Eismas

2021.01.17 20:58

Lietuviai automobilių neišsižada, nors dėl jų miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.17 20:58

Lietuvoje automobiliais naudojamasi intensyviausiai Europos Sąjungoje. Tokios tendencijos kelia nerimą – Lietuvoje nuo į orą išmetamų kietųjų dalelių miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Ekspertai teigia, kad tai – kompleksinė problema, kilusi iš dešimtmečius per mažai finansuoto viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros.

Kitose Europos valstybėse situtacija skiriasi. Mažiau nei trys ketvirtdaliai visų kelionių Vengrijoje – nuosavu automobiliu. Iš visų Europos Sąjungos valstybių, čia automobilis naudojamas rečiausiai. Antra nuo galo pagal automobilių naudojimą – Čekija. Čia, kaip ir Vengrijoje, kelionės tikslui pasiekti automobilis naudojamas mažiau nei tris ketvirtadalius atvejų.

O priešingame sąrašo gale – Lietuva. Mūsų šalyje automobiliai naudojami intensyviausiai visoje Europos Sąjungoje. Net 91 proc. visų kelionių Lietuvoje – automobiliu. Tarp išsivysčiusių valstybių – tai neįprasta situacija, atkreipusi ir ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dėmesį.

„Neseniai net pats generalinis sekretorius pabrėžė: Lietuvoje nuo kietųjų dalelių mirštamumas didžiausias visoje EBPO“, – LRT TELEVIZIJAI teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Jekaterina Lavrinevic sakė, kad tokia situacija yra miesto plėtros pasekmė: „Pirmiausia tai yra miesto plėtros rezultatas, miesto plėtros, kuri orientuota pirmiausia į susisiekimą asmenine transporto priemone – automobiliu.

Na, pabandykit kuroje nors kitoje ES sostinėje pasistatyti taip lengvai automobilį ir prisiparkuoti. Tiesiog parkavimo vietų nėra tiek, kiek Lietuvos miestuose.“

Kelionių viešuoju transportu dalis Lietuvoje – mažiausia Europos Sąjungoje. Pašnekovai išskiria daug priežasčių. Tarp jų ir apleista pėsčiųjų infrastruktūra. Štai tokių šaligatvių netrūksta net ir sostinėje, net ir centrinėje miesto dalyje.

„Viešojo transporto keleivis tai visų pirma yra pėstysis. Ir jeigu jis tam, kad nueitų iki stotelės turės eiti per balas, sulūžusius šaligatvius arba dar dvi minutes laukti prie šviesoforo, kol jį aptaškys pravažiuojantys automobiliai, tai nebus labai gerai“, – komentavo Viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.

Be to, nors Lietuvoje gyventojų skaičius nedidėja, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad mūsų miestai stipriai plečiasi į priemiesčius, o ne panaudojamos apleistos teritorijos: „Ir kai valstybė neinvestuoja į dviračių takus, pėsčiųjų susisiekimą, kokybiškus autobusus ir jų prieinamumą ir nutolusiems priemiesčiams, tai natūralu, kad automobilizmas tada suklesti.“

Išskiriamos net ir istorinių aplinkybių suformuotos kultūrinės ar psichologinės priežastys. „Palikimas postsovietinis, kai sovietiniais laikais niekas nieko neturėjo, automobilis irgi buvo deficitas, tam tikras statuso simbolis, tai tas, deja, peraugo ir nepriklausomybės laikais į šiek tiek iškreiptas formas. Vis daugiau užsikrečiama automobilizmo aistra“, – svarstė M. Markevičius.

Tuo metu susisiekimo ministras M. Skuodis sakė manantis, kad gyventojams reikia keisti suvokimą, kas yra kelias: „Mes dabar kelią suvokiam – va, asfaltas nutiestas. Bet kas turi būti šalia to kelio? Ar turi būti dviračių takas? Kokio pločio turi būti kelias? Ką turim daryti su pėsčiųjų takais?“

Traukinius lietuviai renkasi bene rečiausiai Europoje – tai vos mažiau nei du procentai kelionių Lietuvoje. Bet situacija pamažu keičiasi. Prieš dveju metus kelionių traukiniu Lietuvoje padaugėjo dešimtadaliu. Tai sparčiausias prieaugis Europoje.