Eismas

2020.12.02 17:30

Baltijos jūroje dygstant povandeniniam tuneliui, atsirado siūlančiųjų panašiai sujungti Klaipėdą su Kuršių nerija

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.12.02 17:30

Kelis dešimtmečius siekiama politinio sprendimo leisti tuneliu po mariomis sujungti Klaipėdą ir Kuršių neriją. Kelionės į kitą krantą laikas esą sutrumpėtų nuo 20 iki 50 kartų. Teigiama, kad esant politiniam sprendimui objektą noriai pastatytų ir eksploatuotų privataus verslo struktūros, jei valdžia tam neturėtų pinigų, rašoma viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ pranešime, kuriame remiamasi užsienio šalių pavyzdžiais. Tuo metu Klaipėdos valdžia tunelio statybų nenumato, tačiau neatmeta trečiosios perkėlos statybų galimybės.

LRT.lt primena, kad vokiečiai ir danai sutarė ir pradėjo statyti 18 km tunelį po Baltijos jūra. Tiesa, statybos darbai kol kas pradėti tik Danijos pusėje, tačiau tikimasi, kad jau 2023 metais prasidės didžiausieji darbai. Tunelis statomas ant kranto ir bus paskandintas į 40 metrų gylį jūroje. Tunelis turėtų pakeisti keltą, kuris kursuoja tarp Vokietijos ir Danijos per vieną iš Baltijos sąsiaurių, ir maždaug 5 kartus sutrumpins kelionės laiką.

Pranešime rašoma, kad pastačius po Kuršių mariomis 0,5 km tunelį, susisiekimas tarp abiejų krantų taptų gerokai pigesnis, greitesnis ir saugesnis, bet kuriuo paros metu.

Manoma, kad šis jungties projektas gerokai pagerintų gamtosauginę marių situaciją.

„Pastačius tunelį galima būtų riboti lengvųjų automobilių srautą į neriją, didžiąją jų dalį paliekant „žemyniniame“ krante. O susisiekimui naudoti elektrinį visuomeninį (pvz. mikroautobusų) transportą. Ribojant nuosavu transportu besinaudojančių turistų srautus, o Neringos gyventojų ūkinę veiklą pamažu perkeliant į „žemyninę“ dalį būtų užtikrintas Kuršių nerijos UNESCO saugoׅmos teritorijos statusas“, – rašoma „Vilniaus metro“ pranešime.

Teigiama, kad Neringos gyventojai jau ne vieną dešimtmetį kalba apie būtinumą užtikrinti geresnį susisiekimą su Klaipėda. Jeigu jų norams pritartų ir klaipėdiečiai, tai Neringos ir Klaipėdos valdžiai beliktų tik priimti politinį sprendimą statyti jungtį.

LRT.lt raštu pateiktame komentare Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, miesto vyr. architektė Mantė Černiūtė–Amšiejienė teigia, kad apie tilto arba tunelio statybas nesvarstoma, nes tokios jungties atsiradimas turėtų įtakos nacionaliniam parkui.

„Jungčiai nepritaria ir nacionalinio parko direkcija. Klaipėdos miesto savivaldybė numato galimybę įrengti naują trečiąją perkėlą pietinėje miesto dalyje. Konkreti vieta, poreikis ir įgyvendinimas dar nesuplanuoti. Numatyta tik tokia galimybė naujame rengiamame miesto bendrajame plane“, – teigė miesto vyr. architektė.

Kad nėra ketinama statyti stacionarios jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos, tikina ir Susisiekimo ministerija.

„Dėl Pasaulio paveldo komiteto 2018 m. 42-oje sesijoje priimto 9-o sprendimo (42-CM/7B.25) ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipimusi Nr. 4S-104 išreikštų nuogąstavimų, nacionaliniu lygmeniu jokių iniciatyvų ir sprendimų dėl stacionarios jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių Nerijos (projektavimo ar statybos) nėra priimta“, – rašoma ministerijos LRT.lt pateiktame komentare.

Pabrėžiama, kad Susisiekimo ministerija net nesvarsto apie stacionarią jungtį tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.