Eismas

2020.12.01 05:30

Kokių pokyčių atneštų naujoji valdžia – automobilių taršos mokestį mokėtume kasmet, kaip dabar mokame už žemę

Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.12.01 05:30

„Tai tikrai ne pirmų mėnesių klausimas“, – taip LRT.lt atsakė kandidatas į aplinkos ministrus Simonas Gentvilas, paklaustas apie vadinamojo taršos mokesčio pokyčius. Anot jo, svarbiausia – už surinktus pinigus pasiūlyti gyventojams alternatyvų. Jam pritaria ekonomistas Žygimantas Mauricas ir tikina, kad mokestį reikėtų dar labiau didinti, tačiau taip pat rimtai peržvelgti, kur bus išleisti surinkti milijonai.

„Regitros“ duomenimis, nuo liepos mėnesio, kada įsigaliojo vadinamasis taršos mokestis, iki spalio surinkta apie 10,7 mln. eurų. Maža to, tiek „Regitros“ specialistai, tiek bankai pastebi po truputį mažėjančią dyzelinių automobilių paklausą. Ketvirtadienį pristatyto SEB Lizingo departamento tyrimo duomenimis, gyventojai, pirkdami naujus automobilius, mieliau renkasi hibridinius, o ne dyzelinius.

Vadinamasis taršos mokestis yra apskaičiuojamas pagal automobilio CO2 emisiją ir mokamas vieną kartą, pasikeitus savininkui (moka pirkėjas). Nors mokestis apskaičiuojamas pagal emisiją, tiek „Regitros“ specialistai, tiek nauji valdantieji yra pabrėžę, kad esamas mokestis yra automobilio registracijos mokestis, o ne taršos, todėl norimas tikslas nepasiekiamas.

Kandidatas į aplinkos ministrus liberalas S. Gentvilas vos paskelbus jo kandidatūrą pareiškė, kad vadinamąjį taršos mokestį reikėtų peržiūrėti. Dar prieš rinkimus apie mokesčio pokyčius buvo užsiminusi ir naujoji premjerė Ingrida Šimonytė.

Netylant kalboms apie liepą įvestą vadinamąjį taršos mokestį LRT.lt domisi, kokių pokyčių žada valdantieji ir kaip tai atsilieptų gyventojų piniginėms.

Mokestis turi būti neišvengiamas

Tokia statistika, anot kandidato į aplinkos ministrus S. Gentvilo, leidžia teigti, kad taršos mokestis davė naudos ir pasiteisino, tačiau jis nemano, kad pats mokestis atlieka taršos mažinimo funkciją, todėl, jei tik pradėtų darbus Vyriausybėje, imtųsi mokesčio pertvarkos.

„Kiekvienas mokestis turi būti neišvengiamas ir pigiai administruojamas. Greičiausiai tai būtų abonementinis metinis mokestis, mokamas taip, kaip dabar kasmet mokama už žemę. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet galėtų ištraukti informaciją iš automobilių registro ir savininkui išrašyti mokėtiną sumą“, – LRT.lt telefonu dėstė S. Gentvilas.

Tiesa, kaip tiksliai būtų apskaičiuojamas mokestis, jis neatskleidė, tik patikino, kad dabartinis mokestis labiau primena transakcijos mokestį, kuris didžiausia našta tampa automobilių prekeiviams. Anot kandidato, svarbiausia, kad už mokestį surinkti pinigai nukeliautų į Klimato kaitos fondą ir iš ten būtų paskirstomi miestų viešojo transporto elektrifikavimui, elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai bei tarpmiestiniam susisiekimui.

Reikia svarstyti ir dėl elektromobilių klausimo. Paprastam gyventojui elektromobilis yra neįperkamas. Elektromobilis net ministrui nėra įkandamas.

S. Gentvilas

Jis pabrėžia, kad Lietuva yra įsipareigojusi per 10 metų skirti 8 mlrd. eurų vadinamajam transporto švarinimui, todėl svarbu, kad mokestis atitiktų siekiamą tikslą ir būtų aiškus visuomenei.

„Pinigai dabar nueina neaišku kur. Pradžioje pinigus norėta skirti miškams sodinti, vėliau (tuometiniai – LRT.lt) valdantieji pamatė, kad miškams pinigų pakanka. Yra žmonių, manančių: „Ai, valdžia vėl tik surinko pinigus.“ Ir tie žmonės iš dalies teisūs. Atrodo, kad valdžia viena ranka laiko botagą, o kita morką, tačiau morkos šiuo atveju nėra“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Politikas neatmeta, kad, be vadinamojo taršos mokesčio, gali būti ir kitų priemonių, kuriomis būtų mažinama tarša, kurią Lietuva pasižadėjo per 10 metų sumažinti bent 9 proc.

„Pavyzdžiui, Paryžiuje draudžiama dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į senamiestį. Tai nėra mokestis, tačiau tokios priemonės irgi gali duoti naudos“, – kalbėjo kandidatas į aplinkos ministrus.

Per keturis mėnesius surinkta kone 11 mln. eurų

LRT.lt pateiktame „Regitros“ komentare rašoma, kad per liepos–spalio mėnesius anglies dioksido (CO2) kiekis buvo nustatytas 100,2 tūkst. naujuose ir naudotuose lengvuosiuose automobiliuose.

Nuo liepos 1 dienos galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 10,8 mln. eurų.

Statistika rodo, kad visais mėnesiais tarp tų lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršijo 130 gramų kilometrui, dominavo varomi dyzelinu – apie 67 proc.

Taip pat tarp tų, kuriems mokestis taikytas, daugiausia buvo automobilių, kurių nustatytas išmetamas CO2 kiekis siekė nuo 151 iki 160 gramų kilometrui, – tokia tendencija išliko visus keturis mėnesius. Į šią grupę patenkančių automobilių registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies siekia 40,5–90 eurų.

Maksimalūs mokesčio dydžiai (nuo 243 iki 540 eurų) taikomi, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 301 gramą kilometrui. Šiuos mokesčius sumokėjo mažiau nei procentas automobilių savininkų.

LRT.lt primena, kad vadinamasis taršos mokestis netaikomas istorinį statusą turinčioms transporto priemonėms, o nuo kitų metų – ir negalią turintiems asmenims vežti skirtiems automobiliams, kurie atitinkamai žymimi raidėmis SV ir SH.

Ekonomistas: mokestis nėra didelis, galėtų būti ir didesnis

Tam, kad taršos mokestis tik pradžia, pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, dabartinis mokestis yra ne tik gera biudžeto papildymo priemonė, bet ir puiki edukacija.

„Biudžetą reikia kažkaip surinkti, todėl reikalingi papildomi mokesčiai, o geriausia, kai tie mokesčiai yra susiję su ekologija. Taršos mokestis yra gera priemonė, kuri ne tik leidžia papildyti biudžetą, bet ir keičia žmonių elgseną į gera“, – sakė ekonomistas.

Jis neatmeta, kad norint pasiekti užsibrėžtus rezultatus mažinant taršą ateityje būtų pravartu įvesti papildomų priemonių, kaip kad jau yra padariusios kai kurios Europos sostinės. Ekonomisto manymu, ateityje būtų galima mąstyti apie automobilių uždraudimą senamiesčiuose ar net jų apmokestinimą įvažiuojant į centrinę miesto dalį.

Nuo liepos mėnesio galiojantis mokestis įregistruojant automobilį siekia nuo keliolikos iki 540 eurų. Mokestį turi susimokėti savininkai tik tų automobilių, kurių tarša didesnė nei 130 CO2 gramų kilometrui. Ž. Maurico tikinimu, mokestis nėra didelis ir neapsunkina tautiečiams gyvenimo.

„Mokestis tikrai nėra per didelis, žmonės nustebtų sužinoję, kiek jie mokesčių susimoka per mėnesį. Maždaug 40 proc. mokesčių sumokama kas mėnesį, todėl vienkartinis taršos mokestis tikrai nėra didelis. Žinoma, pradžioje jis ir neturi būti didelis, tačiau vėliau, atsižvelgiant į situaciją, gali būti didinamas“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad taršos mokesčio įvedimas sukėlė diskusijų audrą, tačiau privertė žmones suvokti, kad jų automobiliai teršia, gyventojai pradėjo domėtis, kaip galėtų sumažinti taršą. Vis dėlto ir toliau neišvengiama iš užsienio įvežamų automobilių, kurie neretam lietuviui tinkamesni dėl kainos.

„Lietuva yra pakliuvusi į savotiškus spąstus. Užsienio šalims įvedant ribojimus taršiam transportui, tokie automobiliai gali suplūsti pas mus. Reikia siekti, kad Lietuva netaptų sąvartynu. Taršūs kitų šalių automobiliai turi aplenkti Lietuvą, keliauti galbūt į trečiąsias šalis. Taip, bendram taršos vaizdui pasaulyje tai neduotų apčiuopiamų rezultatų, tačiau Lietuva Europos Sąjungos fone atrodytų geriau“, – tikino ekonomistas.

Atsikračiusiesiems taršių automobilių – 11 mln. eurų parama

Šių metų pavasarį Aplinkos ministerija buvo skyrusi 5 mln. eurų paramą asmenims, atsikračiusiems taršių transporto priemonių ir vietoj jų pasirinkusiems mažiau taršias priemones. Rugsėjo mėnesį buvo skirta dar 3 mln. eurų kompensacijoms, tačiau sulaukus didžiulio susidomėjimo minėtų milijonų nebeliko.

Nueinanti Vyriausybė sutiko perskirstyti Klimato kaitos fondo lėšas ir buvo nutarta skirti dar 3 mln. eurų.

Paraiškas gyventojai gali pildyti nuo lapkričio 25 d. iki kitų metų vasario mėnesio arba kol baigsis skirti papildomi 3 mln. eurų.

Sunaikinto taršaus automobilio savininkas galės gauti iki 310 eurų kompensaciją metiniam viešojo transporto bilietui, iki 400 eurų – paprastam dviračiui arba elektriniam paspirtukui, iki 700 eurų – elektriniam dviračiui, iki 1 tūkst. eurų – elektriniam mopedui ar elektriniam motociklui.

Taip pat šiuo metu dar skiriama parama įsigijantiesiems elektromobilį. Nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. vasario 1 d. galima teikti prašymus norint gauti kompensaciją naujai įsigijus elektromobilį. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį – 4 000 Eur. Papildoma 1 000 Eur kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Nors finansinės pagalbos priemonės sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ekonomistas Ž. Mauricas nemano, kad yra gerai leisti pinigus paramai.

„Nesu didelis subsidijų gerbėjas ir manau, kad nėra tikslo skirti daug pinigų subsidijoms. Atrodo, kad po 5 metų elektromobilių ir įprastų automobilių kainos susilygins. Reikėtų surinktus pinigus investuoti į infrastruktūrą, įkrovimo stotelių plėtrą“, – pastebėjimais dalijosi Ž. Mauricas.

Kokius esminius dalykus reikia žinoti apie registracijos mokestį?

Nors registracijos mokestis Lietuvoje taikomas jau 5 mėnesius, pastebėtina, kad „Regitra“ vis dar sulaukia nemažai klientų klausimų šia tema. Dažniausiai užduodami klausimai yra šie:

1. Ar registruojant motociklą, sunkiasvorę transporto priemonę reikia mokėti registracijos mokestį?

Mokestis taikomas tik lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams (M1 ir N1 kategorijos), kai jų išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km ribą. Sumokėti mokestį reikia šiais atvejais: kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą, t. y. kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą, taip pat tuomet, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas arba kai išregistruotas automobilis registruojamas pakartotinai.

2. Kiek turėsiu sumokėti registracijos mokesčio?

Tiksli registracijos mokesčio suma sužinoma tik registruojant automobilį, tačiau dar prieš tai galima sužinoti preliminarų jo dydį naudojantis specialia skaičiuokle. Todėl prieš įsigyjant automobilį visada patariama iš anksto pasidomėti jo išmetamu CO2 kiekiu ir mokesčio dydžiu. Preliminarią registracijos mokesčio skaičiuoklę galima rasti „Regitros“ interneto svetainėje https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/automobiliu-registracijos-mokestis

3. Ar gali CO2 kiekis skirtis nuo to, kuris skelbiamas automobilių pardavimo portaluose ar kituose viešuose informacijos šaltiniuose, ir to, kas bus apskaičiuota „Regitroje“?

Taip, duomenys skirtis gali. Pirmiausia, tai nėra oficialūs ir patvirtinti šaltiniai bei juose dažniausiai skelbiami vidutiniai arba bendri transporto priemonių duomenys. Na, o registracijos metu vertinamos konkrečios transporto priemonės techniniai duomenys, kurie nurodyti kilmės ar patvirtinimo dokumentuose.

4. Mano automobilio CO2 kiekis buvo apskaičiuotas pagal formulę, nors Lietuvoje yra registruota tos pačios markės ir modelio automobilių. Kodėl nepanaudojamas jų CO2 dydis?

Jei išmetamo CO2 kiekio nėra nurodyta dokumentuose, tuomet registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių ir naudojama jų CO2 reikšmė. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad registruojamas automobilis ir kita registre esanti transporto priemonė turi atitikti Europos Sąjungos patvirtinimą, kitaip tariant, turi sutapti tipas, variantas ir versija, kurie žymimi atskirais kodais. Juos galima rasti registracijos liudijimo D.2 grafoje.

Taigi, automatiškai apskaičiuojant mokestį Kelių transporto priemonių registre ieškoma kitos transporto priemonės su vienodais kodais, kas ir laikoma, jog tuomet transporto priemonės pagal techninius parametrus yra identiškos. Tipas, variantas, versija apima daugiau automobilių duomenų nei, pavyzdžiui, markę, modelį ar variklio galią. Kaip nurodoma ES direktyvoje, transporto priemonės turi sutapti visais parametrais, pavyzdžiui, ne tik modeliu, varikliu, bet ir degalų rūšimi, važiuokle, cilindrų skaičiumi ir jų išdėstymu, varančiomis ašimis bei kt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt