Eismas

2021.01.22 05:30

Žaliųjų rodyklių istorija nesibaigia: miestai pokyčius vertina dvejopai, ministerija tikra – tvarka pasiteisino

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2021.01.22 05:30

Praėjusiais metais prasidėjusi žaliųjų rodyklių naikinimo ir sugrąžinimo į sankryžas istorija, regis, nesibaigs ir šiemet. Bent jau Susisiekimo ministerija tikina, kad tvarkos keisti neketinama, nes ji pasiteisino ne tik saugumo, bet ir pralaidumo požiūriu, tačiau kai kuriose sankryžose žaliosios rodyklės galės grįžti. Tuo metu savivaldybės skaičiuoja, kiek kainavo pokyčiai sankryžose.

LRT.lt primena, kad nuo 2020 metų sausio 1-osios sankryžose turėjo nebelikti žaliųjų rodyklių. Miestams masiškai puolus nuiminėti rodykles, vairuotojai negailėjo kritikos tokiam sprendimui, sankryžose įsivyravo chaosas, kai kur pradėjo formuotis spūstys.

Jau po kelių savaičių, tą patį sausio mėnesį, Vyriausybė nusprendė leisti grąžinti rodykles į tas sankryžas, kuriose jos nekliudytų eismo saugumui ir būtų būtinos užtikrinant pralaidumą.

Ar žaliosios rodyklės gali grįžti į konkrečias sankryžas, pavesta vertinti Transporto kompetencijų agentūrai (TKA). Jos pateikti duomenys rodo, kad per praėjusius metus iš viso gauti 267 prašymai įvertinti lentelių vietas 18-oje savivaldybių.

– 107 lentelės buvo suderintos;
– 102 lentelės nesuderintos, t. y. TKA specialistai nustatė, kad eismas sankryžoje turi būti reguliuojamas šviesoforo signalais be žaliosios rodyklės ir be papildomos sekcijos;
– 58 vietose saugiausias eismo reguliavimo būdas būtų papildoma šviesoforo sekcija.

„Pagal mūsų parengtą ir Susisiekimo ministerijos patvirtintą metodiką analizuojame savivaldybių pateiktus duomenis ir pagal juos priimame sprendimą – suderinti lentelę su žaliąja rodykle ar nesuderinti, t. y. ar ji gali būti naudojama sankryžoje, ar ne. Tuo atveju, jeigu iš pateiktų duomenų matome, kad ne visi metodikoje numatyti reikalavimai tenkinami, TKA specialistai važiuoja į konkrečią vietą įvertinti situacijos gyvai ir tuomet pateikia galutines išvadas. Tad visi mūsų kaštai daugiausia yra darbuotojų darbo laikas“, – LRT.lt raštu komentarą pateikė TKA atstovė Agnė Mažeikytė.

Jos teigimu, jeigu šiemet TKA sulauks daugiau savivaldybių prašymų, jie bus vertinami tokia pačia tvarka kaip pernai, taigi ir šiemet į TKĄ besikreipiančios savivaldybės galės teikti prašymus į konkrečias sankryžas grąžinti žaliąsias rodykles.

Kad šiemet žaliųjų rodyklių nuėmimo ir grąžinimo tvarka nesikeis, tikina ir Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas transporto saugos klausimais Dmitrijus Bialas.

„Viešoji įstaiga TKA ir toliau vykdys funkciją – atliks savivaldybių siūlomų lentelių su žaliąja rodykle vertinimą eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu. Nuo 2020 m. pradžios galiojantis teisinis reglamentavimas dėl lentelių su žaliąja rodykle vertinimo eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu pasiteisino, todėl keisti galiojančią tvarką netikslinga ir neplanuojama“, – pridūrė jis.

Tai, kad vertinimo tvarka pasiteisino, anot Susisiekimo ministerijos, rodo TKA pateikta ataskaita. Joje pateikiama, kad 60 proc. (160 vnt.) prašymų išvada – lentelė nesuderinta (t. y. ji sankryžoje negali būti naudojama), 40 proc. (107 vnt.) pateiktų prašymų išvada – lentelė suderinta, tačiau, kaip tai atliepia saugumą ir pralaidumą, neakcentuojama.

Instruktorius: mūsų vairuotojai nenori mokytis taisyklių

Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tikina, kad žaliųjų rodyklių nuėmimas yra sveikintinas procesas, kadangi vairuotojai esą ir taip turi stebėti daug ženklų važiuodami.

„Aš manau, kad situacija tikrai nepablogėjo ir ne kartą esu sakęs, kad esu žaliųjų rodyklių nuėmimo šalininkas. Jos tik dar labiau apkrauna vairuotojus, kelia konfliktines situacijas tarp vairuotojų“, – teigė jis.

Instruktorius taip pat pabrėžia, kad žaliųjų rodyklių nuėmimas nedaro įtakos eismo organizavimui sankryžose, nes miestai tam ruošėsi, perprogramavo šviesoforus, įrengė papildomas šviesoforo sekcijas. Problema, anot A. Pakėno, dažniausiai tampa ne eismo organizavimo ypatumai, o vairuotojų negebėjimas suprasti Kelių eismo taisyklių (KET) ir kartais net nenoras jų išmokti.

„Vasarą, kai po karantino eismas buvo suintensyvėjęs, pastebėjau, kad yra vairuotojų, kurie nevažiuojanet degant žaliam šviesoforui, nors pakeitus taisykles, tai daryti galima. Tiesiog, mūsų vairuotojai nemėgsta pokyčių, tačiau ne visada suvokia, kad sprendimai priimami ne dėl pavienių žmonių patogumo, o dėl visos visuomenės bendrai“, – tikino jis.

Kalbėdamas apie pakeistą KET taisyklę A. Pakėnas turėjo omenyje, kad nuo 2019-ųjų lapkričio nebegalioja Kelių eismo taisyklių (KET) 75 punktas, kuris skambėjo taip:

Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

Nustojus galioti šiam punktui, vairuotojai užsidegus žaliam šviesoforo signalui gali važiuoti visomis kryptimis, tačiau tik tuo atveju, jei pagrindinio šviesoforo žaliosios šviesos fone nėra pavaizduota krypties rodyklė. Šviesoforas yra su rodyklėmis, užsidegus žaliai šviesai galima važiuoti tik rodyklių kryptimi.

Sankryžų pertvarka Vilniui atsiėjo 73 tūkst. eurų

Anot TKA atstovės, viso proceso kainą komentuoti sunku, nes TKA užsiima tik viena jo dalimi – savivaldybių pateiktų prašymų bei duomenų vertinimu. Pagrindinės agentūros sąnaudos – specialistų kelionės į sankryžas, siekiant įvertinti, ar žalioji rodyklė gali būti grąžinta.

Apie patiriamas išlaidas nuimant ir grąžinant žaliąsias rodykles neatvirauja ir savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės pateiktame komentare rašoma, kad pats lentelių nuėmimas ir įrengimas miestui esą papildomai nekainavo, nes šiuos darbus rangovai atliko pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šviesoforų priežiūros paslaugų sutartis. Tai reiškia, kad darbai buvo atliekami kaip šviesoforų priežiūros dalis.

„Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo Aleksejaus Apanovičiaus teigimu, Vilniuje lentelės su žaliosiomis rodyklėmis pernai buvo grąžintos devyniose sankryžose, jas įvertino ir patvirtino TKA. Modernizavus sankryžas dabar lentelės liko iš viso septyniose.

„Nuo 2020 m. sausio iki rugsėjo 18-oje sankryžų įrengtos sekcijos į dešinę, pritaikytas naujas šviesoforų programavimas, naujas kelio ir dangos ženklinimas bei kiti sankryžų modernizavimo darbai. Šių sankryžų modernizavimo darbai kainavo apie 73 tūkst. eurų. Naujas eismo organizavimas pritaikytas ne tiesiogiai dėl lentelių nuėmimo, o iš esmės didinant dviratininkų, kitų eismo dalyvių saugumą, taip pat sankryžų pralaidumą ir mažinant spūstis“, – tvirtino A. Apanovičius.

Vilniaus savivaldybė taip pat priduria, kad žaliųjų rodyklių nuėmimo ir grąžinimo procesas vyko pakankamai sklandžiai, o jo rezultatą vertina teigiamai. Nuo pat pradžių, kai pradėtas svarstyti lentelių grąžinimo poreikis, Vilnius esą turėjo aiškų planą, kurio svarbiausias tikslas sklandus eismas ir eismo dalyvių saugumas. Iš esmės lentelių grąžinimas nėra savaiminis tikslas.

„Nuolat analizuojame eismo srautų bei saugumo duomenis, pagal tai modernizuojame sankryžas ar pritaikome eismo valdymo principus. Visi veiksmai pirmiausia nukreipti į tai, jog visi eismo dalyviai judėtų saugiai – vairuotojai, pėstieji, dviratininkai. Taip pat siekiame didinti eismo srautų pralaidumą, mažinti pikų trukmes“, – teigia savivaldybė LRT.lt pateiktame komentare.

Nerimą kėlė ne išlaidos, o neaiškumas

Į Klaipėdos sankryžas praėjusiais metais TKA leido grąžinti daugiausia žaliųjų rodyklių – net 25. Savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tikina, kad rodyklių, kurios buvo grąžintos, nuimti jau neketinama.

„Buvo tam tikras blaškymasis, nes teisės aktuose buvo apibrėžta, kad sankryžomis rūpinasi savivaldybė, bet atsirado dar viena įstaiga, kuri pradėjo spręsti sankryžų klausimus. Tad pradžioje buvo neaiškumo, tačiau buvo leista grąžinti rodykles 25-iose sankryžose, o ten, kur neleista, specialistai pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl. Dabar tose sankryžose tiesiog diegiame šviesoforo sekcijas“, – LRT.lt telefonu pasakojo R. Mockus.

Jo tikinimu, lentelių su žaliosiomis rodyklėmis nuėmimas ir grąžinimas neatsiėjo brangiai, daugiau nerimo kėlė situacijos neaiškumas.

„Pamirškime, kas buvo praėjusiais metais, dabar viskas aiškiau, žinome, kodėl į dalį sankryžų negalime grąžinti rodyklių, todėl ir gyventojams lengviau paaiškinti, kodėl jos negrąžinamos. Reikia pripažinti, kad Klaipėdoje buvo gal kiek perteklinis skaičius žaliųjų rodyklių, todėl tvarkos pokyčiai paskatino peržvelgti situaciją sankryžose“, – tikino specialistas.

Kauno valdžia tikina, kad iki žaliųjų lentelių nuėmimo buvo atlikti sankryžų tyrimai, stebimas sankryžų laidumas, rekonstruotos sankryžos, kad kuo mažiau vairuotojai patirtų nepatogumų nuėmus lenteles. Tačiau Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius neslepia, kad naujoji tvarka savivaldybei nepatiko nuo pačios pradžios.

„Mes nuo pat pirmos dienos deklaravome, kad atlikti darbai sumažins sankryžų laidumą ir sukels nepatogumų eismo dalyviams. Manau savivaldybės yra atsakingos ir galėjo būti leista pačioms spręsti dėl žalių lentelių panaikinimo ar įrengimo. Šiuo metu procedūros yra apsunkintos ir keliančios abejonių“, – teigė jis.

Specialistas priduria, kad saugumą padeda užtikrinti sankryžose diegiami nauji inžineriniai ir techniniai sprendimai, tinkamas apšvietimas, tačiau ar lentelių nuėmimas sumažino eismo įvykių skaičių, jis nesiryžo vertinti.

Žaliosios rodyklės sukiršino politikus

Praėjusių metų sausį Vyriausybei pritarus galimybei visam laikui grąžinti žaliąsias rodykles į su TKA suderintas sankryžas, tuometis premjeras Saulius Skvernelis negailėjo kritikos miestams, kad šie esą viską atidėjo paskutinei dienai ir nespėjo pasiruošti laiku.

„Atėjus sausio 1 dienai, (...) vykdydami situacijos monitoringą, nustatėme, kad yra didelis vairuotojų nepasitenkinimas iš esmės dėl to, kad, panaikinus dešiniojo posūkio lenteles, padidėjo transporto spūstys, eismo pralaidumas sumažėjo“, – tvirtino jis.

„Jei būtų buvę identifikuota iš anksto, kuriose sankryžose būtinos žaliosios rodyklės, tada tai buvo galima nuspręsti ir prieš metus. Bet dabar viskas paskutinę dieną“, – po posėdžio komentavo S. Skvernelis.

Anot jo, tai nutiko, nes Vilniuje „nebuvo performuoti šviesoforai, nebuvo organizuoti eismo sistemos pakeitimai“. Iš viso žaliosios rodyklės anksčiau buvo 120-yje sankryžų. Nuėmus rodykles, 52-ose buvo numatyti pakeitimai, įskaitant naujų sekcijų įrengimą, šviesoforų perprogramavimą, tačiau ne visur tai, anot S. Skvernelio, buvo padaryta.

Tuometis premjeras buvo pateikęs pavyzdį, kad, remiantis Vilniaus savivaldybės duomenimis, pokyčiai sankryžose sostinei kainavo apie 100 tūkst. eurų. Padalijus šią sumą, vienos žaliosios rodyklės nuėmimas sankryžoje atsiėjo apie 833 eurus.

Tačiau tai ne tik lentelių nuėmimas, bet ir kiti infrastruktūriniai sprendimai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mėgindamas įvardyti, kas atsakingas už tai, kad gatvėse kilo chaosas, tikino, jog tyrimas, kuriuo rėmėsi 2014-ųjų Vyriausybė, yra tik manipuliacija.

„Deja, šiandien Vilniaus mieste ir kituose miestuose turime situaciją, kokia ir tegali būti, kai 2014 metų sprendimai buvo priimti remiantis pseudotyrimu, be jokių duomenų, be jokios statistikos iš policijos ir sudarant tokį įspūdį, kad čia neva ES kažko reikalauja, taip manipuliuojant viešąja nuomone“, – sakė Vilniaus miesto vadovas.