Eismas

2021.02.10 14:21

Prekyba transporto priemonių dokumentais – kada tokie pardavėjai gali atsidurti už grotų

Marius Eidukonis, LRT.lt2021.02.10 14:21

Socialinių tinklų grupėse, susijusiose su automobiliais ar motociklais ir jų detalių pardavimu, neretai galima išvysti skelbimų, kuriuose parduodami seni transporto priemonių dokumentai, – dažniausiai registracijos liudijimai, seniau vadinti techniniais pasais. Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialistai tvirtina, kad tiesiog dokumentų pardavimas nėra nusikalstama veika, tačiau situacija keičiasi iš esmės, jeigu dokumentai nenugula į kolekciją stalčiuje, o juos stengiamasi susieti su konkrečia transporto priemone, ne ta, kuriai priskirtas šis dokumentas.

Dokumentus pardavinėti ne nuodėmė, svarbu, ką darys pirkėjas

„Dar perkat kas nors pasus? Jawa 638. 100e“, – tai tik vienas pavyzdys iš skelbimų apie parduodamus transporto priemonių dokumentus, tokių neretai pasirodo socialinių tinklų grupėse.

„Tokius senus dokumentus dažniausiai perka žmonės, restauruojantys senus motociklus ar automobilius, kurie neturi dokumentų. Tai reiškia, kad jų užregistruoti negalima, važinėti gatvėmis draudžiama – apskritai jie neegzistuoja. Norintis tokią transporto priemonę legalizuoti asmuo ieško senų dokumentų, kad pakeitęs transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN) galėtų ją užregistruoti“, – pasakoja prisistatyti nepanoręs senovinės technikos entuziastas, kuriam, kaip pats juokauja, praleidus kelis ilgus vakarus garaže pavyko vienos transporto priemonės VIN kodą perkelti ant kitos ir transporto priemonę užregistruoti. Pasak jo, kito kelio norintiems legalizuoti senas transporto priemones be dokumentų mūsų šalyje nėra.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai, paklausti apie prekybą transporto priemonių dokumentais internete, tvirtina, kad „pats dokumentų (pavyzdžiui, senų, istorinių ir pan.) pardavimo faktas savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Atkreipiame dėmesį, kad atskirais atvejais skelbimai apie parduodamus transporto priemonių dokumentus iš tiesų reiškia transporto priemonės pardavimą.

Tokiais atvejais gali būti sudaroma transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartis (ne „dokumentų pardavimas“). Parduodama transporto priemonė gali būti labai prastos būklės (po rimtos avarijos, sudegusi, iš dalies išardyta ir pan.), tačiau tvarkingi automobilio dokumentai leidžia tokią transporto priemonę suremontuoti, panaudojant kitų transporto priemonių dalis ir pan. ir paskui vėl parduoti“, – atsakyme rašo pareigūnai.

Už klastojamus duomenis iki 2 metų kalėjime

Tačiau pasitaiko atvejų, pripažįsta kriminalistai, kai įsigyti transporto priemonių dokumentai gali būti panaudojami ir nusikalstamai veikai. Pareigūnai teigia, kad kriminalinis elementas atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, siekiant užregistruoti nusikalstamu būdu įgytą transporto priemonę, suklastojamas transporto priemonės identifikavimo numeris. Tokiu atveju anksčiau aprašytu būdu įsigijus transporto priemonę (realiai tik dėl jos dokumentų), jos dokumentuose esantis identifikavimo numeris panaudojamas klastojant nusikalstamu būdu įgytos transporto priemonės identifikavimo numerį.

Už transporto priemonės identifikavimo numerių klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 306(1). Šiame straipsnyje numatyta, kad tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nemaža dalis minėtų transporto priemonių yra sulaikomos jas bandant registruoti VĮ „Regitra“, įtarus, kad transporto priemonės identifikavimo numeris yra galimai suklastotas. Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės sulaikomos dar pasienyje jas bandant įvežti į Lietuvą, jei įtariama, kad jų identifikavimo numeriai yra suklastoti. Vadovaujantis Informatikos ir ryšių departamento oficialiais statistiniais duomenimis, pagal LR BK 306(1) straipsnį 2019 m. buvo užregistruotos 27, 2020 m. – 15 nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios teisės žinovai pastebi, kad įmanomos įvairios situacijos, kai įsigyti transporto priemonių dokumentai (kartu su automobiliu ar be jo) gali būti panaudojami ir kitoms nusikalstamoms veikoms vykdyti, pavyzdžiui, dokumentams klastoti, sukčiauti ir kt.

Registracijos išbandymas

VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sako, kad vienas esminių „Regitros“ tikslų yra užtikrinti, kad į eismą patektų tik legalios ir saugios transporto priemonės.

„Registruojant transporto priemonę tikrinama, ar atvežtas automobilis yra būtent tas, kuris ir nurodytas dokumentuose. Dėl šios priežasties įmonės darbuotojai registracijos metu atlieka įvairias patikrinimo procedūras. Pavyzdžiui: aiškinamasi, ar automobilis nėra ieškomas, ar nėra suklastotas jo identifikacinis numeris (VIN), registracijos dokumentai ir kt.“, – pasakoja specialistas.

Pirmą kartą registruojant transporto priemones (kurių nėra registre), atliekamas jų tapatumo nustatymas, tikrinama, ar VIN numeris bei kiti automobilio duomenys atitinka registracijos dokumentus. Darbuotojai naudoja specialius prietaisus, kurie leidžia dar geriau atpažinti VIN numerio klastojimą. „Visais transporto priemonių registracijos atvejais paaiškėjus, jog registruoti pristatytas ieškomas automobilis, arba įtarus, kad yra suklastoti jo dokumentai, identifikavimo žymenys, jis galėjo būti modifikuotas, apie tai informuojama policija, ji toliau atlieka tyrimą“, – pasakoja S. Šuminas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.