Eismas

2021.01.01 13:14

2021-ųjų pokyčiai keliuose: kai kur didės leistinas greitis, baigsis vairuotojus varginusios rekonstrukcijos

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2021.01.01 13:14

Naujais metais laukia pokyčiai šalies keliuose. Kai kurios didelės, vairuotojams nemažai vargo sukėlusios rekonstrukcijos bus baigtos, tačiau prasidės nauji projektai. LRT.lt domėjosi didžiausiomis 2021-ųjų rekonstrukcijomis ir kaip tai paveiks vairuotojų įpročius.

Bene didžiausia ir daugiausia vargo kėlusi rekontrukcija tebevyksta kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Po šios rekonstrukcijos greitkelis nuo Vilniaus iki Kauno virs automagistrale, šiltuoju sezonu leistinas greitis joje didės iki 130 km/val.

Kelias Vilnius–Kaunas taps automagistrale

Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) LRT.lt pateiktame komentare teigia, kad 2021-aisiais bus vykdomi intensyvūs rekonstravimo darbai kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 10-o iki 95-o kilometro. Tam tikruose ruožuose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas įgyvendinti 2021 metais. Šio projekto tikslas – užtikrinti saugias ir patogias eismo sąlygas, atitinkančias transporto srautus, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Planuojama, kad 2021-ųjų vasarą kelias Vilnius–Kaunas taps automagistrale.

Taip pat, įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno keičiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros, saugančios nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami skirtingo lygio pėsčiųjų takai ir perėjos, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.

Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 10-o iki 95-o kilometro tikslas yra užtikrinti tokio intensyvumo keliams keliamus saugumo reikalavimus. Tik užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus ir kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu vasarą ir 110 km/val. greičiu žiemą.

Iki 2021 metų rugsėjo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Darbai bus atliekami pagal 2020-aisiais įsigaliojusią sutartį. Greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimas – svarbi magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstravimo pagal automagistralėms keliamus reikalavimus strategijos dalis.

Naujas tiltas per Nerį ir avaringos sankryžos rekonstrukcija

2021-ųjų vasarą bus baigta naujo tilto per Nerį statyba ir pastatytas viadukas per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km rekonstravimo projektas). Taip pat bus pradėti rekonstruoti, remontuoti vienas po kito esantys du A. Meškinio (Kleboniškio) tiltai. Tiltų remontą planuojama baigti 2023–2024 metais.

Pagal 2020-aisiais pasirašytą sutartį 2021 metais bus tvarkoma vadinamoji Giraitės sankryža (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas). Tai viena pavojingiausių sankryžų valstybinės reikšmės kelių tinkle. Įgyvendinus projektą pagerės eismo sauga, nes bus įgyvendinti sprendiniai, mažinantys eismo įvykių riziką. Rekonstravus minėtą ruožą, bus panaikinta vieno lygio sankryža, eliminuojant priešpriešinių susidūrimų tikimybę, nutiesti jungiamieji keliai ir įrengtos kitos inžinerinės priemonės, užtikrinančios eismo saugą ir tinkamą eismo organizavimą. Rūpinantis pėsčiųjų saugumu bus įrengtas pėsčiųjų viadukas ties Giraitės kaimu.

Ketinama tvarkyti Paparčių viaduką (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) Vievyje virš A1 kelio, rekonstruoti skirtingų lygių sankryžą ir jungiamuosius kelius, įrengti papildomą infrastruktūrą pėstiesiems ir dviratininkams, triukšmą mažinančias užtvaras. Šiuo metu šioje vietoje yra 3 nesaugios keturšalės sankryžos, eismo organizavimas painus, nėra pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros. Viadukas yra blogos būklės. Šiuos darbus planuojama pradėti 2021 metais.

Kelyje „Via Baltica“ greitis didės iki 130 km/val.

2020 metais pradėtas kelio „Via Baltica“ 40 kilometrų ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km) projektavimas bus tęsiamas ir 2021 metais.

Po to, kai 2019 metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino minėto „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo specialųjį planą, buvo pradėtos žemės paėmimo procedūros. Planuojama, kad baigus žemės paėmimo procedūras ir projektavimą rangos darbai šiame ruože bus pradėti 2022-aisiais, o baigti iki 2025-ųjų pabaigos.

Esminis rekonstrukcijos tikslas yra užtikrinti eismo saugos standartus, komfortiškas eismo sąlygas. Bus keturios eismo juostos, kuriose leistinas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu 90 km/val. greičiu, skiriamosios juostos, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie bus diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km. Išankstiniais skaičiavimais, šiam projektui įgyvendinti prireiks apie 300 mln. eurų.

Sostinės Liepkalnio sankryžos rekonstrukcijos pabaiga

Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje vyksta grandiozinė rekonstrukcija, žymiai pagerinsianti susisiekimą mieste. Transporto arterija bus pertvarkyta į dviejų lygių sankryžą. Keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio Žirnių gatvės ir Minsko plento dalis atsidurs apatiniame lygyje, o virš jų, esamame lygyje, bus įrengta šviesoforais reguliuojama Liepkalnio gatvės sankryža. Sankryžoje bus pastatytas daugiau kaip 23 m ilgio ir 78 m pločio viadukas, informacija su LRT.lt pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybė.

Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo Virginijaus Paužos komentare rašoma, kad iki gegužės pradžios įrengus laikinuosius kelius, skirtus eismui perorganizuoti, ir perorganizavus eismą buvo susikoncentruota į būsimo tunelio atraminių sienų, viaduko virš būsimos greito eismo gatvės bei inžinerinių tinklų iškėlimo darbus. Kartu buvo vykdomi dangų įrengimo darbai. Šiuo metu atlikta apie 80 proc. viso objekto įgyvendinimo darbų: pakloti inžineriniai tinklai (vandentiekio, ryšių, lietaus nuotekų, elektros ir dujų), beveik baigtos įrengti ir tunelio atraminės sienelės, atlikti ir pagrindiniai viaduko konstrukcijų įrengimo darbai. Taip pat beveik visoje greito eismo gatvėje jau paklota nauja asfalto danga, išskyrus susijungimą po naujai statomu viaduku, įrengtos asfalto dangos tiek didžiojoje dalyje Liepkalnio gatvės, tiek kitų jungiamųjų kelių. Kartu su nauja danga įrengiamas ir naujas gatvių, dviračių bei pėsčiųjų takų apšvietimas.

„Kaip ir planuota, kitų metų gegužę Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje planuojami esminiai eismo organizavimo pokyčiai. Pritaikius nedidelius eismo ribojimus bus atnaujintas transporto eismas visa apimtimi. Tuomet bus panaikinti laikinieji eismo organizavimo keliai, baigti įrengti jungiamieji keliai, akustinės sienutės ir panašiai. Šių darbų dabar negalime atlikti dėl toje vietoje įrengtų laikinųjų kelių – jais vyksta eismas“, – teigė V. Pauža.

Kadangi darbai vyksta itin sklandžiai, planuojama, kad kitąmet gegužę eismas jau vyks naujuoju viaduku.

Nauji ribojimai Klaipėdoje

2020-ųjų rudenį Klaipėdoje pradėti estakados statybos darbai iš karto tapo galvosopiu vairuotojams. Pradėjus paruošiamuosius darbus, buvo ribojamas eismas viena Baltijos prospekto puse. Prieš šventes eismą ribojantys ženklai dingo iš gatvės, tačiau Klaipėdos valdžia informuoja, kad jau sausio viduryje eismo ribojimai į prospektą sugrįš, tik šį kartą ženklai bus įrengti priešingoje kelio pusėje. Apie tolesnę projekto eigą ir galimus papildomus eismo ribojimus Klaipėdos valdžia žada pranešti 2021-ųjų vasarį.

LRT.lt primena, kad pagal 2020-ųjų planą Baltijos prospekto estakados projektui yra skirta 3 mln. eurų. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, kad visus šiuos pinigus bus spėta panaudoti.

„Kalbant apie kitus metus, buvo garantuoti 5 mln. eurų, bet po pastarojo susitikimo Susisiekimo ministerijoje su ministru pavyko sutarti, kad ateinančiais metais, tikėtina, šiam objektui bus gautas ne mažesnis kaip 12 mln. eurų finansavimas“, – darbų pradžioje dėstė uostamiesčio galva.

Anot V. Grubliausko, projekto rangovai yra užtikrinę, kad jeigu būtų pakankamas ir intensyvus finansavimas, būtų galima atlikti darbų už 12–14 mln. eurų, o tai pastebimai paspartintų projekto eigą.

„Pagal projektą darbų trukmė yra iki 30 mėnesių, o viso projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Natūralu, kad pavyktų padaryti pusę viso darbo ir, ko gero, tilpti ne į 30, o į 24 mėnesius, o gal net ir į dar mažiau“, – ambicingus planus, jeigu didesnė lėšų suma bus skirta, dėstė Klaipėdos meras.