Eismas

2021.02.08 13:10

Sostinės šaligatviai pakvipo kava, tačiau mokslininkai sako, kad kavos tirščiai druskos neatstos

LRT.lt2021.02.08 13:10

Darbą Vilniaus savivaldybėje baigiantis Vilniaus administracijos vadovas Povilas Poderskis iškėlė idėją, kad sostinės šaligatviai būtų barstomi kavos tirščiais, keliose sostinės vietose eksperimentas jau prasidėjo. Jeigu jis pasiteisins - kava kvepės ir daugiau sostinės vietų. Vis dėlto mokslininkai kavos tirščių efektyvumu slidumui sumažinti dar abejoja.

Šaligatviai kvepiantys kava

Vilniaus gatves prižiūrinti bendrovė „Grinda“ savo socialinio tinklo profilyje tokį siūlymą sutiko palankiai. „Kavos tirščiai, tiesą sakant, yra puiki alternatyva šaligatvių ar laiptų barstymui smėliu: kadangi kavos tirščiai dažnai naudojami kompostui, šaligatvių barstymui panaudotų tirščių pavasarį nė nereikėtų surinkti ir išvežti kaip sąšlavų – jais galima čia pat patręšti miesto želdinius.

„Puiku puiku! Pagalvokim, kaip tų tirščių surinkti!“. Pora skambučių šen, pora skambučių ten – ir sprendimas rastas: keli konteineriai, skirti smėlio ir druskos mišiniui, jau stovi prie populiarių sostinės kavinių Gedimino prospekte, Totorių ir Vokiečių gatvėje. Barista kavos tirščius subers ne į šiukšliadėžę, o į tam skirtą konteinerį; šaligatvius prižiūrinčių įmonių darbuotojai kava „pabarstys“ šaligatvius ir Lukiškių a. takus.

Dar nežinia, kaip viskas pavyks – bet toks kūrybingas jau panaudotų medžiagų pritaikymas gali būti stiprus postūmis žiedinės ekonomikos link. Jei šis nedidelis eksperimentas pasiteisins, Vilniuas miesto savivaldybė į šią iniciatyvą galės įtraukti daugiau sostinės kavinių, o per metus sukauptas kavos tirščių kiekis gerokai sumažins miesto poveikį žaliajai aplinkai“, – rašo savo socialinio tinklo profilyje „Grinda“.

Kelius barstant kavos tirščiais gali būti apsaugotos automobilių kėbulo dalys, augmenija, gruntinis vanduo. Teigiama, kad tirščiuose esantis nitrogenas žinomas kaip puikus ledo tirpiklis, be to, tirščių dalelės didina trintį, todėl sumažėja rizika paslysti ir susižeisti.

Vis dėlto Kauno technologijos universiteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docentė Rasa Šlinkšienė sako, kad rimtų mokslinių tyrimų rezultatų apie tai jai nėra tekę matyti.

„Asmeniškai aš į tai žiūriu labai skeptiškai. Galbūt po išsamių mokslinių tyrimų galima būtų juos panaudoti kaip priedą gaminant kelių barstymui skirtus mišinius, tačiau netikiu, kad jie gali visiškai atstoti dabar naudojamas druskas“, – sako ji.

Kavos tirščių nauda abejoja

Pašnekovė paaiškina, jog kavos tirščiams sąveikaujant su ledu nepasireiškia toks šiluminis efektas, koks pasireiškia egzoterminės reakcijos metu ledui sąveikaujant su viena ar kita druska. Taip pat nesusidaro didelės koncentracijos druskų tirpalai ir nepasiekiamas pakankamai žemas eutektinis taškas, t. y. žemiausia temperatūra, kurioje tirpalas užšąla.

„Kadangi kavos tirščiai netirpūs, jie galėtų sumažinti dangos slidumą, tačiau sunku įsivaizduoti kelius nubarstytus kavos tirščiais, jais aplipusius ir apskretusius automobilius ar avalynę“, – juokauja pašnekovė.

Anot jos, kavos tirščių naudojimo keliams barstyti efektyvumas abejotinas dėl keleto priežasčių – jau vien masės kaupimas dideliais kiekiais būtų problema, nes drėgnai laikomi jie pelytų, o džiovinimas reikalautų didelių papildomų energetinių resursų. Iš bėdos kavos tirščiais galima barstyti prie namų esančius takelius. „Tačiau tokiu atveju daug paprasčiau ir efektyviau būtų naudoti pelenus“, – sako mokslininkė, kurios manymu, geriausiai be papildomo apdorojimo ar perdirbimo kavos tirščiai tinka kompostavimui kartu su kitomis žaliosiomis biomasės atliekomis.

Kad nebūtų slidu – ne tik kava, bet ir sūris ir runkelių sultys

Vykstant nuolatiniams ieškojimams, pasaulyje atrandama gan neįprastų medžiagų, stabdančių slydimo procesą. Pavyzdžiui, Viskonsine (JAV) buvo atlikta bandomoji programa, kurios metu ant kelio buvo barstomas sūris. Nustatyta, kad tinkamiausią sudėtį turi mocarela ir provolonė sūrių rūšys. Išsiaiškinus, kad ledą nuo asfalto tirpdo šalutinės medžiagos, susidarančios sūrio gamybos metu – sūrymas, juo imta laistyti gatves.

„Kasmet valstija sunaudoja apie 113 562 litrų šio skysčio. Tai abipusiai naudingas sandėris, nes sūrymas įsigyjamas nemokamai, o sūrio gamintojams nereikia mokėti mokesčio už išmetamas atliekas. Įdomu tai, kad ši medžiaga, skirtingai nei druska, yra veiksminga net itin žemose temperatūrose. Todėl esant žemesnei nei -16 laipsnių Celsijaus temperatūrai, rekomenduotina kelių druską sumaišyti su sūrio sūrymu ar kita šia savybe pasižyminčia medžiaga, pavyzdžiui, cukrinių runkelių melasa“, – teigia VĮ „Kelių priežiūra“ ekspertas Paulius Kairiūkštis.


Cukrinių runkelių sultys buvo taip pat naudojamos kaip pakaitalas natrio chloridui. Tačiau dėl per didelio medžiagos lipnumo, „grynos“ medžiagos buvo atsisakyta ir palikti naudoti tik jos mišiniai. Sūrių sūrymas ir runkelių sultys – ne vieninteliai maisto pramonės produktai, kurie buvo ar yra naudojami sniegui ir ledui keliuose tirpdyti. Česnakinė druska, bulvių sultys, marintai, kavos pupelės – taipogi puikiai praktikoje pasiteisinusios slidumą mažinančios priemonės.

Naujausia mokslininkų atrasta medžiaga, skirta kelio dangos slidumui mažinti – parafino aliejus, kuris ledą ir sniegą nuo kelio dangos ištirpina be jokių druskų. Ši priemonė ne tik ekologiška, bet ir lengvai pasiekiama, chemiškai stabili ir, kas svarbiausia, nebrangi. Tačiau, kad būtų galima plačiau taikyti šios medžiagos naudojimą, būtina atlikti išsamesnius bandymus ir išsiaiškinti, kaip ši medžiaga ilgainiui veikia kelio dangos ilgaamžiškumą, jos atsparumą slidumui ir ilgalaikį stabilumą.