Eismas

2020.11.22 18:31

Kelyje į kiekvieną greičio matuoklį reaguojantis sportiškasis „Hyundai i30 Wagon“: ne iš karto supranti, kad tai hibridas

apžvalga
Paulius Vaitekėnas, LRT.lt2020.11.22 18:31

Kai 2007-aisiais „Hyundai“ pristatė i30 hečbeką, turbūt niekam nekilo mintis, kad po maždaug 10 metų modelis turės visą variacijų gamą. Nustojus gaminti i40 sedaną ir universalą, i30 užėmė jo vietą ir, be įprasto hečbeko, pradėjo siūlyti „Fastback“ bei „Wagon“. Tačiau hečbeką paversti universalu nėra taip paprasta, juolab jei norima, kad jis būtų ne tik talpus, bet ir modernus.

Vos išvažiavus į sostinės gatves su „Hyundai i30 Wagon N line“ sportiškas universalas surengė garsų koncertą – jis buvo girdimas visame salone. Pypsėjimas, įspėjamieji pranešimai ir kiti dėmesį atkreipiantys garsai iš karto siuntė žinutę, kad šis automobilis nori, jog tiek vairuotojas, tiek keleiviai jaustųsi saugūs ir važiuotų saugiai.

Automobilio sistemos nuolat įspėjo apie greičio matuoklius ir vis ragino prilėtinti. Ir nutildavo tik atleidus greičio pedalą. Net 2 km/val. daugiau nei leistinas greitis automobiliui nepatiko, tačiau važiuodamas supranti, jog šios sistemos sukurtos tikrai ne tam, kad išvestų iš kantrybės.

Sportiškame universale yra ir daugiau saugumo elementų, tačiau ne visų efektyvumą norėtųsi išbandyti, nes kai kurios sistemos suveikia ir avarinėse situacijose. Žinoma, didžiąją dalį sistemų galima išjungti ir pasikliauti vien savo įgūdžiais, bet saugumas – svarbiausia, ir gamintojai inovatyvias saugumo sistemas kuria ne dėl to, kad neturi ką veikti.

Ir nors saugumo lygis padidėjo, didesnis kėbulas, regis, nepavertė automobilio visaverčiu universalu. Taip, tai žingsnis to link, tačiau kažko trūksta. Gal vietos gale…

Hečbekas virto universalu

Neretas praeivis lengvai susipainioja – mato „Kia“ ar „Hyundai“. Taip, abu automobiliai korėjietiški, abu turi nemažai išorinių panašumų, abu po truputį prisijaukina elektrą. „i30 Wagon N line“ iš šalies panašus į „Kia Proceed“: abiejų modelių galinės dalys tarsi išpūstos, atrodo talpios, tačiau labiau primena vabalo pilvelį nei tolygią kėbulo dalį. Žinoma, skonio reikalas, todėl teigti, kad tai gražu arba negražu, būtų neteisinga, tačiau meluoti, jog automobiliai neturi išorinių panašumų, būtų akiplėšiška.

Automobilio priekis žemas, o formos V žibintai šviečia taip ryškiai, kad tokioje šviesoje net kiaušinį perėti būtų galima. „F line“ turi sportinių akcentų, kuriuos vargu ar rasite įprastame universale. Priekinio bamperio šonuose yra oro nukreipimo ertmių, todėl bent jau vizualiai susidaro įspūdis, kad automobilis turėtų būti stabilus posūkiuose. Tokie ortakiai suteikia papildomos prispaudžiamosios galios greitai keičiant kryptį, o ir atrodo patraukliai, taigi – dviguba nauda.

Kalbant apie kėbulą, derėtų paminėti dureles. Jos užsidaro gana kietai: neužtenka išlipus iš automobilio jas pastumti pirštu, reikia stumti delnu ir stipriai, todėl, jei esate švelnus durelių darinėtojas, iš pirmo karto jų galite ir neuždaryti. Ar tai problema? Prie to priprantama, tačiau trankomos durelės skleidžia papildomą triukšmą, o ir toks trankymas ilgainiui atsiliepia kitiems durelių mechanizmams.

Tačiau yra ir geroji pusė: durelės ir kėbulas yra labai sandarūs, todėl automobilyje gera garso izoliacija. Įsėdęs į vidų jautiesi lyg kokone – saugiai ir ramiai.

Vasarą teko išbandyti kitą naują „Hyundai“ modelį – i10, kuris dvelkė paprastumu. Nors gamintojai naujausių automobilių salonus kuria pagal tą patį modelį, „i30 Wagon“ ir i10 skiriasi kaip diena ir naktis.

Pradėti galima nuo priekinių sėdynių – naujojo i30 modelio jos iš tiesų patogios. Atlošas šiek tiek išgaubtas, todėl sėdynė prisitaiko prie vairuotojo nugaros ir nevargina. Pripažinkime, niekam nepavyksta prie vairo išsėdėti 90–100 laipsnių kampu, nugara bet kokiu atveju būna šiek tiek išlenkta, todėl išgaubimas padeda išvengti nepatogių atsiradusių tarpų. Tai gali pasirodyti smulkmena, tačiau prisiminkite šiuos žodžius įveikę porą šimtų kilometrų be sustojimo.

Užtikrina saugumą

Centriniame prietaisų skydelyje esantis ekranas veikia sklandžiau nei i10 modelio. Kaip ir daugelyje kitų naujų automobilių, šiame ekrane galima rasti visas reikalingiausias komforto funkcijas, beje, dėl patogumo jos sugrupuotos.

Kaip ir minėjome pradžioje, navigacija parenka ne tik trumpiausią kelionės variantą, bet ir praneša apie greičio matavimo įrenginius. Tiesa, „trikojų“ ši sistema neparodo, tačiau stacionarius greičio matuoklius įvardija ir pypsi, kol sumažinate greitį. Be abejo, galima pasirinkti ir kitus norimus rodmenis, todėl kelionės metu nereikės vargintis dėl saugaus greičio.
Už vairo esantis vairuotojo ekranas pateikia aktualiausią kelionės informaciją, o spidometro spalva keičiasi priklausomai nuo pasirinkto režimo. Didelę dalį funkcijų galima valdyti ant vairo esančiais mygtukais. O jų iš tiesų daug, todėl pravartu pasistudijuoti, kuris ką reiškia, nes nuspausti netinkamą paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Sėdinčiųjų gale sunkumai

Kaip užsiminėme pradžioje, nėra lengva hečbeką paversti visaverčiu universalu ir ši įžvalga čia yra vietoje ir laiku. Nors „i30 Wagon“ iš šalies atrodo nemažas automobilis, gale vietos suaugusiesiems gali pritrūkti. Prie to prisideda ir priekinių sėdynių galinėje dalyje esantis plastikas. Kojas sunku įsprausti net per jėgą, todėl sėdint ant užpakalinės sėdynės veikiausiai teks apsižergti priekinę sėdynę. Na, arba duoti automobilį vairuoti nedidelio ūgio vairuotojui, kuriam nereikėtų tiek daug vietos.

Užtat bagažinėje vietos – apstu. Be to, pakėlę joje esančius dangčius rasite bent keletą skirtingo dydžio dėtuvių.

Varomas benzinu ir elektra

Dar vienas įdomus momentas, apie kurį gal ir nebūtume pagalvoję, jei nebūtume pažvelgę į automobilio dokumentus. Bandytasis „Hyundai i30 Wagon N line“ varomas tiek benzinu, tiek elektra. Tiesa, elektros baterija atlieka gana simbolinį vaidmenį, tačiau jos veiklą galima pajusti atleidus greičio pedalą arba vos jį paspaudus.

Bandytasis modelis turi 1,5 tūrio benzininį variklį ir mažą bateriją. Po kapotu slepiasi beveik 160 AG, dar šiek tiek galios prideda elektrinis agregatas. Ir nors automobilį galima pavadinti hibridu, mieste jo hibridiškumas vos juntamas. Degalų sąnaudos bandymo metu siekė apie 8 l/100 km, tačiau turint omenyje, kad tai sportiškas automobilis, jog gal ir nėra kosminės. Žinoma, spustelėjus greičio pedalą stipriau, galima peršokti ir 10 l sąnaudų ribą, tačiau, kai automobilis dėl visko pypsi gatvėje, spausti, tikėtina, nesinorės.

Automobilis turi tris važiavimo režimus: standartinį, sportinį ir ekonominį. Visi šie režimai atitinka savo funkciją ir variklis veikia taip, kaip pridera režimui, tačiau visais atvejais automobilis iš vietos pajuda gana vangiai. Taip gali būti ir dėl to, kad dažniausiai pajudama elektra. Prie to priprasti nesunku, tačiau pačioje pradžioje gali atrodyti keista, kad viename automobilyje vos paspaudus pedalą jis pajuda guviai, o i30 šiek tiek delsia.

„Hyundai i40“ turi neblogą pamainą – estafetę perėmęs i30 modelis turi savo charakterį, derantį su pirmtako kompaktiškumu.