Eismas

2021.02.04 11:13

Prezidentūra įsigijo pirmą elektromobilį – ar juo bus vežiojamas Gitanas Nausėda?

Marius Eidukonis, LRT.lt2021.02.04 11:13

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis LRT.lt patvirtino, kad prezidentūra neseniai įsigijo pirmą elektromobilį, tačiau jis bus skirtas ne prezidentui vežti, o kanceliarijos darbuotojų reikmėms. Pats prezidentas taip pat mielai rinktųsi elektromobilį, tačiau prezidento apsauga besirūpinanti Vadovybės apsaugos tarnyba tvirtina, kad elektromobiliai saugumo požiūriu šalies vadovybei dar netinkami.

Daugiausia dyzeliniai

Automobiliai, kuriais vežami prezidentas, taip pat šalies ministrė pirmininkė bei parlamento vadovė, priklauso Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (VAT). Šiuo metu šalies vadovas keliauja su „Audi A8“ limuzino klasės automobiliu. VAT garaže dar yra ne vienas 7 klasės BMW. Keli jų šarvuoti. Jie buvo įsigyti aukštų užsienio šalių pareigūnų kelionėms, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Šie šarvuočiai ir patys galingiausi garaže – jie turi 5.0 litro benzininius variklius.

Tiek dabartinė prezidentui vežioti skirta „Audi“, tiek Seimo pirmininkę bei ministrę pirmininkę vežiojantys BMW turi 3.0 dyzelinius variklius. Visi automobiliai taip pat turi keturių varomųjų ratų sistemą. Kaip teigė VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira, aukščiausiesiems šalies vadovams vežioti skirti automobiliai turi atitikti tam tikrus protokolo ir saugumo reikalavimus ir, žinoma, jie įsigyjami tik per viešųjų pirkimų procedūrą.

„Lietuvoje nėra daug gamintojų atstovų, kurie galėtų pasiūlyti reikiamo tipo automobilį. Faktiškai kiekviename viešajame pirkime galime matyti tuos pačius konkurentus – „Audi“, BMW ir „Mercedes Benz“. Kuris bus pasirinktas, priklauso tik nuo kainos, kurią pasiūlys pardavėjas“, – tvirtina P. Nemira.

Kiekvienas gamintojas laikosi skirtingo požiūrio į dalyvavimą tokiuose konkursuose. Pasak VAT atstovo, pasitaikydavo atvejų, kai viešajam pirkimui pateikto automobilio kaina būdavo net iki 30 proc. mažesnė nei automobilio pardavimo salone.

„Paprasčiausiai kai kurie gamintojai laiko prestižu, kai jų transporto priemonės atsiduria aukščiausiesiems šalies vadovams vežioti skirtuose automobilių parkuose“, – pasakoja pareigūnas.

Saugumo problemos

Kaip informavo prezidento atstovas A. Bubnelis, jeigu elektromobiliai atitiktų VAT keliamus reikalavimus, prezidentas tokiu elektromobiliu mielai naudotųsi, tačiau panašu, kad reikės dar šiek tiek luktelėti, kad šalies vadovas būtų vežamas elektromobiliu. Kaip aiškina P. Nemira, kol kas elektromobilių gamintojai rinkai nepasiūlė protokolo ir saugumo reikalavimus atitinkančio automobilio. Be to, viena įkrova nuvažiuojamas atstumas vis dar yra nepakankamas.

„Aukščiausiuosius šalies vadovus, tarp jų ir prezidentą, vežiojantis automobilis turi be jokių sunkumų nuvežti VAT saugumo asmenį į bet kurią Lietuvos vietą. Taip pat mums itin svarbus greito energijos papildymo klausimas. Lietuvoje greitojo krovimo stotelių yra vos keletas. Tai iškart kertasi su saugumo, kurį mes turime užtikrinti, klausimu. Nes būtų labai lengva priešiškoms jėgoms prognozuoti, kur gali sustoti VAT kortežas“, – komentuoja P. Nemira.

Pasak jo, dabar VAT turi sudariusi degalų pirkimo sutartis su didžiausią degalinių skaičių turinčiu degalinių tinklu, kad prezidento kortežui papildyti degalų atsargų netektų važiuoti daugiau kaip 50 kilometrų.

Dar viena priežastis, kodėl elektromobilis kol kas netiktų aukščiausiesiems šalies vadovams vežioti, – paruošus jį pagal keliamus saugumo reikalavimus, padidėtų jo svoris, dėl to sumažėtų ir taip ribotas vienu įkrovimu įveikiamas atstumas.

Kas negalima prezidentui, nedraudžiama jo aplinkai

P. Nemira sutiko, kad, jeigu G. Nausėdos kelionės apsiribotų tik maršrutu namai–prezidentūra–namai, elektromobilio naudojimas būtų svarstytinas, tačiau tuomet reikėtų įsigyti du automobilius – elektromobilį, kuriuo būtų važinėjama Vilniuje, ir tokį automobilį, kuris užtikrintų saugias ir sklandžias keliones po visą Lietuvą.

„Kitos valdžios institucijos, kurios automobilius naudoja susisiekti mieste, o sustojimas įkrovimo stotelėje jiems nėra toks saugumo požiūriu sudėtingas kaip šalies vadovų kortežams, galėtų svarstyti apie automobilių parko papildymą elektromobiliais“, – sako VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

Nors kol šalies vadovui elektromobiliu dar nesaugu keliauti, kanceliarijos darbuotojai vienu tokiu jau naudojasi. „Atnaujinant nedidelį prezidentūros kanceliarijos automobilių parką, orientuojamasi ir į aplinkosauginius reikalavimus, tad šiemet prezidentūros kanceliarijos reikmėms buvo įsigytas pirmas elektromobilis VW ID3, jis pakeitė iki šiol naudotą įprastu kuru varomą 2005 metais pagamintą automobilį“, – tvirtina A. Bubnelis.

Institucijos turės „žalėti“

Neseniai nuskambėjo istorija, kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsisakė nuo 2020 m. liepos ankstesnės ministerijos vadovybės nuomoto hibridinio automobilio „BMW 530e“, kuris praktiškai sunaudodavo beveik 9l/100 km benzino. Šiuo metu ministerijos ūkyje yra du „Nissan Leaf“ elektromobiliai. Aplinkos ministerijos automobilių parkas formuojamas atsižvelgiant į ministerijos vadovybės formuluojamą poreikį. Vyriausybė yra nustačiusi ribojimą, kad viena ministerija valdo iki keturių transporto priemonių. Pavaldžios įstaigos turi savo tvarką, pagrįstą nacionaliniais teisės aktais.

Aplinkos ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo, kad šiuo metu ministerijoje inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo peržiūra, ji per šią kadenciją sukurs žaliųjų pirkimų sąvoką ir praktiką visose viešųjų pirkimų srityse. Atitinkamai ministerija planuoja atnaujinti kriterijus transporto sektoriui.

Pagal Vyriausybės programą, nuo 2023 m. „žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi“. Vyriausybė nuo 2023 m. įpareigos „valstybines įstaigas vartoti tik žalią elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu“.