčiui ar gausiai pasnigus.

Žiema reikalauja kitokios priežiūros

Vilnietis Linas kurjeriu dirba daugiau nei metus. Nors iš pradžių sėdo už automobilio vairo, po kurio laiko nusprendė darbą tęsti dviračiu. Ir net šiuo metu, kai temperatūra dažnai krinta žemiau 10 laipsnių šalčio, taip pat sninga ar pusto, jis maistą klientams pristato dviračiu.


„Aš dviračiu važinėjau visuomet. Tada, kai dar nedirbau kurjeriu, irgi važinėjau kasdien, nesvarbu, ar vasara, ar žiema. Metų laikas man nėra labai svarbus“, – tikina kurjeriu dirbantis vilnietis.

Linas pasakoja, kad žiemą dviračio priežiūra kiek kitokia. „Visų pirma, yra kitokios padangos, jos yra žieminės ir dygliuotos. Dalis žmonių dar būna užsideda purvasargius, kad nei sniegas, nei vanduo nekliūtų ant rūbų, batų ir pačio dviračio, – sako jis. – Žinoma, skiriasi tepalas – jis ne vasarinis. Nors turiu ir vasarinio, vežiojuosi jį kuprinėje. Jeigu pradeda žviegti grandinė – pasitepu.“

Labai svarbu tinkama apranga

Skiriasi ir apranga. Pasak pašnekovo, „galioja bendra taisyklė, kaip ir bet kuriam žiemos užsiėmimui ar sportui – daug plonų sluoksnių“.

„Aš naudoju neopreninę striukę, kuri yra neperpučiama. Dar labai svarbu apsaugoti galūnes – tiek avalynė, tiek pirštinės turi būti šiek tiek didesnės. Štai mano batai yra dviem dydžiais didesni, kad būtų oro tarpas.

Dar naudoju specialius antbačius, kuriuos dviratininkai naudoja nuo lietaus, o aš naudoju kaip papildomą šilumos šaltinį. Pirštinės yra dvigubos, vadinamos slidininko pirštinėmis – jos taip pat didesnės, ne mano rankai. Jeigu batai ir pirštinės prispausti – galūnės greit pradeda šalti“, – kaip tinkamai apsirengti ir nesušalti pasakoja kurjeris Linas.

Piko valandos – ne tik automobilininkams

Trijose sostinės vietose, prie pagrindinių dviračių takų, dviratininkus nuolat skaičiuoja specialiai įrengti jutikliai, o virš jų esančiose švieslentėse rodomas per dieną pravažiavusių žmonių skaičius.

Darbo dienos rytą, kai termometras rodo 12 laipsnių šalčio, švieslentėje jau dega skaičius 23. „Susisiekimo paslaugų“ atstovas Jonas Damidavičius teigia, kad per praėjusį mėnesį iš viso šiose vietose užfiksuoti 6 tūkstančiai dviratininkų. Pasak jo, intensyviausias eismas net ir žiemą yra piko valandomis – ryte ir vakare.

„Pikas ir yra tada, kai būna didžiausias transporto priemonių skaičius: nuo 7:30 iki 9:00 ir vakare nuo 16:30 iki 18:00. Tuo metu dviratininkų skaičius taip pat būna didžiausias, nes dviratis tampa vis aktualesnė ir svarbesnė priemonė susisiekimui, ne tik rekreacijai. Žiemą tai ypač pasimato, nes žiemą mažai rekreacinių kelionių vyksta mažai, todėl išryškėja tos kelionės, kurios skirtos darbo tikslams“, – situaciją komentuoja J. Damidavičius.

Pandeminė pramoga

Tuo metu Dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis sako, kad šią žiemą, nors ir šalta, minti dviratį tapo pandemine pramoga.

„Nėra, aišku, tiek, kiek būtų Skandinavijos šalyse arba Olandijoje, kur žmonės kaip važinėjo, taip ir važinėja, nesvarbu – žiema ar vasara. Bet šiaip tai taip – natūralu, kad žmonės šiuo metu, daug laiko praleisdami namuose, stengiasi išeiti į lauką, – pastebi jis. – Vienas iš tų variantų, kai būti ne kartu su draugais, o kažkaip atskirai pasportuoti, išvažiuoti į parką, nebūti kartu su kitais viešajame transporte yra būtent dviratis.“

P. Bakutis priduria, kad išsiruošus kelionei dviračiu būtina pasirūpinti tinkama apranga, kad būtų šilta, bet ne karšta. Be to, savo transporto priemonę reikėtų saugoti nuo druskų.

„Jeigu yra galimybė, nesiūlau naudoti labai gero dviračio važinėjimui per tokius orus, nes tas dviratis gan kenčia, ypač jeigu važiuojama gatvėmis, kurios yra barstomos druska. Grįžti, žiūrėk, namo ir matai, kad jau visa grandinė aprūdijus.

Čia gali būti du dviračio priežiūros klausimo požiūriai. Vienas jų – turiu prastą dviratį ir vos ne visą laiką su juo važinėju, net nekreipiu dėmesio, kad jis visas rudas nuo rūdžių. Antras požiūris yra daugiau laisvalaikio, kai tu parvažiuoji po savaitgalinio pasivažinėjimo, nusiplauni dviratį, nusisausini, vėl susitepi, žodžiu, atlieki visas SPA procedūras dviračiui ir pastatai vėl jį kitam pasivažinėjimui.

Na o važinėjant kiekvieną dieną tikriausiai neišeis tų procedūrų atlikti, nes tiesiog nėra tiek laiko ir, matyt, neapsimoka to laiko taip investuoti“, – pasakoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Takų priežiūra nedžiugina

Dar vienas dviratininkų priešas – pusnys ir provėžos. P. Bakučio teigimu, savivaldybės nuolat raginamos takams dėmesio skirti vos prasidėjus snygiui. Taip, pasak bendrijos pirmininko, būtų užkertamas kelias susidaryti suplūkto sniego sluoksniui ar ledui, o jausdamiesi saugiau – į miestą išriedėtų ir daugiau dviratininkų.

J. Damidavičius iš „Susisiekimo paslaugų“ atsako, kad takų valymu sostinėje rūpinasi trys įmonės, pirmiausia jos valo tuos takus, kur eismas intensyviausias.

„Pirmiausia nuvalo tas magistralines dviračių trasas, paskui jau eina į tas vietines. Aišku, šių metų situacija ypač ekstremali – kai toks kiekis sniego, tai net visus pajėgumus sutelkęs negali staigiai ir operatyviai tų takų nuvalyti.

Be to, neturim, kur to sniego dėti. Jeigu ir valai, tai nenusivalo tas plotis, kuris reikalingas dviratininkams saugiai važiuoti per visą dviračių tako plotį, o nusivalo siauros juostos, kurios nėra tas norimas rezultatas dviratininkams“, – apie gamtos keliamus iššūkius pasakoja „Susisiekimo paslaugų“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas J. Damidavičius.

Pasakojimo apie dviračius žiemą klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.