Eismas

2021.02.05 12:05

Naugarduko gatvė nebus paskutinė: sostinės planuose daugiau siaurinamų gatvių, kur greitis negalės viršyti 30 km/h

Marius Eidukonis, LRT.lt2021.02.05 12:05

Sostinės Naujamiestyje esanti Naugarduko gatvė per praėjusius metus išgyveno daug pokyčių – joje daugiau vietos suteikta dviratininkams, transporto priemonėms judėti skirta gatvės dalis susiaurėjo, o čia važiuojančių transporto priemonių greitis ribojamas iki 30 km/val. Savivaldybės atstovai tikina, kad tokių lėtesnio eismo gatvių Vilniuje artimiausiu metu tik daugės.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas tvirtina, kad apie ramaus eismo gatves, kuriose greitis ribojamas iki 30 km/val., reikia kalbėti ne per greičio ribojimo prizmę, o kodėl jos tokios turi būti. Greičio mažinimas yra tik viena iš priemonių.

„Ramaus eismo gatvės pirmiausia yra tos gatvės, kurios yra arčiausiai namų ar traukos objektų, labiausiai skirtos privažiuoti, o ne pervažiuoti. Lėtesnis greitis leidžia užtikrinti didesnį saugumą judant dviračiais ir pėsčiomis. Mažesnis greitis lemia mažesnį triukšmą“, – sako pašnekovas.

Ramaus eismo gatvės dažnai pavadinamos ir lėto eismo gatvėmis, tačiau tai, pasak A. Nikitino, siunčia žinią, kad čia važiuodamas užtruksi ilgiau, bet gerosios užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – eismas tampa sklandesnis, yra mažiau poreikio stabdyti ir įsibėgėti, eismo dalyviai vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, vairuotojai – sklandžiau įsilieti į eismą ar greičiau pastebėti kliūtį.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo, palaipsniui dauguma gatvių, skirtų privažiuoti prie namų ar įstaigų, kurios nėra pagrindinės susisiekimo arterijos, sulauks vienokių ar kitokių pokyčių. Šiuo metu skirtingi sprendimai išbandomi Naugarduko, Islandijos, I. Šimulionio gatvėse, pernai pradėta tvarkyti Šaltkalvių gatvė.

Šiemet savivaldybė planuoja kartu su bendruomenėmis ir urbanistais rasti sprendimų dar kelioms Naujamiesčio gatvėms – pavyzdžiui, Vytenio ir T. Ševčenkos. Suplanavus biudžetą, pokyčių sulauks dar bent keletas gatvių ir kituose miesto rajonuose.

Neatitinka kriterijų

Pastebimiausi pokyčiai Naujamiestyje esančioje Naugarduko gatvės atkarpoje nuo Švitrigailos iki Kauno / Žemaitės gatvių sankryžos. Šioje gatvėje pagausinta želdinių, įrengtos iškilios perėjos, atsirado gatvės kiemelių. „Pastebėjome, kad juostų susiaurinimas, kuris padarytas Naugarduko gatvėje, natūraliai sumažino važiuojančių transporto priemonių greitį. Panašių pakeitimų artimiausiu metu turėtų sulaukti ir Vytenio bei T. Ševčenkos gatvės.

Lietuvos Pėsčiųjų asociacijos pirmininkas, Vilniaus Eismo saugumo komisijos narys Eduardas Kriščiūnas sako, jog norint, kad gatvė atitiktų ramaus eismo gatvei, kur greitis ribojamas iki 30km/val., keliamus reikalavimus, dar reikėtų pasistengti.

„Pradėkime nuo to, kad ramaus eismo gatvėse Skandinavijos ar Beniliukso šalyse perėjų išvis nėra – pėsčiasis ją gali kirsti sau patogioje vietoje, o ne ten, kur yra įrengtos perėjos“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. Dar vienas svarbus dalykas, pasak E. Kriščiūno, ramaus eismo gatvė ne kelio ženklais su greičio ribojimais, o savo infrastruktūra turėtų signalizuoti vairuotojui, kad čia greitis ribojamas. Tai pasiekiama labai paprastais dalykais.

Ramaus eismo gatvės grindžiamos trinkelėmis – vos tik į tokį ruožą įvažiavęs vairuotojas iš automobilio skleidžiamo garso supranta, kad jis važiuoja ne magistraline miesto gatve.

„Itin svarbu, kad į tokią gatvę vairuotojai įvažiuotų, pavadinkime, pro gatvės vartus, – besiskiriantis gatvių aukštingumas turi apie tai leisti suprasti vairuotojui, o pati gatvė negali būti ilgesnė nei vienas kilometras, nes tyrimais nustatyta, kad važiuodamas ilgesnį atstumą tokiu greičiu vairuotojas pradeda viršyti greitį“, – sako Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas.

Gatvė, kur dviračiams pirmenybė

Vilniaus miesto savivaldybė puoselėja ir ambicingus planus Antakalnyje esančią P. Vileišio gatvės dalį nuo Šilo tilto beveik iki Vilnelės ir Neries santakos paversti dviračių gatve. Važiuojamoji kelio dalis būtų labiau pritaikyta dviračių eismui, o transporto priemonių greitį ribotų ne tik kelio ženklai, bet ir kitos greičio mažinimo priemonės. Gatvės danga bus raudono asfalto, gatvės viduryje turėtų būti įrengta trinkelių dangos juosta, vizualiai siaurinanti važiuojamosios dalies plotį. Darbus šioje gatvėje tikimasi pradėti jau artimiausiais metais.

E. Kriščiūnas neslepia skepticizmo girdėdamas tokias kalbas. „Tada, kai prie Šilo tilto buvo pastatyta Bendrojo pagalbos centro būstinė, įrengtas kelias užvažiuoti ant Šilto tilto ir nuo jo nuvažiuoti, P. Vileišio gatvė tapo tranzitine gatve – eismo piko metu dalis transporto priemonių renkasi važiavimą P. Vileišio gatve, užuot judėję Antakalnio arterija. Neapsikentę tranzitinio transporto srauto gyventojai čia savo iniciatyva sustatė kelio ženklus, informuojančius apie gyvenamąją zoną, kur reikia važiuoti mažesniu greičiu“, – pasakoja vyras.

Tam, kad P.Vileišio gatvė taptų draugiškesnė dviratininkams, daug ko nereikia, pasak E. Kriščiūno. Pakaktų tik keliose vietose pastatyti kelio užtvarų ir taip būtų sustabdytas tranzitinis eismas šia gatve, o būtent jis čia yra didžiausia problema.

Vilnius siūlo įteisinti Belgijoje bei Nyderlanduose taikomą dviračių gatvės reglamentavimą, kurį apibrėžia šios pagrindinės taisyklės: dviračių gatvės ženklai įrengiami tik ramaus eismo gatvėse, kur leistinas greitis yra 30 km/val. ir mažesnis.

Dviračių gatvėje pirmumo teisė prieš kitas transporto priemones galioja dviratininkams – automobiliams draudžiama juos lenkti; dviratininkai taip pat gali naudotis visu eismo juostos pločiu (neprivalo judėti prie pat dešiniojo kelkraščio). Dviračių gatvėje automobilių greitis ribojamas kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu ar infrastruktūrinėmis priemonėmis.