Eismas

2021.02.13 17:12

Naftos kainoms kylant į viršų, verslininkai jaučiasi įspausti į kampą – nereaguodami gali visai neužsidirbti

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.02.13 17:12

Naftos kaina stiebiasi į viršų – nepaisant įvairiose pasaulio šalyse tęsiamo karantino, ji pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį. Tai reiškia, kad pastaraisiais mėnesiais padidėjo degalų kaina, o verslininkai jaučiasi įstumti į kampą – esą nėra paklausos.

Pavasarį ištuštėjusios gatvės naftos kainą nuskandino į seniai nematytas žemumas. Balandį rinkose buvo susidariusi situacija, kai teko net primokėti, kad kažkas nupirktų kai kurių rūšių juodąjį auksą. Praėjus beveik metams, situacija pasaulyje išlieka sudėtinga, milijonus žmonių vis dar riboja karantinas. Tačiau naftos kainos priešingai – ne tik nekrenta žemyn, bet dar ir auga.

„Visų pirma, tai kainų augimą skatina optimistiniai lūkesčiai dėl spartaus pasaulio atsigavimo, kurį turėtų paskatinti vakcinų atsiradimas ir beprecedentis ekonomikos skatinimas – tiek centrinių bankų, tiek vyriausybių“, – LRT RADIJUI aiškina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Balandį, kai nafta buvo atpigusi iki rekordinių žemumų, barelis populiariausios „Brent“ naftos kainavo 21 dolerį. Atlaisvinant karantino ribojimus, kaina pradėjo padvigubėjo ir vasaros-rudens mėnesiais išliko stabili – apie 45 dolerius. Tačiau kai pasaulis vėl grįžo prie karantino, kaina pradėjo augti ir dabar perlipo 60 dolerių – trečdaliu daugiau nei rudenį ir tris kartus daugiau nei balandį.

„Kita priežastis – didžioji dalis naftos gavėjų, pirmiausia Saudo Arabija, Rusija, vis dar riboja pasiūlą. Ir trečioji priežastis yra susijusi su politikos pasikeitimu JAV. Panašu, kad yra didelės ambicijos investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pasiūla galimai sumažės tiek naftos, tiek dujų. Aišku, priklausomybė nuo nestabilios situacijos šalių išaugs ir, matyt, kainos kyla dėl didėjančio neapibrėžtumo naftos rinkoje“, – sako Ž. Mauricas.

Kylanti naftos kaina atsispindi ir degalinių švieslentėse – didžiuosiuose tinkluose dyzelino kaina jau seniai per eurą, o benzino stiebiasi iki 1,20 eur. Lietuviškos degalinės sako esančios įvarytos į kampą – jeigu nereaguotų į naftos brangimą – išvis neuždirbtų.

„Mes, matot, negalime išsišokti su kaina. Bendrą kainodarą sudaro elementarus rinkos dėsnis – paklausa. Pasiūlos turim pakankamai, bet vėlgi, jeigu pas mane maža apyvarta ir aš nusimušiu kainą, juo labiau neuždirbsiu“, – nurodo Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.

Anot Lietuviškų degalinių sąjungos vadovo, nors per šį karantiną žmonės mobilesni, klientų gerokai sumažėję. Anot jo, šį gruodį apyvartos buvo perpus mažesnės, nei 2019-aisiais, o pernai lietuviškus tinklus išgelbėjo per Lietuvą tranzitu keliaujantis eismas.

V. Šukys prideda, kad kainas augina ir į dyzeliną maišomas anglies dvideginio emisiją mažinantis priedas. Iki šiol tą reikėjo daryti tik šiltuoju metų laiku, bet nuo šiol to reikalaujama ir žiemą.

„Tai šito biologinio priedo maišymas pabrangino degalus apie 5 procentais dyzelinui. Benzinas ir anksčiau buvo maišomas, jo santykis nepasikeitė“, – tvirtina jis.

Portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad nors degalų kainos augimą stebi jau kelis mėnesius, didesnių pokyčių prekių kainose nėra. Anot jo, logistikos kaštai sudaro nedidelę maisto produktų kainos dalį, todėl toliau kylant naftos kainoms, pabrangti galėtų nebent transporto, pavyzdžiui, kurjerių paslaugos. Visgi, pasak pašnekovo, prekybininkai į kainų didinimus pastaruoju metu žiūri itin atsargiai.

„Nėra aiškumo dėl ateities, darbo vietos, dėl to, kaip ilgai tęsis COVID-19, ar palies mus kiekvieną asmeniškai ir panašiai. Ir tas veda prie to, kad mažmeninėje prekyboje vyksta pagrindinė dilema: kiek galiu pakelti kainą, ar galiu pakelti kainą išvis. Ir dėl to tie procesai vyksta pakankamai greitai“, – nurodo Pricer.lt vadovas.

Pricer.lt skaičiuoja, kad pigiausių maisto prekių krepšelis nuo gruodžio pabrango 2 procentais, o populiariausių prekės ženklų maisto produktai į viršų pasistiebė kiek daugiau, 4.

Ekonomistai sako, kad vidutinis Lietuvos gyventojas degalams skiria maždaug 6 procentus mėnesio pajamų. Europos vidurkis yra kiek mažesnis, todėl ir degalų kainos svyravimus pajaučiame labiau, nei vakaruose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt