Eismas

2020.12.03 20:32

Kelininkai pripažįsta: barstoma druska veikia automobilius, tačiau išvengti korozijos galima

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.12.03 20:32

Į Lietuvą atkeliavus žiemiškiems orams, gatvėse vis dažniau zuja kelininkų mašinos, barstančios ant asfalto specialias priemones. Ir nors dar pasigirsta vairuotojų pajuokavimų, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai, VILNIUS TECH universiteto profesorius Donatas Čygas sako, kad jau pats laikas ištrinti tokius pasakymus iš žodyno. Jo manymu, patobulėjo ne tik darbas, bet ir darbo priemonės, tačiau vairuotojai turi nepamiršti kitų grėsmių.

„Pasakymai, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai, turėtų išnykti, nes kelininkai naudoja naujausias technologijas, stebi situaciją“, – tokiu patarimu su skaitytojais pasidalijo prof. dr. D. Čygas.

Jo teigimu, į Lietuvą nebeužklystant tokioms atšiaurioms žiemoms, kokios būdavo prieš dešimtis metų, kelininkai gali naudoti ne tokias kenksmingas medžiagas. Esą šiltesnėmis žiemomis galima taikyti prevencinį barstymą, retai kada reikia naudoti daug cheminių mišinių.

Profesorius sako, kad tokiomis žiemomis daugiausia naudojamas druskos mišinys, arba mėgstantiems cheminių junginių pavadinimus, – natrio chloridas. Šiltėjant žiemoms, ši medžiaga gali būti naudojama dar dažniau. Anot D. Čygo, dar mažiau kenkia acetatai, tačiau jie brangesni, todėl dažniausiai naudojami oro uostuose.

„Kelių barstymas kiekvienais metais kelia tuos pačius klausimus. Kelininkų medžiagos gali daryti įtaką ne tik automobiliams, bet ir pastatams ar net batams. Galima į barstomą medžiagą įdėti inhibitorių (procesą stabdančios arba lėtinančios medžiagos – LRT.lt), kad būtų mažinama korozija“, – tikino profesorius.

D. Čygas atkreipia dėmesį, kad kelininkų naudojamas druskos mišinys efektyviausiai veikia, kai sniego danga yra plonesnė nei 3 cm, o eismo intensyvumas nesiekia 2 000 transporto priemonių per parą. Vis dėlto kelininkai laikosi griežtų reikalavimų, yra sudaryti aiškūs planai, kokiose gatvėse kokias priemones galima naudoti, įskaitant ir medžiagų cheminę sudėtį.

Daro poveikį pastatams ir automobiliams

Ir nors profesorius teigia, kad veikiausiai nėra sukurta efektyvios priemonės, kuri padėtų automobilius apsaugoti nuo druskos, „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius tikina, kad jei vairuotojai tinkamai prižiūrės savo automobilius, gedimų ar pažeidimų pavyks išvengti.

„Vairuotojai galėtų dažniau plauti automobilių kėbulus ir dugną, naudoti antikorozines paviršių dangas“, – patarimais dalijosi LRT.lt komentarą raštu pateikęs „Grindos“ atstovas. Pasak jo, kelininkai vis mažiau naudoja druskos ir taiko kitokią kelių barstymo metodiką.

E. Steponavičius tikina, kad natrio chloridas dėl prieinamumo gatvių priežiūrai naudojamas labai plačiai: Šiaurės šalyse (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje), Vidurio ir Vakarų Europoje (Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose), taip pat JAV ir Kanadoje, tačiau Lietuvos kelininkai stengiasi mažinti jo naudojimą.

„Ne paslaptis, kad druska veikia metalus ir betoną, todėl juntamas jos poveikis automobiliams, gatvių infrastruktūrai ir aplinkai“, – tikina specialistas.

Už sostinės gatves atsakinga „Grinda“ prižiūri apie 1 700 gatvių, jos pagal priežiūros prioritetus ir priežiūrai naudojamas medžiagas suskirstytos į 75 maršrutus:

- 43 maršrutuose naudojami druskos (natrio ir kalio chloridas), jų mišiniai ir tirpalai;
- 16 – smėlio ir druskos mišinys;
- 16 maršrutų numatytas tik sniego valymas (be tirpinančių ir frikcinių medžiagų).

E. Steponavičiaus teigimu, per kelerius pastaruosius metus, pradėję naudoti kitokią gatvių priežiūros taktiką ir barstymo technologijas, kelininkai apie 20 proc. sumažino sunaudojamos druskos kiekį:

prevencinis barstymas, atliekamas kelios valandos prieš snygį, neleidžia ant kelio dangos susidaryti sniego sluoksniui (suspaustam sniegui tirpdyti reikėtų kur kas daugiau išteklių);

šiemet apledėjimo prevencijai pradedama naudoti technologija, kuriai reikia dar mažiau druskos, – prisotinto tirpalo purškimas. Austrijos, JAV ir kitų šalių patirtis rodo, kad tai labai efektyvi priemonė, leidžianti stipriai sumažinti į aplinką patenkančios druskos kiekį;

išberiamos šlapios druskos kiekį padeda kontroliuoti ir tinkamai sukalibruoti barstytuvai – prevenciniam barstymui pakanka 10–15 g/kv. m.